Atleistas Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas Jamesas Comey turės duoti parodymus Senatui penktadienį. Tai bus pirmas kartas, kai jis viešai kalbės po to, kai gegužės 9 buvo atleistas. 

J. Comey bus klausiama apie tai, ką su D. Trumpu kalbėjo apie tyrimą dėl Michaelo Flynno. Šaltiniai teigia, kad prezidentas siekė, jog tyrimas dėl M. Flynno būtų nutrauktas. 

Tikėtasi, kad generalinis prokuroras gins FTB nuo prezidento kišimosi į tyrimą. D. Trumpo spredimas sukrėtė sistemą. Tai vos antras kartas JAV istorijoje, kai atleistas FTB vadovas.

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Opozicijos atstovams pasipiktinus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) naujos sudėties tvirtinimo eiga, rinkimai Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) bus rengiami iš naujo.

Tokiam komiteto vadovo„valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos siūlymui trečiadienį bendru sutarimu pritarė komitetas, opozicijos atstovams pareiškus, kad šiuo metu naujos komisijos sudėties atranka jau yra sukompromituota.

Opozicijos atstovai per praėjusį posėdį paliko salę prasidėjus VLKK narių rinkimų procedūrai, kritikuodami valdančiuosius, kad narius į ekspertinę komisiją siekiama atrinkti pagal vienintelį kriterijų – kokia jų pozicija dėl x, w ir q rašybos pasuose.

Praėjusią savaitę komitete pradėjus svarstyti klausimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušra Papirtienė paprašė kiekvieno kandidato prisistatyti ir „pasakyti poziciją dėl tų trijų raidžių“.

„Kai liepia pasisakyti dėl šio kontroversiško klausimo būtent politiniu aspektu, aš nemanau, kad šis VLKK skyrimo procesas gali būti tęsiamas. Aš manau, kad jis yra sukompromituotas, balsavimas negali būti vykdomas objektyviai, nes buvo pažeistas nešališkumo ir pagarbos akademinėms kompetencijos principas“, – trečiadienį grįžus prie VLKK narių skyrimo klausimo sakė konservatorius Mantas Adomėnas.

„Į ekspertus buvo žiūrima ne kaip į žmones, turinčius savarankišką nuomonę jų akademinio įdirbio dėka, o kaip politinius statytinius, kurie turėtų atstovauti tinkamai nuomonei“, – pridūrė konservatorius.

Seimo narių Mišrios grupės narys Gintaras Steponavičius sakė, kad toks komisijos formavimas jos „autoritetui nepasitarnaus“, ir kėlė klausimą, kodėl aukštos kompetencijos specialistai, profesoriai, anot jo, nemato prasmės dalyvauti VLKK formavime.

„Daugybė autoritetingiausių Lietuvos kalbininkų net nemato prasmės dalyvauti šitos komisijos kandidatūrų teikime. Dabar dar norima vieną žingsnį, pagal valdančiųjų daugumos liniją suformuoti komisiją. Į institucijas valstybė stengiai šviesiausius protus deleguot, ar mes ieškome sprendimų ir atsakymų, kodėl daugybės žmonių, profesūros, akademinės bendruomenės nėra dalyvavimo (komisijoje) ir net nesvarsto žmonės, čia yra klausimas“, – sakė G. Steponavičius.

Komiteto vadovas E. Jovaiša savo ruožtu įtampą tarp valdančiųjų ir opozicijos dėl VLKK formavimo sakė esant nereikalingą, o kad jos būtų išvengta, pasiūlė procedūrą pradėti iš naujo.

„Dabar yra didelė įtampa formuojant VLKK, aš asmeniškai tokios įtampos nenoriu, ir čia ne ta vieta, kur opozicija ir pozicija turėtų sukryžiuoti savo ietis ir kautis. M. Adomėnas, pasakęs, kad komisijos formavimas sukompromituotas, turėtų pasakyti pasiūlymą, ką daryti. Aš tikiu, kad jis norėtų pasakyti, kad reikėtų pradėti procedūrą daryti apskritai iš naujo ir tai atlieptų G. Steponavičiaus pasisakymą, kad darant naują rinkimą mes galbūt pakalbintume ir tuos žymiausius lietuvių kalbos specialistus“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Komiteto pirmininkui pasiūlius „svarstyti apie naują procedūrą“, tam buvo pritarta bendru sutarimu. Kalbos komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Kalbos komisijos nariai skiriami penkeriems metams.

Lietuvoje dešimtmečius vyksta diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos, vieniems politikams siūlant leisti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kitai stovyklai priešinantis argumentuojant, kad bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas.

Seime šiuo metu svarstomi keli alternatyvūs projektų variantai dėl pavardžių rašybos: viena stovykla siūlo leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame puslapyje, kita pusė siūlo originalius asmenvardžius leisti papildomame paso puslapyje, šį variantą remia ir ŠMK vadovas E. Jovaiša bei dalis „valstiečių“.

Dabartinė VLKK, paprašyta pateikti išvadas minėtiems projektams, yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu, užsienietišką pavardę gavus per santuoką bei sprendžiant tokiose šeimose gimusių vaikų asmenvardžių rašybą, originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis galima pagrindiniame paso puslapyje.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet antrame dokumento puslapyje. Skundų autoriai nėra šiais sprendimais patenkinti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad Seimui uždraudus vaikams taikyti fizines bausmes, visuomenė tapo mažiau tolerantiška. Anot Lino Kukuraičio, nuo vasario, kai buvo priimtas konkretesnis vaiko teisių apsaugos įstatymas, žmonės aktyviau praneša apie galimus smurto prieš vaikus atvejus.

„Vienas iš tokių pagrindinių pokyčių – mūsų auganti netolerancija smurtui. Oficialios smurto prieš vaikus statistikos yra palyginus nedidelės, lyginant su Europos šalimis. Tiesa, jos kiekvienais metais kyla. <...> Mes [augančią netoleranciją – LRT.lt] vertinam kaip visuomenės sąmoningumo apraišką ir dėl to labai džiaugiamės. Jei pasižiūrėtume, kur daugiausia yra smurtaujama prieš vaikus – tai yra artimoje aplinkoje. Ir tai būtent yra ta erdvė, kur labiausiai smurtas gali pasislėpti“, – teigia L. Kukuraitis.

Vaidos Liutkutės fotografija

Seimo valdančiųjų ir opozicijos atstovai įregistravo naują Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti realų darbdavio pareigos tikrinti savo darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, blaivumą vykdymą.

Pasak įstatymo projekto iniciatoriaus, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Pauliaus Saudargo, šiuo metu darbdaviai neturi pareigos užtikrinti pavojingus darbus, kurių sąrašas tvirtinamas vyriausybės nutarimu, dirbančių darbuotojų blaivumo – galimybė tikrinti darbuotojų blaivumą atsiranda tik esant pagrįstų įtarimų dėl galimo asmens neblaivumo, tačiau saugoti darbuotojų blaivumo testų informacijos nereikalaujama. Dėl šios priežasties darbdavių pareiga dažnai yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

Įstatymo pakeitimo projekte siūloma pavojingus darbus dirbančius darbuotojus, kaip ir asmenis, vairuojančius antžeminio, vandens ir oro transporto priemones, tikrinti dėl blaivumo net ir nesant pagrįstų įtarimų dėl galimo darbuotojų neblaivumo. Be to, siūloma darbdaviams numatyti pareigą užtikrinti, kad būtų tikrinama ne tik prieš reisą jų darbuotojų, vairuojančių įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, blaivumas, bet ir prieš darbo pradžią pavojingus darbus dirbančių darbuotojų blaivumas. Taip pat siūloma nustatyti pareigą darbdaviams saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją.

