Šatrijos kalnas (Varnių RP).

Šiais metais minime Lietuvos regioninių parkų įkūrimo 25-metį. Ta proga kviečiame pažinti ir keliauti po 30 regioninių parkų. Šią vasarą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su žurnalu „Kelionės ir pramogos“, tęsdami Šimtmečio kelionių konkursą, siūlo aplankyti regioninių parkų perliukus.

30 lankomiausių vietų sąraše – unikalios gamtinės vietos, naujai įrengti ir ekologiniam turizmui pritaikyti objektai, gamtiniai takai, regioninių parkų lankytojų centrai. Keliautojų laukia dar nematyti kraštovaizdžiai nuo kalvų, piliakalnių ir apžvalgos bokštų, nauji atradimai gamtos takuose, pažintis su gamtos ir kultūros paminklais.

30 regioninių parkų yra išsibarstę po visą Lietuvos teritoriją: tai Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinis, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio, Žagarės regioniniai parkai.

Jau ne vienus metus Lietuvos saugomose teritorijose yra kuriama infrastruktūra, sudaranti galimybių keliautojams susipažinti su mūsų krašto įdomiais gamtos paveldo objektais, kraštovaizdžiu, gausia biologine įvairove. Kviečiame susipažinti, pažinti ir suvokti, kodėl reikia saugoti ypatingas mūsų krašto vietas.

Tad keliaukite po regioninius parkus ir džiaukitės nuostabia Lietuvos gamta!

Svilės šaltiniai (Kurtuvėnų RP).

Didžioji rėva Akmenoje (Pagramančio RP).

Velnio duobė (Aukštadvario RP).

Arlaviškių kadagynas (Kauno marių RP).

Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai (Neries RP).

Dusios ežeras iš Metelių RP lankytojų centro ekspozicijos.

Biržų RP apžvalgos bokštas prie Kirkilų ežerėlių.

30 lankomiausių regioninių parkų

Anykščių regioninis parkas

Anykščių šilelis

Asvejos regioninis parkas

Jurkiškio upelis (pažintinis takas)

Aukštadvario regioninis parkas

Velnio duobė

Biržų regioninis parkas

Kirkilų ežerėliai (nuo apžvalgos bokšto)

Dieveniškių istorinis regioninis parkas

Lankytojų centro ekspozicija „Etnokultūros paveldas“

Dubysos regioninis parkas

Dubysos slėnis ties Lyduvėnų tiltu

Gražutės regioninis parkas

Luodžio ežeras (Salako pažintinis takas)

Kauno marių regioninis parkas

Arlaviškių kadagių slėnis (pažintinis takas)

Krekenavos regioninis parkas

Nevėžio slėnis (Senvagių takas)

Kurtuvėnų regioninis parkas

Svilės šaltiniai

Labanoro regioninis parkas

Labanoro giria (nuo Mindūnų apžvalgos bokšto)

Metelių regioninis parkas

Dusios ežeras ir lankytojų centras

Nemuno deltos regioninis parkas

Aukštumala

Nemuno kilpų regioninis parkas

Nemunas nuo Balbieriškio atodangos

Neries regioninis parkas

Bradeliškių piliakalnis

Pagramančio regioninis parkas

Akmenos upė su rėvomis

Pajūrio regioninis parkas

Olando kepurės skardis

Panemunių regioninis parkas

Žemosios Panemunės piliaklanis

Pavilnių regioninis parkas

Pūčkorių atodanga

Rambyno regioninis parkas

Rambyno kalnas

Salantų regioninis parkas

Šauklių riedulynas

Sartų regioninis parkas

Sartų ežeras (Jaskoniškių pažintinis takas)

Sirvėtos regioninis parkas

Kačėniškės pilikalnis

Tytuvėnų regioninis parkas

Akmenų rūža (pažintinis takas)

Varnių regioninis parkas

Šatrijos kalnas

Veisiejų regioninis parkas

Snaigyno ežeras (nuo apžvalgos bokšto)

Ventos regioninis parkas

Jurakalnis

Verkių regioninis parkas

Žalieji ežerai

Vištyčio regioninis parkas

Vištyčio piliakalnis

Žagarės regioninis parkas

Žagarės dolomitų atodanga

 Mokydamas šventykloje, Jėzus bylojo: „Kodėl Rašto aiškintojai sako Mesiją esant Dovydo sūnų? Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios įkvėptas, yra pasakęs: 
    'Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų'. 
    Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip jis gali būti jo sūnus?“ Didelė minia su noru klausėsi Jėzaus.

