Pačiam atrasti visada įdomiau

Kartų konfliktas šiandien kyla ir reiškiasi ne tik dėl kitokios muzikos klausymo, skirtingo rengimosi stiliaus, laisvalaikio pomėgių. Istoriniai ir socialiniai aspektai nulėmė ir tai, jog šiandien jaunas žmogus ieško kitokio, priimtinesnio informacijos pateikimo būdo, kurį jam perimti būtų patogiau ir lengviau. Bet nors šiandien ir technologijų klestėjimo aukso amžius, kai norėdamas susirasti kokį nors Edgaro Alano Po eilėraštį ar pasiskaityti apie didžiuosius geografinius atradimus, neprivalai bėgti į biblioteką, nes daugelį dalykų gali rasti internete, jaunas žmogus vis vien nori pats išbandyti, pats ieškoti ir atrasti. Pačiam atrasti visada įdomiau.

Balandžio 8 d. Rupert Menų inkubatoriuje vyko leidyklos „Šviesa“ organizuojama netradicinė teatralizuota pamoka apie tai, kaip mokėmės anksčiau ir kaip mokomės dabar. Buvo keliamas klausimas, ar dabartinei mokinių kartai tinka tos mokymo priemonės, kurios naudojamos jau ne vieną dešimtmetį. Kokie yra naujausi ir veiksmingiausi mokymo(si) būdai, pritaikyti naujajai, vadinamajai Z kartai. 

Renginys prasidėjo pianinui ir būgnams užgrojus Pink Floyd „Another brick in the wall“ ir studentų himno „Gaudeamus igitur“ melodijas.

Vėliau į salę įžengė kiek per trumpas rudas kostiumines kelnes dėvintis mokytojas, kuris ėmėsi tradicinio mokymo – barė Petriuką už neklausymą, gyrė Onutę už jos pažangumą, klausinėjo, kiek yra šeši kart šeši. Pastebėjęs, kad naudoja ne pačius geriausius mokymo metodus, mokytojas teatralas pasuko netradiciniu keliu, paprašė salėje sėdinčiųjų užrašyti po klausimą. Jis jau iš anksto turėjo parengęs atsakymus, kuriuos vėliau priderino prie salėje užduotų klausimų. Tai buvo pavykęs mokytojo akibrokštas, parodęs, jog į tą patį klausimą egzistuoja galybė atsakymų. Kaip tą atsakymą pateikti, kurį pasirinkti – priklauso tik nuo tavęs paties. O jei nežinai atsakymo – visada gali žaismingai išsisukti.

Renginio metu buvo akcentuojama didžiausio dvidešimto amžiaus genijaus A. Einšteino mintis, kad svarbiausia niekada nenustoti klausinėti. 

Buvo išskirtos ir mokymo ydos: mes pateikiame savo mąstymą ir prašome jį pakartoti. Jaunas žmogus pilnas energijos ir noro pats susirasti savo tiesą. Paties atrasti dalykai visada atrodys tikresni, savesni, juos bus daug lengviau įsiminti. Mokytojas turėtų būti pagalbininkas ir patarėjas, kuris nukreipia mokinį, bet ne tas, kuris perduoda savo požiūrį, idėjas.

Buvo rodoma vaizdo medžiaga, kurioje vaikai dalinosi mintimis, kaip jie norėtų mokytis. Vaikų idėjos beprotiškos ir sunkiai gyvendinamos: apsilankyti kosminėje stotyje, plaukti ant banginių, gelbėti pasaulį nuo piktadarių, bet už viso to slypi vaiko noras pačiam sugalvoti, pačiam paliesti ir kažką padaryti. Vaikas nori būti atradėjas, tokia jo prigimtis.

ATRASK – tai leidyklos „Šviesa“ rengiama nauja mokymosi komplektų serija, skirta mokymuisi tiriant ir atrandant. Šios serijos komplektuose mokymosi medžiaga pateikiama taip, kad mokinys atliktų užduotis savarankiškai, palaipsniui pats išsiaiškintų vieno ar kito įvykio priežastis, išskirtų pasekmes, mokėtų jas sieti su kito įvykio priežastimis bei pasekmėmis, tai yra mokytųsi tirdamas. Užduotys pateiktos sistemiškai, mokinys gali matyti, ką jau moka, ką nuveikė ir kur dar reikėtų labiau pasigilinti.

Nauda mokiniams, kurie mokosi tirdami, yra ta, kad jie labiau motyvuojami, gali prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, aktyviai įsitraukia į mokymosi veiklą, bendradarbiauja ir svarbiausia – kritiškai mąsto. Mokytojas taip pat gauna naudos, kadangi jis pamokoje tampa patarėju, kūrėju, organizatoriumi, taip mokydamas jis įgyja naujos patirties, plačia savo akiratį, gilinimosi kompetencijas. Mokytojui suteikiama metodinė pagalba, pamokos planai, užduočių atsakymai, vertinimo kriterijai. Šitaip lengviau vertinti mokinių pasiekimus, nustatyti mokymosi stiprybes ir spragas bei stebėti vaikų pažangą.

Lietuvos mokinių skaitymo gebėjimo tyrimai (PIRLS, 2011) rodo, jog lietuviai, palyginti su aukštesnius rezultatus demonstravusių šalių (Rusijos, Šiaurės Airijos, JAV ir Anglijos) mokiniais, yra stipresni žemesniųjų gebėjimų srityse – informacijos radimo, tiesioginių išvadų darymo, bet pasižymi gerokai prastesniais aukštesniųjų gebėjimų rezultatais – interpretavimo, integravimo.

Nuotr. autorė Inga Juodytė

Mokymosi sprendimų serijos „Atrask“ pagrindą sudaro užduočių sąsiuvinis, skaitmeniniai ištekliai, interaktyvi mokytojo knyga ir vadovėlis. Pagal naująją metodiką jau paruoštos istorijos 5 klasei, geografijos ir muzikos 9 klasei mokymosi programos, tačiau ateityje ketinama šį mokymosi sprendimą pritaikyti visiems mokykliniams dalykams.Ši mokymosi komplektų serija buvo kuriama atsižvelgiant į dabartinius moksleivių (Z kartos) ypatumus. Mokiniui suteikiama galimybė daug ką nuveikti pačiam. Iš pradžių iškeliant klausimus, ko bus siekiama, vėliau, bandant surasti atsakymus, stebint savo žingsnius. Šiame metodinės medžiagos komplekte integruota mokinio įsivertinimo bei vertinimo sistema. 

ATRASK istorijos 5 klasei bei geografijos 6 klasei mokymosi komplekto medžiaga buvo išbandyta bandomajame projekte 2013 m. spalį. Projekte dalyvavo 11 mokytojų ir 272 mokiniai iš Vilniaus, Kauno, Pakruojo, Rokiškio, Jonavos, Panevėžio ir Klaipėdos mokyklų.

Mokymosi komplektų serijos pristatymo renginyje buvo paminėta, jog naujos metodinės medžiagos išbandymo projekte dalyvavę mokytojai bei mokiniai ATRASK metodiką įvertino teigiamai bei įvardijo ją kaip šiuolaikišką, moksleivių amžių atitinkančią mokymosi priemonę, kuri patogi ir priimtina tiek mokiniams, tiek mokytojams.

Kiekvieną dieną nubundame vis kitokioje šiandienoje, viskas labai sparčiai keičiasi, kai kurie dalykai ima senti. Labai svarbu ypač mokykloje ieškoti naujų būdų, kaip mokymąsi padaryti įdomesnį ir patrauklesnį šiandieniam mokiniui. 

Parengė Birutė Grašytė 

Bernardinai.lt