„Dabar įstatyme apibrėžta, kad prieš reisą vairuotojai, orlaivių ar vandens transporto valdytojai turi tikrintis blaivumą. Mes siūlome, kad būtų įtraukti visi pavojingus darbus dirbantys asmenys. Pavojingų darbų sąrašą tvirtina vyriausybė – tai ir krova, įvairūs miško darbai, darbai su elektros įrenginiais, radiacija, chemija, darbas užterštose vietose ir pan. Jiems būtų privalomas tikrinimas, jei būtų priimtas toks įstatymas. Darbdavys turėtų užtikrinti, kad jie pradeda darbą būdami blaivūs“, – LRT.lt aiškino P. Saudargas.

Parlamentaro teigimu, nelaimingų atsitikimų statistika rodo, jog nemažai nelaimių būtų galima išvengti, jei asmenys darbe nebūtų išgėrę. „Kita vertus, ne visada tie dalykai išaiškėja, būna nuslepiami faktai. Taigi dabar darbdavys privalėtų ir saugoti informaciją apie blaivumo patikrą. Jei žmogus į darbą ateitų neblaivus ir jam būtų neleidžiama dirbti, tai atsispindėtų archyve“, – teigė P. Saudargas.

Konservatorius tikisi, kad šitas pasiūlymas bus priimtas, nes jį palaiko tiek opozicija, tiek valdantieji. Šį pasiūlymą teikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai Aurelijus Veryga bei Agnė Širinskienė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Antanas Vinkus, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Rita Tamašunienė.

Parlamentaras A. Vinkus teigia, jog šis įstatymas yra būtinas ir duotų didžiulės naudos tiek pačiam darbuotojui, tiek institucijoms. LRT.lt pasiteiravus, kaip bus užtikrintas darbuotojų blaivumo tikrinimas, politikas atsakė: „Aš manau, kad mes gerbiame savo nuostatas, o kai jos yra patvirtintos ir Seimo, manau, kiekvienas Lietuvos pilietis, to laikysis.“

Pasak A. Vinkaus, LSDP frakcijoje šiuo klausimu dar nediskutuota, tačiau politikas tikisi, kad kolegos socialdemokratai palaikys šį įstatymą. „Jei bus būtinybė, frakcijos nariams bandysiu išdėstyti savo poziciją“, – LRT.lt sakė parlamentaras. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis

Šiandien Lietuvos „Carito“ organizuotoje konferencijoje skurdo mažinimo tema socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė Vyriausybės politikos prioritetus ir veiksmus socialinėje srityje. Jis pakvietė nevyriausybines organizacijas tapti partneriu savivaldai ir ministerijai mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, stiprinti tarpinstitucinius ir bendruomeninius ryšius.

Kaip pristatė ministras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prioritetai Vyriausybės programoje yra nukreipti į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, šeimos ir vaiko apsaugos stiprinimą bei socialinės piliečių atsakomybės skatinimą, tam numatytos naujos ir tęstinės priemonės. Šiems tikslams sėkmingai įgyvendinti kviečiamas prisidėti nevyriausybinis sektorius, išnaudojant sukauptą patirties ir žinių potencialą bei suinteresuotumą žmonių gerove.

„Kviečiu ir prašau nevyriausybinių organizacijų, atlikite namų darbus ir veikite kaip stiprūs ir aktyvūs savivaldybių partneriai. Neškite matomas bėdas, siūlymus, o institucijas įgalinkite bendradarbiauti, pirmiausiai patys būdami bendradarbiais. Kviečiu būti nacionaliniu partneriu ir ministerijai – atstovaukite visų žmonių balsams. Būkite platūs – pasiekite kaimus, pasiekite visus, kam galite padėti“, - į nevyriausybinių organizacijų sektorių kreipėsi ministras L. Kukuraitis.

„Svarbiausia, ką esame užsibrėžę pasiekti, – tai sumažinti skurdą ir pajamų nelygybę, taip pat turime sustiprinti Lietuvos šeimas ir geriau apsaugoti vaikus bei pasiekti didesnės piliečių socialinės atsakomybės“, - renginyje šiandien sakė L. Kukuraitis. „Konkretūs laukiantys darbai – tai jau pradėta vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, daugiau paslaugų šeimoms bendruomenėse, NVO sektoriaus stiprinimas ir įgalinimas, dėmesys savanorystei, socialinio verslumo skatinimas“, - įvardino ministras.

Mažinant skurdą ir pajamų nelygybę Vyriausybės orientuojamasi į pajamų iš darbo užmokesčio didinimą, pensijų ir įvairių išmokų augimą bei paramos gavėjų aktyvinimą. Stiprinant šeimas ir vaikus didinami „vaiko pinigai“ bei gavėjų aprėptis, kad taptų parama ir paskata visoms Lietuvos šeimoms bei padėtų išvengti skurdo spąstų. Pertvarkoma vaiko teisių apsaugos sistema, kad būtų maksimaliai užtikrinamas vaikų saugumas, bei plečiamos paslaugos šeimoms bendruomenėse. Socialinė piliečių atsakomybė skatinama per darbuotojų derybinių galių didinimą, vietos bendruomenių stiprinimą bei nevyriausybinių organizacijų stiprinimą ir įgalinimą.

Pastebima, kad nevyriausybinės organizacijos susiduria su tokiais iššūkiais kaip silpna NVO savireguliacija, abipusis pripratimas prie projektinio finansavimo, paslaugų kokybės stoka, per maža gerosios praktikos sklaida bei kt. „Dėl to stiprinsime NVO skėtines organizacijas. Tokio finansavimo dar nebuvo, norime per nacionalines struktūras pasiekti visas nevyriausybines organizacijas, skatinti jungtis į tinklus, stiprinti gebėjimus ir paslaugų kokybę. Taip pat inicijuosime NVO fondo steigimą, iš kurio NVO iniciatyvos galėtų būti finansuojamos ištisus metus – tikime, kad jis galėtų atsirasti jei ne ateinančiais, tai dar kitais metais“, - sakė L. Kukuraitis.

Kaip pabrėžė ministras, bus siekiama, kad sprendžiant klausimus ir rengiant naujoves būtų tariamasi su nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, NVO atstovų dalyvavimas ministerijos darbo grupėse taptų standartu, o pats su NVO atstovais susitiks kas mėnesį. Tinkamai pasiruošusios, atlikusios namų darbus NVO gali tapti partneriu savivaldai įgyvendinant aktyvios darbo rinkos programas, planuojant ir įgyvendinant institucinę pertvarką, bendruomenines paslaugas šeimoms, vaikams, neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, atskirties grupėms. Tam NVO turi stiprinti bendruomeninius ryšius, dalyvauti savivaldos tarpinstituciniame tinkle, stiprinti NVO savireguliaciją, tinklus.