Tob 11, 5–15a: Jis buvo mane nubaudęs, jisai manęs ir pasigailėjo: Štai aš regiu savo sūnų

Ps 146, 1–2. 6c–7. 8–9a. 9bc–10. P.: Mano siela, Viešpatį garbink!

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Nerijus Pipiras

Trumpa šios dienos evangelija. Rodos, nieko nereikia ir pridurti. Tiesiog ji praeina pro ausis lyg kokio posėdžio teorinis protokolas.

Tačiau tai tik apgaulinga iliuzija. Pirmiausia norisi atkreipti dėmesį, kad Jėzus kalba šventykloje. Rankų darbo vietoje, skirtoje dievogarbai, simbolizuojančioje, kad „su mūsų tauta viskas gerai“ – Dievas per istorijos labirintus keliauja su ja.

Jėzus pats yra Šventykla. Daug didesnė, nei rankų darbo. Kalba Jis žmogaus pastatytame pastate. Rodos, apie aš čia? Tiesiog tai tegul būna įžanga į Jėzaus žodžius.

Nėra čia daugiažodžiavimo. Viskas be galo koncentruotai pasakyta. Tačiau šiuose žodžiuse sprendžiama gana didelė ir, netgi, kaip tuomet atrodė, paini problema.

Dovydo era reiškė visos išrinktosios tautos istorijos kulminaciją. Jis – ir maldų simbolis, ir didybės, ir garbės. Didybe jam niekas neprilygo. Tik Dievas buvo virš jo. Išrinktajai tautai Dovydo laikai - tai aukščiausias šlovės taškas. Todėl ir buvo tikima, kad Mesijas, kaip tautos politinis lyderis, atėjęs užtvirtinti jos nepriklausomybės, kils iš šios dinastijos.

Tačiau Jėzus visa tai paneigia paties Dovydo žodžiais. Juk didingesnis nekyla iš to, kuriam pats visas galias ir šlovę buvo suteikęs. Į šiuos žodžius, kad ir kiek jie atrodytų koncentruoti, turėtume įsiklausyti ir mes, 21-ojo amžiaus žmonės: Dievas yra didingesnis už viską, ką mes esame sukūrę, iš ko yra kilę visos mūsų tradicijos ir dinastijos. Tik Jis mums suteikia galią turėti ir jausti.

Tad ne Jis, o mes Jį turime nuolat šlovinti ir Jam už viską dėkoti. Jis didingesnis už mūsų laikų dovydus ir jų kiek perdėtas didybes. Jėzus šiandien apie save sako: „Pats Dovydas vadina Jį Viešpačiu, tai kaip Jis gali būti Jo sūnum?“

Mokykimės šiandien ir mes Jėzui teikti deramą pagarbą ir vengti tokių mesijų, kurie būtų po žmogaus – mūsų – kojomis…

Bernardinai.lt

27 metų Kijevo gyventoja Polina Padolina apniukusios birželio popietės valandas leido nuobodžiaudama ilgoje eilėje, kad pateiktų dokumentus naujam pasui gauti.

„Atėjau čia, kad gaučiau biometrinį pasą. Noriu aplankyti Vokietiją, Belgiją, Šveicariją“, - paaiškina tamsiaplaukė mergina moderniame stikliniame pastate, neseniai atidarytame greta gigantiškos Rinkimų komisijos Ukrainos sostinės centre.

P.Padolina netrukus prisijungs prie maždaug trijų milijonų ukrainiečių, kuriems pasai su skaitmenine informacija nuo sekmadienio leis naudotis beviziu režimu 30 -yje Europos šalių.

