 |
|
Povilo Zaleskio nuotrauka |
„Bernardinai.lt“ rubrika „Sveikas, gyvenime“ pateikia didelę patirtį turinčios Anoniminių alkoholikų draugijos narės lietuvių išeivės Onos (vardas pakeistas) prieš keletą metų viename atvirame AA susirinkime Lietuvoje pasakytą kalbą. Joje, šalia kitų su AA draugija susijusių akcentų, Ona pasakoja, kokios priežastys gali priversti AA narį vėl pradėti gerti po keliolikos metų blaivybės ir ką vertėtų daryti, kad pavyktų išvengti tokios baigties.
Onos kalba pateikiama kiek redaguota, sutrumpinta. Laužtiniuose skliaustuose – paaiškinimai ir patikslinimai, skirti mažiau apie AA draugiją žinančiam skaitytojui.
Tarnavimas yra vienas svarbiausių AA principų. Tarnauti galima visaip. Aišku, ne visi geba ar turi talentą dalyvauti AA organizacinėje veikloje. Gerai, kad tokių žmonių nelabai daug reikia. Ypač mažesnėse AA grupėse – užtenka poros žmonių, kurie galėtų atstovauti grupei suvažiavimuose ir panašiuose renginiuose, kur sprendžiami AA tarnybos reikalai. Mums Vakaruose gal truputį lengviau suprantama „tarnavimo“ sąvoka, nes dauguma yra kilę iš praktikuojančių krikščioniškų šeimų.
Tai liudija ir sąsajos tarp Meilės įsakymo: „Mylėk savo artimą kaip pats save“ ir AA pareiškimo „Aš esu atsakingas...“, kuriame teigiama: „Kai kas nors ieškos pagalbos, noriu, kad AA visuomet paduotų ranką. Ir aš esu už tai atsakingas.“
Verta lankyti AA susirinkimus, į kuriuos ateina daugiau ilgametę blaivybę turinčių draugijos narių, sąžiningai dirbančių su AA „12 žingsnių“ programa.
Globėjų pareiga yra įtraukti naujoką ar naujokę į tarnavimą. Po truputį, mažiems darbams AA grupėje ir – vėliau – tarnyboje.
Pas mus [Vakarų pasaulio AA grupėse] irgi yra tokių, kurie pasigeria po 10–15 metų blaivybės. Randama visokių pasiteisinimų. Dažniausiai jie „atitrūksta“ nuo AA draugijos dėl to, kad nebelanko susirinkimų. Kodėl nelanko? Kartais dėl to, kad jiems pasidaro nuobodu. Nuobodu, nes niekas neskaito Žingsnių [literatūros apie „12 žingsnių“ sveikimo programą] ir tik pasakoja tas pačias nuobodžias istorijas. Jeigu draugijos narys nelanko ir kitų AA grupių, tikrai sunku klausytis to paties diena po dienos, metai po metų. Dėl to labai svarbu AA susirinkimuose skaityti ir kalbėti apie Žingsnius. Taip pat svarbu lankyti susirinkimus ir kitose grupėse, kur galbūt dalyvauja daugiau nepažįstamų žmonių ir galima išgirsti įvairių istorijų bei išgyvenimų. Verta lankyti AA susirinkimus, į kuriuos ateina daugiau ilgametę blaivybę turinčių draugijos narių, sąžiningai dirbančių su AA „12 žingsnių“ programa.
Globėjos ar globėjo pareiga yra išaiškinti kenčiančiam alkoholikui, kad jis turi pasikeisti, jei nori ramiai sugyventi su savaisiais, darbe ir kitur. Jeigu jis nesupranta, kad turi pasikeisti, jis ar ji vis tiek gali išlikti blaivus. Bet jei draugijos narys neramus, piktas, kaltina kitus dėl savo gyvenimo, jis turi ką nors daryti. Tada prieiname vėl prie pagrindinio sveikimo tikslo – studijuoti, skaityti ir mokytis iš AA „12 žingsnių“, kaip kasdieną gyventi blaiviai ir būti patenkintam gyvenimu.