Konferencijoje „Skurdo mažinimo politikos kryptys ir veikėjai: kaip įveiksminti / atgaivinti bendruomenės išteklius?“ valdžios, savivaldos, religinių ir nevyriausybinių organizacijų bei kitų institucijų atstovai diskutuoja apie Vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir veiksmus mažinant skurdą, nevyriausybinio sektoriaus galimybes aktyviai įsitraukti į skurdo mažinimo politikos priemonių stebėseną, ekspertinį konsultavimą ir įgyvendinimą. Renginyje taip pat pristatoma Europos „Carito“ patirtis ir įžvalgos apie Europos šalių skurdo mažinimo politikos kryptis.

Neseniai sugriežtinęs alkoholio vartojimą ir prieinamumą, Seimas netrukus imsis ir rūkymo ribojimų. Valdantieji užsimojo gerokai sumažinti vietų, kur būtų galima rūkyti.

Atitinkamas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas įregistravo „valstiečiai“ ir keli socialdemokratai.  

Jie siūlo uždrausti rūkyti arčiau kaip 10 metrų nuo vaikų ir jaunimo iki 18 metų, nėščių moterų, laisvalaikio ir poilsio vietose lauke, kur vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Dabar rūkyti šalia nepilnamečių ir nėščiųjų negalima tik automobiliuose.

Taip pat rūkalius siūloma išguiti iš daugiabučių namų, balkonų, terasų, galerijų, jie negalėtų rūkyti ir lauke arčiau kaip 20 metrų nuo daugiabučių, vaikų žaidimo, sporto bei poilsio aikštelių, 10 metrų nuo visuomeninio transporto aikštelių.

Pataisas remiantis socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis BNS sakė, kad visiems siūlymams Seimas nepritars, pavyzdžiui, nebūtų įmanoma sukontroliuoti draudimo rūkyti arčiau kaip 10 metrų nuo nepilnamečių, todėl, jo teigimu, toks draudimas nereikalingas.   

„Eini gatve ir rūkai ir prasilenki su nepilnamečiu, ir ką daryti? Pradėsime bėgioti nuo jų? Natūralu, jeigu stovi su nepilnamečiu, neprisikursi cigaretės“, - kalbėjo parlamentaras.  

Anot jo, reikėtų numatyti ir baudas už pažeidimus: „Kam čia viskas vyksta, jeigu be baudų?“.

Seimas 2014-aisiais ir 2016-aisiais kelis kartus jau yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose, arčiau negu 10 metrų aplink daugiabučius - pataisų priešininkai tuomet argumentavo, kad jų nebūtų įmanoma įgyvendinti, o policija būtų apkrauta darbu.

EPA nuotrauka

Mianmaro valdžia praneša, kad dingo daugiau nei 100 keleivių skraidinęs karinių oro pajėgų lėktuvas. 

Orlaivis skrido iš šalies sostinės Rangūno į pietinį Myeiko miestą, dabar vyksta paieškos operacija. 

Pranešama, kad lėktuve buvo 105 keleiviai ir 11 įgulos narių.

Parengta pagal užsienio spaudą

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Tik sudarius preliminarų kitų metų valstybės biudžeto projektą, bus galima pasakyti, kokį poveikį tiek biudžetui, tiek fiskalinei politikai turės Vyriausybės nuo kitų metų planuojama dalies mokesčių peržiūra, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  

„Kalbant apie patį fiskalinį efektą, atsietai žiūrėti nuo biudžeto išlaidų būtų negalima. Tam, kad detaliai būtų galima išanalizuoti, kokį poveikį (permainos - BNS) turės tiek biudžetui, tiek fiskalinei politikai, reikia turėti suformuotą preliminarų kitų metų biudžetą“, - trečiadienį žurnalistams sakė V. Šapoka, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pristatęs numatytus pokyčius.

Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomų mokestinių permainų poveikis valdžios sektoriui 2018 metais siektų minus 67,2 mln. eurų, o 2019 metais - minus 10 mln. eurų.

„Jeigu mes norime paskatinti ir traukti iš skurdo nemažą visuomenės dalį, valstybė turi skirti tam daugiau resursų ir ieškoti kitų išteklių, kad galėtume padėti skurdžiausiems“, - pridūrė ministras.  

Pasak jo, reformos „minusą“ 2019 metais lemia „pelno mokesčio apskaičiavimo subtilybės individualiame versle“.

V. Šapokos teigimu, pertvarkos efektą su minuso ženklu gali „uždengti“ ekonomikos augimas, dėl ko geriau bus surenkamos biudžeto pajamos, geresnis mokesčių administravimas ir kova su „šešėliu“, valstybės išlaidų mažinimas.

Ministras tikino, kad dėl siūlomos mokesčių pertvarkos fiskalinės drausmės taisyklės nebus pažeistos.  

„Pagal fiskalinės politikos gaires fiskalinės drausmės taisyklių tikrai nepažeisime“, - sakė V. Šapoka.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša trečiadienį pristatė naują siūlymą dėl universitetų jungimosi: šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

„Vilniuje ir Kaune sutelkti po vieną klasikinį plačios aprėpties tyrimų universitetą, Vilniuje ir Kaune taip pat gali veikti profiliniai technologijų, sveikatos mokslų universitetai. Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinius mokslo centrus, kurie turi būti kitų universitetų padaliniais“, – savo siūlymą komitete pristatė E.Jovaiša, trečiadienį pradėjus svarstyti Vyriausybės teiktą nutarimo projektą dėl universitetų tinklo optimizavimo.

E. Jovaiša pabrėžė, kad savo teikiamą siūlymą yra suderinęs su didžiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija bei turintis jos palaikymą. Šis E. Jovaišos siūlymas atitinka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planą jungtis su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu.

Opozicijos atstovai išklausę E. Jovaišos siūlymo pristatymą replikavo, kad iš to, ką pateikė Vyriausybė, „nelieka akmens ant akmens“. „Vyriausybės nutarimą bereikia perbraukt kryžium, ir tiek“, – sakė Seimo narių Mišriai grupei priklausantis Gintaras Steponavičius.

Vyriausybės plane konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune liktų vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.

„Mes girdėjome iš ministerijos, kaip svarbu derinti kreipiančią steigėjo reguliacinę galią su akademinių bendruomenių iš apačios kylančiais procesais ir ieškoti sinergijos, bet sinergijai reikia dviejų, o šiuo atveju mes neturime antro dėmens. Šitas nutarimo projektas neišreiškia jokios kreipiančios valios, į kurią pusę tai turėtų vykti. Kur čia yra valstybės matymas? Čia jo nėra“, – sakė konservatorius Mantas Adomėnas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu sakė, kad „šis pateikimas iš principo išlaiko Vyriausybės pateiktą planą“, tik „nepasako tiksliai, kur ir yra pati sudėtingiausia dalis, kokiu principu ir vardan ko jungiamasi“.

Siūlymą pristatęs E. Jovaiša pabrėžė, kad universitetai, aukštosios mokyklos „turi autonomines galias ir į tai reikia labai jautriai žiūrėti ir suprasti, kad akademinės bendruomenės yra labai aktyvus šio keitimosi partneris, be jų pačių noro, dalyvavimo, negali vykti procesai“.

„Iš šito siūlymo, kurį jūs dabar matote, aišku, kad pačios aukštosios mokyklos turės labai padirbėti sprendžiant savo likimo klausimus“, – sakė ŠMK vadovas, – „Universitetai jau dabar visą šitą integracijos ir sinergijos poreikį yra pajutę, ir jie jau patys šnekasi ir Vyriausybę kreipia, ir Seimas pritars tiems sprendimams, kurie ateina vardan kokybės“.