„Mes, ukrainiečiai, esame civilizuotos visuomenės dalis, todėl norime atvirų sienų“, - sako mergina.

Padrąsinti ukrainiečių bevizio režimo proga į Charkovą penktadienį atvyksta Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tai bus pirmasis ES valstybės vadovo vizitas rytų Ukrainoje po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo regioną, o rytines teritorijas užėmė Maskvos remiami separatistai.

Buvo tikėtasi daugiau

„Ar jūsų prezidentė tokia pat populiari Lietuvoje kaip ir pas mus?“, - greta Maidano įsikūrusioje ukrainietiško maisto restorane Lietuvos žurnalistų pusiau juokais, pusiau rimtai klausia Krymo totorių televizijos redaktorius.

D.Grybauskaitė Ukrainoje yra viena iš mėgstamiausių užsienio politikų, o jos vizitą užsiregistravo nušviesti daugiau kaip šimtas Ukrainos žurnalistų.

Kai kurie Ukrainos gyventojai tikisi, kad lietuviai politikai savo gerą reputaciją panaudos ne tik saldiems žodžiams, bet ir karčiai tiesai pasakyti.

„Lietuva turi unikalią galimybę lietuvių reputacijos dėka reikalauti daugiau iš Ukrainos politinio elito. Nesutinku, kad Ukrainą reikia palaikyti bet kokiomis sąlygomis - šalį reikia remti, bet nebūtinai politinį elitą, “ - sako buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.

„Vakar suėjo treji metai po prezidento Petro Porošenkos inauguracijos. Buvo tikėtasi žymiai daugiau, kad bus nauja Ukraina. Iš reformų desanto, kuriame buvau ir aš, liko tik trupiniai. Reformų procesas yra stabtelėjęs “, - apgailestauja jis.

Derybos dėl bevizio režimo privertė ukrainiečius įgyvendinti dalį reformų, pavyzdžiui, įdiegti pažangią elektroninio deklaravimo sistemą. Bet artėjantys 2019 metų prezidento ir parlamento rinkimai gali atvėsinti valdžios norą imtis kitų ryžtingų permainų teisėsaugos ar viešojo administravimo srityse.

„Iki rinkimų liko dveji metai, populistų reitingai auga, ir valdžioje esantys žmonės nenori dirbti vadinamam Julijos reitingui - populistų reitingui, todėl vengia reformų“, - sako jis, turėdamas mintyje ekspremjerės Julijos Tymošenko viltis grįžti į valdžios olimpą.

Nepriklausomi ekspertai sako, kad daug gerų įstatymų kol kas lieka tik popieriuje – kyšininkai sučiumpami vis dažniau, bet teismai juos greitai paleidžia, antstoliai sugeba išieškoti tik dešimtadalį skolų.

Ukrainos valdžios atstovai ginasi, kad po Maidarno revoliucijos priėmė vienas iš griežčiausių antikorupcinių priemonių pasaulyje. Jie ragina neužimiršti, kad reformas stabdo ir karas rytų Ukrainoje, kur, oficialiais stebėtojų duomenimis, civilių skaičius šiemet išaugo du kartus.

Lietuvos verslas nori Ukrainos darbuotojų

Nors bevizis režimas ukrainiečiams nesuteikia teisės dirbti ES, sienų atvėrimas gaivina diskusijas, kiek ir kokių užsieniečių turėtų priimti Lietuva.

Pernai į Lietuvą atvyko dirbti per 11 tūkst. ukrainiečių - dukart daugiau nei metais anksčiau. Ukrainiečiai sudaro daugiau kaip pusę nuo visų įdarbintų užsieniečių.

Lietuvoje Ukrainos piliečiai dažnai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, suvirintojais ar statybų darbuotojais ir padeda iš dalies kompensuoti darbo jėgos trūkumą dėl lietuvių emigracijos į Britaniją ir Skandinavijos šalis.