Kai kurie AA nariai, išbuvę blaivūs 10–15 metų, dar neturi supratimo apie Aukštesnę už juos Jėgą ar Dievą. Jie nesupranta, kad turi žengti PIRMĄJĮ, ANTRĄJĮ ir TREČIĄJĮ žingsnius [I žingsnis: „Prisipažinome, jog esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas“; II ž. – „Įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga gali grąžinti sveiką mąstymą“; III ž. – „Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes Jį suprantame, globai“], juos iki galo suprasti ir suformuoti Aukštesniosios Jėgos idėją. Tada turi atlikti KETVIRTĄJĮ žingsnį [„Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės sąskaitą“] – susitvarkyti su savo girtavimo praeitimi. Kas jį įskaudino, kas ardė jo gyvenimą, kokie žmonės, institucijos ar situacijos, kur ir kaip jis prisidėjo prie girtuokliavimo.
Ypač intelektualai turėtų įsidėmėti, apie ką rašo AA. Jeigu jiems AA draugija per prasta, nemoksliška, jei jie tokie išsilavinę, tai kodėl geria? Dėl to, kad nesugeba būti atviri sau, ir dėl to, jog gal dar neįgijo nuolankumo pripažinti, kad alkoholis juos valdo ir sunaikins.
Jis turi sužinoti, kokį vaidmenį pats atliko savo gyvenime girtaudamas. Jis turi sužinoti ir suprasti tą savo alkoholizmo dalį, kuri siejasi su jo charakteriu, to charakterio trūkumais, nuklydimais ir t.t. Tada jis eina prie PENKTOJO žingsnio [„Prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus“], prisipažįsta, ką iki šiol atrado ir įsisąmonino, ir pamatė, jog jam reikia padirbėti, kad galėtų pasikeisti. Jis pradeda save pažinti. Pradeda suprasti, kad nemokėjo tvarkytis su trūkumais, kitais žmonėmis ir situacijomis. Tas nemokėjimas gali tęstis daug metų ir priversti alkoholiką vėl gerti, jei nesusitvarkys su savimi (IV žingsnis). Dėl to [AA literatūros] skaitymas susirinkimuose labai svarbu. Todėl AA draugija Lietuvoje išvertė į lietuvių kalbą visas AA knygas ir kitą tam reikalingą literatūrą, nes ten yra parašyta, kaip, kokiais būdais ir pratimais pasveikti nuo alkoholizmo. Tos knygos yra mūsų vadovėliai. Ten išdėstyta tam tikra gyvenimo filosofija, susijusi su fiziologija, psichologija ir dvasinių principų supratimu. Tai – mintys, kurios performuoja visą mūsų esybę, protavimą, jausmus. Jos parodo, kaip atrasti savyje didžiausią Dievo dovaną – sveikatą. Sveiką protą su sveikomis mintimis ir kūryba, sveiką kūną su nuosaikiu gyvenimu, sveikus jausmus su meile, pasigailėjimu ir atleidimu. Su gilia pagarba sau, kitam žmogui ir Aukštesnei už save Jėgai.
Ypač intelektualai turėtų įsidėmėti, apie ką rašo AA. Jeigu jiems AA draugija per prasta, nemoksliška, jei jie tokie išsilavinę, tai kodėl geria? Dėl to, kad nesugeba būti atviri sau, ir dėl to, jog gal dar neįgijo nuolankumo pripažinti, kad alkoholis juos valdo ir sunaikins. Jie dar nepažiūrėjo į veidrodį ir nepamatė, kas iš ten į juos žiūri. Nuolankumas yra reikalingas kiekviename Žingsnyje.
Mes nesame šventieji. Mūsų pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę. Viskas įmanoma, jei gyveni po vieną dieną/
Nenuolankus narys nenori skambinti savo globėjui, nes nenori jo trukdyti, o gal mano, kad globėjas vis tiek nieko nepakeis. Jis nesupranta, kam jam reikia nuolankumo, nes nuolankumas padės jam pakelti pirštelį ir pasukti numerį ir gal išgelbėti nuo išgėrimo. Nuolankumas yra pagalbos prašymas. Nuolankumas yra gilus egoizmo pašalinimas. Globėjo pareiga išaiškinti šiuos dalykus nariui, kuris rodo visokius simptomus, nuklysdamas nuo AA. Tie, kurie esame visą šitą perėję, lengvai suprantame 10–15 metų narį, kuris tebeklaidžioja ir kaltina aplinką dėl savo bjaurios nuotaikos ir nepasitenkinimo. Bet jei jis dar tebėra blaivus, tai turi progą visa tai pakeisti, jeigu to trokšta ir nori. Reikia susirinkimuose raginti ir priminti, kad kiekvienas narys turėtų globėją. Kad globėjui gali skambinti bet kokiu atveju, ir jis padės.