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis anksčiau Seimo kolegas ėmėsi supažindinti su Vytauto Didžiojo universiteto siūloma jungimosi schema su Lietuvos edukologijos, Aleksandro Stulginskio universitetais.

Savo siūlymą Seime pradėtam svarstyti Vyriausybės pateiktam universitetų jungimosi planui yra registravę ir opoziciniai konservatoriai. Seime proteguojamame VDU plane jie įžvelgia „vieno universiteto gelbėjimo akciją“ ir siūlo aukštojo mokslo potencialą jungti į tris nacionalinius universitetus – Vilniaus universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą sostinėje bei vieną jungtinį nacionalinį Vytauto Didžiojo universitetą Kaune.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis jau anksčiau parlamente vykstant diskusijoms dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos yra sakęs, kad galimas planas, jog Vilniuje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune universitetų būtų trys: klasikinis Vytauto Didžiojo universitetas, taip pat profiliniai Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Scena iš spektaklio „Gyvenimo imitacija“ (teatras „Proton“, Vengrija).

Rugsėjo ir spalio sandūroje vyksiantis 14-asis festivalis „Sirenos“ šiemet kvies išjungti išankstines nuostatas ir leisti sau priimti netikėtu rakursu pristatomas istorijas apie tuos, apie ką visuomet – apie mus. Režisieriai ir kūrėjų kompanijos iš Latvijos, Rusijos, Italijos, Vengrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos Lietuvos žiūrovams pristatys šešis spektaklius, kurie kvies pažvelgti į gyvenimą ir mirtį be nusistatymo, be išankstinio žinojimo.

„Sirenos“ kviečia pamiršti, kas yra teatras. Ir kartu su festivaliu švęsti galimybę teatrą matyti kitokį. Visokį. Hiperrealistiniame scenovaizdyje ir totaliniame chaose. Kartu su tais, kurie netelpa į lyčių stereotipus, ir po tų, kurių nebėra. Stebint spektaklį ir vaikštant po spektakliu tapusius kambarius.

Iš dokumentų kuriami žmonės, o iš žmonių – dokumentai

Šiųmetėje festivalio programoje – net du su Vokietija susiję teatro darbai: vienas iš jų – spalio 5 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje bendradarbiaujant su Goethe’s institutu pristatomas spektaklis „Teatro atminimo akmenys“. Vieni įdomiausių dokumentinio teatro kūrėjų – režisierius Hansas-Werneris Kroesingeris kartu su dramaturge Regine Dura, pasitelkę Karlsruhės valstybinio teatro dokumentus, rekonstravo antisemitinės diskriminacijos procesus, kai po 1933 m. iš teatro buvo atleisti aktoriai ir kiti kūrybinio personalo darbuotojai.

Konservatyvesnių pažiūrų žiūrovai iš pirmo žvilgsnio galėtų gūžčioti pečiais, ar tikrame teatre aktoriai ir žiūrovai sėdi greta, prie vieno stalo, kartu skaitydami dokumentus, laikraščius, ataskaitas, memuarus, kai tuo tarpu greta sėdintys spektaklio kūrėjai nejučia, tarsi lengvo pasažo – nunešami į gana netolimą praeitį, kurioje girdime Karlsruhės žydų aktorių balsus, stebime jų pašalinimą, suėmimą, tremtį ir kaip visa tai atveda į savižudybę, koncentracijos stovyklas ar slapstymąsi emigracijoje.

Pasitelkę dokumentus spektaklio kūrėjai puslapis po puslapio, faktas po prisiminimo, ištrauka po citatos kuria žmogų ir jo žalojamą... žmogų. O tai, kas šiandien tikrąja to žodžio prasme yra tapę pamatu žingsniams – „stolpersteine“, žydų aukoms skirti atminimo akmenys grindinyje – tampa ir pamatu spektakliui apie biurokratijos kuriamą antžmogišką sistemą.

Grįžta „Remote...“ kūrėjai

Prie nutarimo nutraukti savo gyvybę prisiliečia ir Lietuvoje ypatingo pasisekimo sulaukusio spektaklio-pasivaikščiojimo „Remote Vilnius“ autorius Stefanas Kaegi ir Dominicas Huberis iš „Rimini Protokoll“. Netradicinio teatro kūrėjai Vilniuje pristatys dar vieną teatro suvokimo ribas laužantį pasirodymą „Nachlass“, sukurtą bendradarbiaujant su šveicarų teatru „Vidy“ Lozanoje ir kitomis institucijomis.

Argi tai – teatras, paklaustų žiūrovas, nepratęs prie scenos, kurioje nėra aktorių. Dar geriau: nebėra žmonių, kurie pasakotų istoriją. Jie jau spėjo išeiti. Žiūrovams perduodamas jų palikimas – istorijos, praeitį liudijantys dokumentai ir atsiminimai, taip pat projekcijos ateities, kuri ateis, kai tavęs jau nebebus, – visa tai kambariuose be žmonių, į kuriuos kviečiami užeiti visi susidomėjusieji.

Be kita ko, spektaklio, kuriame reflektuojama savarankiškai pasirinkta mirtis, idėja S. Kaegi kilo lankantis Lietuvoje. Kurdami spektaklį „Remote Vilnius“ jo kūrėjai lankėsi LNDT scenoje kaip tik tuo metu, kai joje buvo pašarvotas a. a. Henrikas Vancevičius, ilgametis tuometinio Akademinio dramos teatro vyriausiasis režisierius. Tuomet ir atsirado idėjos apie mirtį scenoje refleksijos užuomazgų.

„Nachlass“ – tai spektaklis apie žmones, kurių nebėra, tačiau kurių buvimas jaučiamas ir jiems išėjus. Jų nėra, tačiau jie nėra pasyvūs ar tylūs. Jų prisiminimas veikia savarankiškai, ir jis sukurtas ne juos pergyvenusiųjų. „Nachlass“ – spektaklis, liudijantis gyvenimą po išėjimo (vok. nach – „po“, lassen – „išeiti“) bus pristatomas „Menų spaustuvės“ erdvėse spalio 1–8 dienomis.

Italė tarp Davido Bowie ir Tildos Swinton

Prisiminimais, asmeniniais dokumentais ir praeities liudijimais dalinsis ir italų sprogstamasis teatrinis mišinys – trupės MOTUS spalio 7 ir 8 dienomis LNDT Mažojoje salėje pristatomas monospektaklis MDLSX. Šifruotinas kaip middle sex (lt. „vidurinioji lytis“) ir atliekamas nenustygstančios vietoje aktorės Silvia Calderoni, spektaklis žiūrovams nepasakoja personažo istorijos, tačiau nepateikia ir autentiškos aktorės patirties – tebūnie klausimas, kiek spektaklyje fikcijos, o kiek – realybės, lieka neatsakytas kaip ir kitas klausimas, ar scenoje vyras, ar moteris.

Kita vertus, kodėl mums tai turėtų rūpėti? S. Calderoni prisiminimai pramaišiui su Jeffrey Egenideso novelės „Vidurinioji lytis“ ištraukomis kviečia nelaukti atsakymo. Kviečia neuždavinėti klausimų. Nespręsti iš anksto. Ir leisti sau priimti tai, ką kitas leido sau priimti kaip save.