„Nekilnojamojo turto sektorius nuo 2012 metų aktyviai auga, darbuotojų poreikis statyboje, renovacijoje yra didelis, ir Lietuvos darbo rinka nesugebėjo to patenkinti. Darbininkų įsivežimas iš Baltarusijos ir Ukrainos buvo viena iš išeičių“, - teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Kritikai nerimauja, kad pigesnė darbo jėga iš užsienio stabdys lietuvių atlyginimų augimą ir gali sukelti socialinę įtampą. Liberalesnių pažiūrų oponentai atkerta, Lietuvai dvejojant, dalis verslo pinigų nusėda tarpininkams iš Lenkijos, dažnai – nelegaliai.

„Stebima tendencija, kai statybos sektoriuje dirba Ukrainos piliečiai, kurie yra komandiruoti dirbti į Lietuvą pagal subrangos arba bendros veiklos sutartis iš Lenkijos įmonių. Tačiau iš tiesų, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad darbuotojai niekada nedirbo Lenkijos įmonėse ir Lietuvoje dirba nelegaliai“, - pažymi Gediminas Noreika iš Valstybinės darbo inspekcijos.

Statistika rodo, kad ukrainiečių darbuotojų Lenkijoje santykinai yra gerokai daugiau nei Lietuvoje - 38 milijonų gyventojų kaimynėje pernai išduota daugiau kaip milijonas šešių mėnesių trukmės darbo leidimų Ukrainos piliečiams.

Darbo inspekcijos atstovai tikina, kad bevizis režimas reikšmingai nepadidins nelegalaus darbo masto - jį stabdys sugriežtinta atsakomybė už nelegalų darbą ir supaprastintos galimybės legaliai įsivežti trūkstamos darbo jėgos.

Pagal bevizio režimo tvarką, ES šalys galės atsisakyti įsileisti pilietį, jei jis negalės pagrįsti savo kelionės tikslo ar kad turi pakankamai pinigų viešnagei. Ukrainos valdžia sako daranti viską, kad tokių nesusipratimų būtų kuo mažiau.

„Vykdome plačią informacinę kampaniją, kad bevizis režimas nesuteikia teisės įsidarbinti užsienyje“, - tikina Ukrainos ambasadorius ES Mykola Točytskis.

Nerimas dėl imigrantų antplūdžio iš Ukrainos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios bevizio režimo pradžia ne kartą buvo atidėta. Kompromisas rastas suderinus suspendavimo mechanizmą - jis numato, kad kilus rimtoms problemoms, bevizis režimo veikimas laikinai būtų pristabdytas.

Lengvesnės kelionės gali išjudinti ir atskirus Ukrainos ūkio sektorius. Jau auga investicijos į transportą, ateina pigių skrydžių avialinijos, patys ukrainiečiai gali sutaupyti apie 50 mln. eurų vizų mokesčių.

„Bevizis režimas palengvina kontaktus tarp verslininkų. Jei iš šimto kontaktų bent vienas baigiasi kontraktu, tau jau yra gerai“, - sako Ukrainos verslo ombudsmenas, buvęs Lietuvos finansų ministras ir eurokomisaras Algirdas Šemeta.

Laukiama turistų iš Ukrainos

Bevizis režimas gali suteikti naują impulsą ir rekordiniam turizmo iš Ukrainos augimui. Pernai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 84 tūkst. turistų - 40 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Pagal atvykstamąjį turizmą Ukraina užima šeštą vietą. Ūkio ministerija žada, kad ukrainiečių turistų kvietimui bus skiriamas išskirtinis dėmesys - kovo pabaigoje turizmo perspektyvos buvo pristatytos Kijeve, kitą savaitę toks renginys planuojamas Odesoje.

Bevizis režimas suteikia teisę ukrainiečiams iki 90 dienų keliauti į visas ES šalis, išskyrus Airiją ir Britaniją, taip pat į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją. Jis galioja biometrinius pasus turintiems Ukrainos piliečiams, įskaitant gyvenančius Rusijos aneksuotame Kryme ir Rusijos remiamų separatistų užimtuose rytų Ukrainos regionuose.

Kai kurie diplomatai viliasi, kad naujoji tvarka paskatins glaudesnius užimtų teritorijų ryšius su likusia Ukraina. Kiti mano, kad niekas iš esmės nesikeis, nes vietiniams turėti du ar tris pasus jau seniai yra kasdienybė.