Tik visiškas nusižeminimas ir paklusnumas priverčia pasiduoti ir klausyti, „kaip tik skęstantysis gali“.
Reikia priklausyti AA grupei, toje grupėje dalyvauti nors vieną vakarą per savaitę, padėti sustatyti kėdes, padaryti kavą, padėti iššluoti grindis, atnešti sausainių ir t.t. Reikia lankyti grupės organizacinius susirinkimus, kurie vyksta tik kartą per mėnesį, padėti priimti grupės sąmonės sprendimus, sekretoriauti, atstovauti konferencijose ir t.t. Po truputį reikia naujokui visa tai paaiškinti ir paraginti – po truputį. Nes dauguma bijo įsipareigoti ir nesupranta, kaip visa tai veikia. Po truputį! Paaiškinti jiems, kad visi šie darbai ir veiksmai padės išlikti blaiviam.
Jeigu žmogus pradeda vėl gerti po 10–15 metų blaivybės, jis turėtų būti raginamas sugrįžti, nes dažnai toks gėrimas gali tapti iš viso paskutinis. Jie vėl sugrįžta įtikinti, kad turi ką nors su savimi daryti. Jeigu aplink nėra globėjų ar narių, kurie supranta visą šį procesą – kaip AA veikia, ką reikia daryti ir stebėti, tai nenuostabu, kad žmonės pasigeria, nes greta nėra stiprių blaivių AA narių, kurie sąžiningai praktikuoja „12 žingsnių“ programą savo gyvenime ir galėtų juos pamokyti, paaiškinti. Ilgamečiai nariai susirinkimuose turi būti pavyzdžiai, kaip AA veikia, ir dalintis savo patyrimu, kad silpnesni ar nauji AA nariai, klausydami ir matydami juos, norėtų daryti tą patį, – būti blaivūs ir laimingi. Bet yra ir tokių, kurie turi pasigerti, kad suprastų savo alkoholizmą. Yra tokių, kurie nesugeba būti atviri sau, yra ir tokių, kurie negali pasveikti, nesvarbu, kad ir kiek stengtumėmės jiems padėti. Yra tokių, kurie po 15 metų blaivybės pasigeria ir tik tada pajunta, kad jau pasiekė savo „dugną“.
Mes siekiame padėti dar kenčiančiam alkoholikui. Kaip kitose organizacijose, taip ir AA yra visokių žmonių ir nuklydimų nuo pagrindinių tikslų. Mes nesame šventieji. Mūsų pagrindinis tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę. Viskas įmanoma, jei gyveni po vieną dieną. AA „12 žingsnių“ programa yra labai paprasta, bet gili ir kartais sunki, nes alkoholikai yra labai komplikuoti žmonės. Užtat tas paprastumas mūsų egoizmui yra per prastas, nes egoizmas jaučiasi daug išmintingesnis negu kokia Aukštesnioji Jėga.
Tik visiškas nusižeminimas ir paklusnumas priverčia pasiduoti ir klausyti, „kaip tik skęstantysis gali“. Dėl to alkoholikui labai reikalingas nuolankumas, kad galėtų suprasti ir įvertinti AA „12 žingsnių“.
Ona, Monrealis
Trumpai apie AA draugiją pasaulyje
Anoniminių alkoholikų draugija buvo įkurta Jungtinėse Amerikos Valstijose 1935 metais. Pirmieji draugijos nariai, jau gana ilgą laiką išbuvę blaivūs, nutarė prabilti apie savo patirtį viešai, ir 1939 m. buvo išleista knyga „Anoniminiai alkoholikai“. Taip pat pasivadino ir draugija, kuriai tuo metu priklausė apie šimtas vyrų ir moterų. 1941 m. pabaigoje AA narių skaičius JAV ir Kanadoje jau siekė 8 000. Po Antrojo pasaulinio karo draugija pamažu paplito visame pasaulyje. 2010 metais 180-yje šalių buvo daugiau nei 115 000 AA grupių. Jose – daugiau nei 2 000 000 narių.
Apie viso pasaulio AA veiklą galima daugiau sužinoti čia.
Trumpai apie AA draugiją Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji AA grupė įsikūrė 1988 m. birželio 30 d. Pirmieji AA nariai rengė atvirus susirinkimus Vilniuje, rūpinosi knygų „Anoniminiai alkoholikai“ ir „Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų“ vertimu į lietuvių kalbą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 113 AA grupių. 10 lietuvių AA grupių veikia užsienyje (Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje).
Plačiau apie tai galima paskaityti čia.