Ar tikrai teatre reikia kalbėti apie tai, galėtų gūžčioti pečiais konservatyvesni žiūrovai, tačiau nusimetusiuosius išankstinių nuostatų pančius scenoje pasitiks nuostabios atlikėjos kūnas ir jo pasakojama smurto, skausmo, sumišimo ir priėmimo istorija.

Nuotraukos ir seni namų videovaizdai supažindina su berniukiško tipo mergaite, kuriai augant ir bręstant kyla klausimas: o vis dėlto kas ji(s)? Ir į ką reikia užaugti – į vyrą ar į moterį?

MDLSX – tai aktorės Silvia Calderoni road tripas, kelionė, kurioje ji eksperimentuoja DJ/VJ formatu, tyrinėdama lytiškumo ir tapatybės koncepcijos ribas. Tikrovę ir fikciją defokusuojantys autobiografiniai motyvai ir literatūriniai intarpai siūbuoja tarp lyčių problemų ir lyties atsisakymo. Spektaklio kūrėjai cituoja Judith Butler, Donnos Haraway, Paulio B. Preciado ir kitas queer konteksto kaleidoskopines ištraukas.

MDLSX – tai (kiek)vieno žmogaus žengimas į kitą veidrodžio pusę, išsivaduojant nuo savęs – kaip iš anksto sudėliotos koncepcijos. Pasak spektaklį išgyrusių teatro kritikų, Silvia, atliekanti Cal vaidmenį, stoja į vieną gretą su Davidu Bowie ir Tilda Swinton, nė žingsniu neatsilikdama nuo šių androginiškų menininkų kompanijos.

Šiandienos chaose tarpstantis individas

Chaotišką mėginimą išsivaduoti nuo vienatvės tyrinėja ir prancūzų teatro enfant terrible Vincentas Macaigne‘as. Spalio 10 ir 11 dienomis LNDT Didžiojoje salėje žiūrovų lauks jo teatrinis vyksmas, kuriame gilinamasi į tyros ir radikalios meilės paieškose įstrigusių personažų gyvenimus. Spektaklio kūrėjų nuomone, prancūziškai geriausiai prasmę išreiškiantis žodis en manque lietuviškai reikštų narkotinę, alkoholinę abstinenciją, stygių, troškulį, trūkumą ir to sukeliamą nerimą, desperaciją ir sumaištį. „Troškimas“ – tai teatrinių, plastinių ir choreografinių elementų kupinas spektaklis apie vienatvę, depresiją ir meilę be atsako.

Čia ne kiekvienam tokį spektaklį suprast galima, kartais pasigirsta išankstinių nuomonių, tačiau V. Macaigne‘o teatrinis pasaulis siūlo intensyvų, brutalų, meilės ieškantį vizualaus meno, fizinio teatro, garsinių paveikslų ir tekstinių kombinacijų mišinį, pagardintą smurtu ir humoro atskoniu. Mišinį, suvokiamą kiekvienam bent kažkiek esančiam ar buvusiam sumišusiu, konvulsyviai mėginančiu atgauti gyvenimo geismą.

Kaimynų miestai, o viename – lietuviškas vardas

Savotiško gyvenimo geismo paieškose gyvena spektaklio „Artimas miestas“ personažai, gimę Latvijos nacionaliniame dramos teatre režisieriaus Kirilo Serebrenikovo ir jo komandos sukurtame spektaklyje, kurio premjera pagal lietuvių autoriaus Mariaus Ivaškevičiaus kone labiausiai užsienyje statomą pjesę „Artimas miestas“ įvyko visai neseniai.

Vienas įdomiausių šiuolaikinių Rusijos režisierių kviečia per Anikos ir Ivo miestus pažinti ne tik savo, bet ir kitą, artimą miestą. Tik šiemet premjeros šviesą išvydęs spektaklis pasakoja apie du trisdešimtmečius įsimylėjėlius, kurių santykius keičia šeimyninio gyvenimo rutina, darbas ir trys vaikai. Kas savaitę vis į kitą miestą išvažiuojantis Ivo galiausiai priverčia ir Aniką palikti miestą ir pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies. Tuomet ir įvyksta esminis pokytis – pasąmonės vaizdiniai pasiglemžia kasdienybės racionalumą.

Būtų galima sakyti, kad „toks teatras, kaip ir toks gyvenimas – netikras“, tačiau M. Ivaškevičiaus 2005 m. sukurtos pjesės inspiracija tapo tikras įvykis, aprašytas danų spaudoje: Kopenhagoje viename bute rastos moters lavonas, kurį laiką neatpažintas, vėliau tapo dviejų gyvenimų liudininku – atrastas moters dienoraštis leido suprasti, kad Malmėje moteris gyveno šeimyninį gyvenimą su vyru ir trimis vaikais, o Kopenhagoje užsiiminėjo prostitucija ir vartojo narkotikus. Spektaklis „Artimas miestas“ bus pristatomas spalio 5, 6 dienomis LNDT Didžiojoje salėje.

Tuo tarpu – persikėlę iš Danijos į butą Budapešte sutinkame kitus pasakojimus: po arkomis krizenantys praeities šešėliai ir neaiškūs nutylimų istorijų atbalsiai sutrikdo iškeldinti vienišos moters atvykusį užduoties vykdytoją. Garsaus Vengrijos režisieriaus Kornélio Mundruczó poetinio ir sykiu provokuojančio spektaklio „Gyvenimo imitacija“ personažai gyvena nuduodami, atsiriboję nuo politinės situacijos. Hiperrealistiniu šedevru vadinamas vengrų spektaklis bus pristatytas spalio 13 d. „Menų spaustuvėje“.

Ypatinga programa ir nuolaidos bilietams

„Džiaugiamės šių metų festivalio užsienio programa, – pasakoja festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė. – Ne vienus metus teko intensyviai dirbti, kad šiemet galėtume didžiuotis vienu metu Vilniuje pristatydami tokias pavardes kaip Macaigne‘as, Mundruczó, Serebrenikovas, laukiam grįžtančių „Rimini Protokoll“, jau spėjusių pavergti vilniečių ir miesto svečių simpatijas, nekantraujame supažindinti žiūrovus ir su italų MDLSX, naujausia Mariaus Ivaškevičiaus kūrinio interpretacija bei dokumentinio teatro specialistais iš Vokietijos.“

Festivalio organizatoriai nesiekia auklėti žiūrovų, nesistengia jų supurtyti netradiciniais spektakliais ar nustebinti nekanoninėmis teatro priemonėmis. Šiemet „Sirenos“ kviečia pasižiūrėti į tai, ką iš pirmo žvilgsnio, vadovaudamiesi išankstinėmis nuostatomis, galėtume pavadinti klaida, o ją ištaisę prarastume nuostabaus grožio gyvenimo kūrinį.

Festivalis siūlo leisti sau nežinoti, kas yra tikras teatras, ir akimirką negalvoti, kaip užlopyti skyles ar užtaisyti plyšius: pro juos galima regėti labai įdomų, gal sukrečiantį, o gal prasmės suvokimu apdovanojantį vaizdą. Pamiršti išankstines nuostatas ir mokytis priimti teatrą, kaip ir patį gyvenimą, iš naujo, neįrėminant ir neuždedant etiketės, – štai ko bent akimirką siektų šiųmetės „Sirenos“.