Šį laidojamas Seimo narys Rokas Žilinskas. Velionis pašarvotas Šventųjų Jonų bažnyčios koplyčioje. Penktadienį atsisveikinimas numatytas nuo 10 valandos, centrinėje bažnyčios navoje.

Seimo narys R. Žilinskas bus laidojamas penktadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

Mišios bus aukojamos penktadienį 12 valandą. Urna išnešama 13 valandą.

R. Žilinskas mirė antradienį po sunkios ligos, eidamas 45-uosius. Žurnalistas į Seimą buvo renkamas nuo 2008-ųjų.

Konservatoriai bus didžiausia partija Jungtinės Karalystės parlamente, tačiau neturės visiškos daugumos, skelbia BBC prognozė. Ji taip pat rodo, kad Leiboristų partija padidins savo turimų vietų skaičių.

Tai būtų didelis smūgis ministrei pirmininkėi Theresai May, kuri ir surengė pirmalaikius rinkimus siekdama sustiprinti savo partijos pozicijas derybose dėl pasitraukimo iš ES.

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas jau paragino ją atsistatydinti, tačiau premjerė teigia, kad Konservatorių partija užtikrins valstybės stabilumą.

Paskutinės BBC prognozės rodo, kad Konservatoriai parlamente turės 316 mandatų – 15 mažiau nei šioje kadencijoje. Tuo tarpu Leiboristų partija turėtų turėti 33 mandatais daugiau – 265.

Galutiniai rezultatai turėtų pasirodyti penktadienį po pietų.

Minint archyvų dieną, po 8 metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje atidaromas atnaujintas Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Jame saugoma per milijoną dokumentų iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Rusijos imperijos, Kaizerinės Vokietijos okupacijos laikotarpių, taip pat religinių įstaigų bei metrikacijos dokumentai iki šių dienų.

Jei visus archyve saugomus dokumentus sudėtume vieną prie kito, jie sudarytų daugiau kaip 17 kilometrų juostą. Naujai sutvarkytame pastate esančiose dviejose skaityklose lankytojai galės tyrinėti ir kopijuoti tiek originalius dokumentus, tiek jų mikrofilmus. Pasak Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojo Alfonso Tamulyno, tai pats seniausias archyvas šalyje, kuris saugo dokumentus iki 1918 metų: 

„Pas mus seniausi dokumentai surašyti lotynų kalba, kanceliarine LDK kalba, po to senąja lenkų kalba, rusų irgi sąlyginai senąja kalba, o lietuviškų dokumentų mes praktiškai neturime, o jei įlįsime į giminių fondus, tai ten bus ir prancūzų kalba, ir vokiečių, ir anglų“, – sako specialistas.

Atnaujinto Lietuvos valstybės archyvo atidarymo ceremonijoje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įteiks dovaną, gautą iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo. Ministras perduos laikmeną su 52 suskaitmenintomis bylomis, tarp jų yra ir Vokietijai siųstas 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas.

Archyvo dokumentus tyrinėti lankytojai galės nuo pirmadienio.

Greta Klimkaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt

Birželio 9 d. minime šv. Efraimą (306-373), Bažnyčios mokytoją.

Efraimas gimė Nisibyje, romėnų okupuotoje Mesopotamijoje, tikriausiai pagonių šeimoje. Buvo išvarytas iš namų, kai dar būdamas vaiku atsivertė į krikščionybę.

Nuo 18 metų tarnavo šv. Jokūbui, Nisibio vyskupui, padėjo Nikėjos Bažnyčios Susirinkime (325 m.), vadovavo katechetinei mokyklai, kuri vėliau, 363 m., buvo atiduota persams. Tada Efraimas apsigyveno urve netoli Edesos. Jis iš čia dažnai pamokslaudavo vietiniams krikščionims, nors turėjo tik diakono šventimus. Kad sumažintų gnostikų pasisekimą, kurie savo ereziją platino populiariomis dainomis, Efraimas parašė poemų ir pritaikė joms gnostikų melodijas. Jo dainas atlikdavo moterų chorai. Ypač įspūdingas buvo himnas Marijai.