Plačią ir turiningą festivalio programą pristatantys organizatoriai žiūrovus kviečia ne laukti vėliau pabrangsiančių bilietų, bet įsigyti juos su vasariškomis nuolaidomis.

„Kaip visuomet vos paskelbę programą pirmiesiems festivalio žiūrovams suteikiame galimybę bilietus į spektaklius įsigyti su didelėmis nuolaidomis, – pasakoja festivalio direktorius Martynas Budraitis. – Artėjant festivaliui rudenį bilietai brangs, tad planuojant atostogas kviečiame pasiplanuoti ir į ką bus grįžtama po jų.“

Bilietus jau platina „Tiketa“.

S. Skvernelis

Vyriausybė pritarė Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos atominės elektrinės (AE) vertinimo išvadoms. Seimui siūloma pripažinti Astravo AE nesaugia, kuri dėl geografinės padėties kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, teigiama pranešime spaudai.

„Nacionalinio saugumo ir žmonių interesai yra patys svarbiausi. Lietuvos pozicija dėl Astravo branduolinės elektrinės yra aiški ir principinga – Astravo AE statyba negali būti tęsiama. Nuo pat pradžios šias statybas lydi rimti pažeidimai ir incidentai, nebuvo ir iki šiol nėra laikomasi nei branduolinės saugos, nei tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Atliktame vertinime teigiama, kad Baltarusija nepateikė įrodymų, jog parenkant AE statybų aikštelę, kuri vos per 40 kilometrų nutolusi nuo Vilniaus, buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, kurie yra reikšmingi branduolinės ar radiologinės avarijos Astravo AE atveju.  

Lietuvai nėra pateikta informacija dėl radiologinio poveikio nei normalaus BE eksploatavimo metu, nei avarijų atvejais. Astravo AE įvykus sunkiai branduolinei ar radiologinei avarijai, maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų galėtų patirti žalingą radiacijos poveikį. Situaciją apsunkintų dar ir tai, kad į pavojaus zoną patektų sostinė Vilnius, kuriame dirba dauguma svarbiausių šalies valstybės institucijų.

Parenkant branduolinės elektrinės statybų aikštelę, nebuvo atsižvelgta į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus. Taip pat nepateikta įrodymų, kad aikštelė parinkta vadovaujantis Tarptautinės atominės energetikos agentūros saugos reikalavimais. Baltarusija nėra atlikusi AE rizikas ir atsparumą vertinančių testų (angl. stress tests).

Vertinimo metu nustatyta, kad statant Astravo AE nėra laikomasi tarptautinių aplinkosaugos, branduolinės bei radiacinės saugos reikalavimų ir yra pažeistos tarptautinės – Branduolinės saugos, Espo bei Orhuso – konvencijos.

Galiausiai, nepaisant aktyvių Lietuvos pastangų ir tarptautinių organizacijų raginimų laikytis skaidrumo ir atvirumo principų, Baltarusija neužtikrino, kad būtų greitai ir skaidriai pateikiama visa informacija apie Astravo AE statybų procesą.

Vertinimą parengė Energetikos ministerija vadovaudamasi išvadomis, kurias pateikė Valstybės saugumo departamentas, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Radiacinės saugos centras, Užsienio reikalų ir Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba.

EPA nuotrauka

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, jog vadovauti Federaliniam tyrimų biurui (FTB) siūlo teisininką Christopherį Wray'usą. 

Mėnesį FTB buvo be vadovo. C. Wrayus nuo 2003 iki 2005 m. buvo generalinio prokuroro padėjėjas. 

Teisme jis yra atstovavęs ir Niudžersio gubernatorių, D. Trumpo sąjungininką Chrisą Christie. 

Socialiniuose tinkluose D. Trumpas gyrė teisininką dėl jo puikios kvalifikacijos. 

Parengta pagal užsienio spaudą

2018 m. Vilniuje bus atidarytas „Mo“ modernaus meno muziejus. Iki šiol veikiantis kaip muziejus be sienų Modernaus meno centras (MMC) pakeitė pavadinimą ir trečiadienį pristatė naują vizualinį identitetą. Renginyje pristatyta ir speciali laikinoji kalbanti istaliacija – „Mo“ muziejaus pavadinimo raidės, kurios po renginio pradės kelionę po Vilnių. Keliauti po sostinę pradėjo ir „Mini Mo“, lankantis atokiausias Vilniaus erdves. Šias keliones visi „Mo“ muziejaus bičiuliai vasarą galės stebėti socialiniuose tinkluose.

„Nuo 2009 m., kai buvo įkurtas Modernaus meno centras, kantriai dirbome, kad menas įvairiausiomis formomis kalbėtų žmonėms ir drąsintų jį pažinti. Plėtodami šį dialogą pastebėjome, kad neretai santrumpas sunku ištarti ir įsiminti. Artėjant muziejaus gimimui nusprendėme, kad laikas permąstyti jo vardą“, – pristatymo metu kalbėjo „Mo“ muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

Pasak M. Ivanauskienės, kartu su reklamos agentūra „New!“ kelis mėnesius ieškota naujo vardo, kuris būtų lengvai ištariamas ir įsimenamas, kalbėtų apie atvirumą, padėtų lankytojui kurti asmenišką santykį su muziejumi ir suvokti jį kaip natūralią savo gyvenimo dalį.

„Mo“ prasmė nesunkiai nuspėjama – ji užkoduota „mo-dernume“. Be to, „Mo“ prasideda žodžiai „mo-kytis“ ir „mo-tyvacija“, o tai vienas esminių mūsų tikslų – galimybei mokytis ir gauti žinių muziejuje norime skirti tiek energijos, kad ji grįžtų išaugusiu įsitraukimu ir susidomėjimu. , daugiau to, kas papildo muziejaus kasdienybę – kinas, renginiai, kavinė, suvenyrai ir knygynas, viešosios erdvės“, – sako „Mo“ muziejaus direktorė.

Naują muziejaus vizualinį identitetą kūrusios reklamos agentūros „New!“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, pristatydamas idėją, pasakojo, kad agentūra buvo įkvėpta aštriakampio architektūrinio sprendimo, meno sukeliamos jausmų amplitudės ir daugybės raidės M pasikartojimų pavadinime – „Mo“, „Modernaus“, „Meno“, „Muziejus“.

„Visa tai dizainerių komanda susintetino į nesibaigiančią M, kuri tarsi seismiškai juda, šriftui suteikdama emblemiškumo. Tai dinaminis ženklas, priklausomai nuo priemonių galintis tęstis tiek, kiek tik pageidaujama. Ženklo dinamiškumas yra itin aktualus meno institucijai, kurios eksponatai nuolat keičia ją pačią“, – teigia T. Ramanauskas.

Pristatymo metu greta Literatų gatvės sienos, tapusios pirmuoju MMC projektu miestiečiams, trumpam įkurdinta instaliacija – kalbančios „Mo“ muziejaus pavadinimo raidės. Taip tęsiama dar vieno MMC projekto – „Vilniaus kalbančių skulptūrų“ – tradicija. Kalbančią instaliaciją galės išgirsti visi nauju muziejumi besidomintys vilniečiai. Po renginio, birželio 8–11 d., ji įsikurs meno mugėje „Art Vilnius“, o iš jos sugrįš į miesto centrą, Bernardinų sodą, ir vasarą lankys skirtingas sostinės erdves. 

Pristatymo svečius skanėstais vaišino dabartiniai kaimynai: Senamiesčio krautuvė ir „Beigelistai“, kava būsimi kaimynai – „Caffeine Roasters“.

Nuo 2009 m. iki atidarymo „Mo“ muziejus veikia kaip muziejus be sienų – įgyvendina visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūros projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“, „Keliaujantis muziejus“), leidžia meno edukacijai skirtas knygas. Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau kaip 4300 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažintų menininkų kūrinių.

Arūnas Matelis. Eugenijaus Ostašenkovo nuotr.

Šių metų birželio 6 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje įvyko visuotinis sąjungos narių susirinkimas, kuriame buvo renkamas sąjungos pirmininkas. Nuo 1991 metų sąjungai vadovavo kino režisierius Gytis Lukšas. Šiame susirinkime, pasibaigus kadencijai, G. Lukšas nebekėlė savo kandidatūros. Naujuoju sąjungos pirmininku visuotiniu susirinkimu išrinktas kino režisierius, prodiuseris Arūnas Matelis.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga buvo įkurta 1931 metais ir yra seniausia bei didžiausia kino organizacija Lietuvoje, joje veikia 9 gildijos (režisierių, dokumentininkų, animatorių, kino operatorių, dailininkų, garso operatorių, kino kritikų, kino darbuotojų, aktorių), jos vienija 225 kino kūrėjus.

Kinematografininkų sąjungai yra vadovavusios ryškios Lietuvos kultūros asmenybės: pirmasis pirmininkas – legendinis kino operatorius Stepas Uzdonas, Juozas Baltušis, Jonas Gricius, Raimondas Vabalas, Skirmantas Valiulis, Gytis Lukšas. Lietuvos kinematografininkų sąjunga yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.

Dėl pablogėjusios padėties regione atidedamas ketvirtadienį planuotas Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Cavusoglu oficialus vizitas Lietuvoje, ketvirtadienį ryte pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

Turkijos diplomatijos vadovas telefoninio pokalbio su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi metu atsiprašė dėl būtinybės atidėti vizitą, išreikšdamas norą jį surengti artimiausiu abiem pusėms tinkamu metu. 

M. Cavusoglu Lietuvoje paskutinį kartą lankėsi prieš dvejus metus.

L. Linkevičius į Turkiją nuvyko 2016 m. rugpjūtį, netrukus po šalį sukrėtusio nepavykusio bandymo įvykdyti karinį perversmą.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad kritika, jog mokesčių pertvarka neskatins atlyginimų augimo ir įšaldys juos maždaug ties minimalaus užmokesčio lygiu, yra nepagrįsta. Anot jo, diskutuojama apie minimalaus atlyginimo didinimą, be to rinkoje situacija tokia, kad algos turi kilti.

„Tikrai ne, kadangi mes kalbame apie tą minimalų atlyginimą, tačiau kitos priemonės, kurios taikomos, susijusios su šeimos turimų vaikų skaičiumi ir galiausiai kitomis darbo formomis, neturėtų šaldyti atlyginimų. Mes žvelgiame į ateitį ir tos diskusijos - jau šiandien socialiniai partneriai kelia klausimą dėl minimalaus atlyginimo didinimo, išlaikant tą patį principą, siejant jį su neapmokestinamų pajamų dydžiu“,- ketvirtadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Be to, pasak premjero, kvalifikuotų darbuotojų trūksta, tad nereikia baimintis, kad atlyginimų kilimas sustos.

„Darbo rinkoje situacija yra įtempta, darbuotojų kvalifikuotų tikrai trūksta, požiūris į darbdavį, kad jis siekia tik sau naudos, sau pelno ir nesidalina su darbuotoju, su tokiu požiūriu mes tikrai toli nenueisime“, - teigė premjeras.

Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai (dabar ji yra 380 eurų), įvesti tiesiogines fiksuotas išmokas už vaikus ir atsisakyti dalies mokesčių lengvatų.

Kritikai sako, kad siūlomi pakeitimai yra nedideli ir neprisidės prie viduriniosios klasės stiprinimo.

Mokesčių  pakeitimus Seimas svarstys rudens sesijoje, kartu su 2018 metų biudžeto projektu, o pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2018-ųjų pradžios.

Naujausiame tarptautiniame universitetų reitinge, dvi Lietuvos aukštosios mokyklos šoktelėjo aukštyn.

Aukščiausiai reitinge atsidūrė Vilniaus universitetas (VU). Pakilęs 80 pozicijų jis naujajame reitinge yra 401–410-oje vietoje. Antras geriausiai įvertintas yra Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Jis užima 551–600-ąją vietą.

Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vytauto Didžiojo universitetas(VDU) atitinkamai atsidūrė tarp 800 ir 1000 geriausių aukštųjų pasaulio mokyklų. 

Vilniaus universiteto atstovai džiaugiasi, kad šįkart užimta vieta – didžiausias universiteto rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Geriausiai VU įvertintas reputacijos tarp darbdavių, akademinės reputacijos bei studentų ir dėstytojų santykio srityse. Jose VU rodikliai buvo aukščiausi tarp visų šalies universitetų.

„Šie pasiekimai per pastaruosius dvejus metus yra sunkaus visos mūsų akademinės bendruomenės darbo rezultatas, demonstruojantis moksleiviams, kad Lietuvoje, Vilniaus universitete, galima įgyti aukštos kokybės, tarptautiniu lygiu pripažįstamą išsilavinimą. Kartu tai ženklas, kad aukštojo mokslo reformos kontekste privalome ieškoti sprendimų, kurie dar labiau sustiprintų mūsų stiprybes, ir pagaliau pradėtume kalbėti apie lyderystę ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – džiaugėsi VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Jungtinis gyvybės mokslų centras Vilniuje. Gintaro Čaikausko nuotrauka

Anot rektoriaus, universitete vykdomi kokybiniai pokyčiai brėžia naujus standartus šalies aukštojo mokslo sistemoje ir atspindi valstybės siekius turėti pasauliniu mastu konkurencingą aukštąją mokyklą.

„Esame tarp 1,5 proc. pasaulio geriausiųjų. Tai – džiugi žinia visai šaliai, siekiančiai didesnio matomumo ir tarptautinio konkurencingumo. Kartu su Tartu universitetu Estijoje tapome aiškiais Baltijos šalių regiono lyderiais, aplenkėme Lenkijos universitetus. Akivaizdu, kad universitetas žengia tinkama kryptimi ir jame dirba pasaulinio lygio mokslininkai, jau dabar glaudžiai bendradarbiaujantys su garsiausių pasaulio universitetų tyrėjais“, – teigė VU rektorius.

Pasak VGTU rektoriaus Alfonso Daniūno, žinant, kad reitinguojamų pasaulio aukštųjų mokyklų vis daugėja, šuolis aplenkiant 100–150 universitetų yra išties didelis.

„VU ir VGTU dabar yra užsitikrinę tvirtas pozicijas tarp geriausių 2,1 proc. pasaulio universitetų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą universitetų tinklo optimizavimo planą, 2021 m. du Lietuvos universitetus norima matyti geriausiųjų 500-uke. Šių metų rezultatai patvirtina, kad šis tikslas yra realiai įgyvendinamas, nes stipriausios Lietuvos aukštosios mokyklos dėl to jau aktyviai bei nuosekliai dirba. Jeigu sulauksime vyriausybės paramos, o aukštojo mokslo reforma bus įgyvendinta, tikimės, kad užsibrėžtą kartelę galėsime pakelti dar bent šimtu pozicijų aukščiau“, – sako VGTU rektorius.