370 m. Efraimas Cezarėjoje aplankė šv. Bazilijų, po to sugrįžo ir 372 m. bado metu iki visiško išsekimo dalino vargšams maistą ir pinigus bei organizavo pagalbą ligoniams. Jis daug rašė sirų kalba. Efraimo dogmatiniai ir dvasiniai komentarai, himnai ir poemos buvo išversti į graikų, lotynų bei armėnų kalbas. Jis mirė Edesoje, Mesopotamijoje. Efraimą labai vertino šv. Bazilijus ir Jeronimas. Rytų Bažnyčia jį pavadino „Šventosios Dvasios arfa“.

Popiežius Benediktas XV 1920 m. jį paskelbė visuotinės Bažnyčios mokytoju.

„Šventųjų gyvenimai“

Penktadienį Lietuvoje vyks matematikos valstybinis brandos egzaminas.

Jį pasirinko laikyti 18 tūkst. 400 kandidatų. Egzaminas bus vykdomas 177 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželį. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22-liepos 7 dienomis.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 tūkst. 572 kandidatai. Tai 1138 kandidatais (arba 3,38 proc.) mažiau negu praėjusiaisiais metais.

Britų konservatoriams neužsitikrinus daugumos parlamente, „Brexit“ procesas taps sudėtingesnis, tačiau galima tikėtis nuosaikesnės Didžiosios Britanijos pozicijos migracijos, socialinės politikos klausimais, sako Lietuvos politologai.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala BNS sako, kad preliminariais duomenimis konservatoriams užsitikrinus tik 314 iš 650 vietų Bendruomenių Rūmuose vietoje turėtų 330, tai galima vadinti premjerės Theresos May ir jos partijos pralaimėjimu.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis neabejoja, kad konservatoriams buriant koaliciją greičiausiai švelnės politikų pozicija migracijos klausimais, o dėl to gali lengviau atsipūsti ir lietuvių emigrantai.

„Tai, jog pralaimėjo konservatoriai, kas yra akivaizdu - jie prarado dalį savo pozicijų, gali šiek tiek švelninti britų poziciją „Brexit“ atžvilgiu, nes, kaip žinome, toriai buvo to kietojo „Brexit“ šalininkai, nuolat akcentavę, kad būtina kovoti su dideliais emigracijos srautais. Iš esmės, viskas priklausys nuo būsimosios valdančiosios koalicijos, - teigė L.Kojala.

„Kalbant apie „Brexit“, jau dabar galime prognozuoti, kad proceso tai nepalengvins, nes Didžiojoje Britanijoje bus labai daug neaiškumo dėl vidaus politinės situacijos, gerokai daugiau, nei prieš rinkimus, kai turėjome pakankamai aiškią konservatorių daugumą, pakankamai stabilų parlamentą“, - pridūrė jis.

Priešlaikiniuose rinkimuose neužsitikrinę daugumos, konservatoriai bus priversti formuoti koaliciją, o tai, anot ekspertų, gali sušvelninti pozicijas dėl išstojimo. L.Kojala neatmetė ir tikimybės, jog mažesnės partijos galėtų suburti kairiąją koaliciją apeinant konservatorius, tuomet „Brexit“, anot jo, būtų dar švelnesnis. Politologas svarsto, kad rinkimų rezultatai gali pastūmėti į priekį ir dabartinį derybų grafiką, nes derybos turėjo prasidėti po rinkimų.

„Dabar tikrai nelengva įsivaizduoti, kaip bus galima suburti efektyviai veikiančią koaliciją, Vyriausybę“, - sakė L.Kojala.

Anot jo, žinant, kad derybų dėl „Brexit“ laikotarpis trumpas ir jį galima pratęsti tik atskirais susitarimais, kyla daug klausimų, kada realiai procesas prasidės, taip pat kyla neaiškumų dėl Didžiosios Britanijos pozicijos konkrečiais klausimais derybose.