Kaip ir pernai, geriausių pasaulio universitetų trejete išlieka Masačusetso technologijos institutas, Stanfordo ir Harvardo universitetai.

Šiais metais iš visų 26-ių tūkstančių pasaulio universitetų į reitingą pateko tik tūkstantis.

„QS World University Rankings“ yra didžiausias nepriklausomas pasaulinis universitetų reitingas, sudaromas kasmet nuo 2004 m. Šiemet iš viso svarstytos daugiau nei 4 tūkst. universitetų paraiškos.

Galutiniai rezultatai sudaromi vertinant akademinę reputaciją, reputaciją tarp darbdavių, studentų ir dėstytojų santykį padaliniuose, citavimo dažnumo rodiklį, užsienio dėstytojų dalį ir užsienio studentų skaičių. 

Iki savaitgalio numatomi giedri ir šilti orai, kuriuos savaitgalį paįvairins vasariškas lietus. Taip LRT RADIJUI sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Ketvirtadienį virš Lietuvos turėtų ir toliau stiprėti aukštesnis slėgio laukas, todėl bus nepastoviai debesuota. Giedresnis dangus bus šalies rytuose ir pietryčiuose. Žemaitijoje apie vidurdienį formuosis trumpo lietaus debesys. Dieną lietaus numatoma nedaug, palynos vakariniuose ir šiauriniuose šalies regionuose. Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskričių lietus pasiekti neturėtų. Vėjas bus nestiprus, temperatūra svyruos tarp 18–23 laipsnių, prie jūros – 15–17 laipsnių šilumos.

Penktadienis dar turėtų būti pakankamai giedras, tik antroje dienos pusėje padaugės debesų. Naktis numatoma vėsoka, bet dieną oras šils iki 19–24 laipsnių.

Šeštadienio rytą prie Lietuvos turėtų priartėti atmosferos frontas ir dieną jis į šalį atneš nemažai lietaus, ypač į pietvakarinius ir vakarinius rajonus. Vietomis gali griaudėti perkūnija, didesnė jos tikimybė bus centriniuose ir rytiniuose rajonuose antroje dienos pusėje. Vėjas išliks nestiprus, vėjo gūsiai sustiprės lietui artėjant. Naktį temperatūra svyruos tarp 9–14 laipsnių, dieną – 17–22 laipsnių šilumos.

Birželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).

Slemas – gyvos kultūros pavyzdys

Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai.

Slemas šiandien yra vienas iš įdomiausių, naujausių ir gyvybingiausių šiuolaikinių literatūrinių reiškinių Lietuvoje, tai tarsi šiuolaikinis literatūrinis avangardas. Tai interaktyvi sakytinė poezija, kuri yra atliekama (skaitoma) gyvai. Pasirodymo metu itin daug dėmesio skiriama kalbėjimo raiškai ir ypač palaikomas ryšys su klausytojais. Kaip teigia slemo entuziastai, ši netradicinė poezija daro poveikį ne skaitytojui ilgai skaitant ir interpretuojant eilėraščius, o klausytojui klausant sąmojingai, apgalvotai atliekamą tekstą. Paprasčiau tariant – tai poezijos žanras, kuriame į vieną susijungia garsas, vaizdas, tekstas ir kalbos žaismas.

Galima sakyti, kad nors šis reiškinys mūsų šalyje yra pakankamai naujas, vis dėlto jis jau turi savo istoriją, populiarumą, periodiškus susitikimus ir žvaigždes. Tad „Kultūros naktis“ niekaip negalėtų praeiti be tokio ryškaus šiandienos kultūros reiškinio.

Gyvas žodis kalbos namuose

Slemo vakaro vieta „Kultūros naktį“ pasirinkta neatsitiktinai. 2017-ieji yra paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais, tad gyvam, tikram žodžiui, improvizuotai kūrybai duris atvers kalbos namai – Lietuvių kalbos institutas (LKI), įgyvendindamas vieną iš „Lietuvių kalbos gyvybės festivalio“ ciklo renginių. Renginys vyks interaktyviame LKI kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“, kurio šviesa „Kultūros naktyje“ leis atsiskleisti kūrybos ir kalbinių žaidimų deriniui. Kalbos namai sutelks kalbą ir žodžius puikiai valdančius entuziastus, slemo dalyviai demonstruos kalbos gyvumą, beribiškumą, modalumą. Renginio tematika itin aktuali šiomis dienomis, kai vis daugiau diskutuojama apie kalbos normas ir laisvę. 

Kurti, dalintis ir klausytis gali kiekvienas

Kaip ir kiekviename slemo kūrybos susibūrime, skaitymas yra laisvas ir savanoriškas. Renginys skatina susiburti ir slemo vilkus, ir nepabijoti išdrįsti išeiti į sceną, į miestą, tuos, kurie galbūt dar tik neseniai savyje atrado kalbos valdytojo, kūrėjo, gyslelę ar ilgai laukė tinkamos progos pasirodyti. Slemo vakaras atviras kiekvienai improvizacijai. Visi, norintys pasidalinti savo atradimais, kviečiami registruotis iš anksto el. paštu lituanistika@lki.lt arba privačia žinute Lituanistikos židinio feisbuke. Tiek pat svarbus vertintojų vaidmuo slemo vakaruose tenka publikai, kuri iš tikrųjų turės progą įsitraukti į procesą, pajusti gyvą žodį, kalbos žaismą, tikrą kultūrą, šiuolaikinio meno virsmą. Žiūrovams registruotis nebūtina.

Ketvirtadienio vakarą prezidento Donaldo Trumpo atleistas Federalinių tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Comey bus iškviestas į Senato žvalgybos komitetą ir apklaustas dėl prezidento administracijos ryšių su Rusija.

Buvęs FTB direktorius jau paskelbė įžanginius komentarus, kuriuos jis perskaitys Senato žvalgybos komiteto nariams. Šiame tekste jis mini tai, kad D. Trumpas , prieš jį atleisdamas, siekė jo lojalumo ir ragino nutraukti skandalingai išgarsėjusio nacionalinio saugumo patarėjo Michaelo Flynno ryšių su Rusija tyrimą.

Trečiadienį Senato komitete apie šiuos reikalus buvo paklaustas laikinasis FTB vadovas, Nacionalinės žvalgybos ir saugumo vadovai, bet jie visi atsisakė viešame posėdyje komentuoti bet kokius su prezidentu D. Trumpu aptartus reikalus. Visi jie pareiškė, kad niekas ir niekada jų nevertė daryti ką nors neteisėto.

J. Comey liudijimai gali būti gerokai atviresni, nes jis pripažino užsirašęs visus pokalbius su D. Trumpu, o jų per porą mėnesių jų buvo devyni. Pavyzdžiui, prezidentas Barckas Obama per trejus metus su J. Comey bendravo tik tris kartus.

Alyvos į ugnį įpylė ir buvusio Centrinės žvalgybos vadovo Jameso Clapperio komentarai, kad skandalas, susijęs su neįtikėtinai aktyviomis Rusijos pastangomis padėti D. Trumpo rinkimų kampanijai, gerokai didesnis už Votergeito skandalą, dėl kurio atsistatydino prezidentas Richardas Nixonas.