Š.Liekis atkreipė dėmesį, kad Th.May rinkiminė agitacija vyko „gąsdinant elektoratą terorizmo grėsme, atvykėliais“ ir priminė JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką - absoliuti konservatorių pergalė, jo nuomone, būtų sustiprinusi bendras skepticizmo nuotaikas Europoje dėl Europos Sąjungos gilesnės integracijos, migracijos klausimais.

„Konservatoriai patys iniciavo priešlaikinius rinkimus. Tai, šiuo atveju, reiškia jų pralaimėjimą, nes jie gavo mažiau, nei turėjo. Kalbant apie Lietuvos piliečius, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, jie galėtų lengviau atsipūsti. Nes kuriant koaliciją, su kuo ji bebūtų, reikės subalansuotesnio požiūrio į patį faktą, kad imigrantai yra Britanijoje, galų gale į tai, ką daryti su socialine, tolimesne migracijos politika. Jei konservatoriai būtų gavę stiprų mandatą, jie būtų pradėję „siautėti“, - teigė politologas.

„Akivaizdu, kad tai iššauks nuosaikesnę poziciją, galų gale, neaišku, kaip „Brexit“ procesas vyks, nes negavus mandato, kokio tikėjosi, derybos bus kur kas sudėtingesnės turint omenyje, kad tą patį „Brexit“ kvestionuoja nuo škotų nacionalistų iki tų pačių leiboristų, liberaldemokratų. Aiškaus pasitikėjimo mandato, kaip ir paties „Brexit“ atveju, nėra“, - sakė jis.

Daugiau kaip 90 procentų europiečių žino apie kenksmingą saulės poveikį ir odos vėžį, tačiau apsaugos priemones – kremus, akinius nuo saulės ar drabužius ilgomis rankovėmis – naudoja vos septintadalis, rodo tyrimai.

Penktadienį visus pageidaujančius pasitikrinti savo odą dermatovenerologai kviečia į Vilniaus Rotušės aikštę. Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais kasmet nemelanominiu odos vėžiu ar melanoma suserga apie pusketvirto milijono europiečių.

Odos vėžys – dažniausias, o paplitimas sparčiausiai augantis tarp visų vėžių.

Melanoma, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma, anksti nustačius, 95–97 procentais atvejų yra išgydoma.

Asmeninio archyvo nuotrauka

Baigusi istorijos studijas Lietuvos edukologijos universitete, norėjau pamatyti ir pažinti pasaulį. Susidomėjau švietimo ir mokslo mainų fondo siūloma programa atlikti absolvento praktiką išeivijoje. Tuo metu dar rašiau bakalauro darbą apie išeivijos mokslininką - šventojo rašto vertėjo A. Rubšio pedagoginę veiklą. Siekiant pateikti platesnį kontekstą, teko nagrinėti E. Aleksandravičiaus ir I. Dapkutės knygas, skaityti archyvuose išeivijos laikraščius. Likau sužavėta emigrantų patriotizmu ir užsispyrimu išsaugoti savo tautinę tapatybę, gyvenant svetimoje šalyje. Tai dar labiau mane motyvavo dalyvauti konkurse. Fortūna buvo palanki - po kelių savaičių gavau laišką, jog Lietuvių mokykla Vašingtone siūlo atlikti absolvento praktiką.

Jau rugpjūčio pabaigoje pradėjau krautis lagaminus, tai pirmas kartas, kai ruošiausi išvykti tokiam ilgam laikui.  Kitą dieną po skrydžio kitoje pusėje Atlanto skubėjau į Mokslo metų pradžios šventę. Mokiniai, vilkintys tautiniais drabužiais, besišypsantys, džiaugėsi susitikimu. Paklausus vaikų, ką žinote apie Lietuvą, išgirdau iš jų lūpų, jog Lietuva yra graži! Tuo metu širdyje pasidarė taip gera. Toli, už Atlanto, gyvenantys žmonės stengiasi, kad jų atžalos neprarastų lietuviškų šaknų. Amerika yra ypatinga šalis tuo, kad neturi savo nacijos- yra susiformavusi tam tikra multikultūrinė erdvė, kurioje kiekvienas individas turi teisę pasirinkti, ar susilieti su svetimųjų jūra, ar siekti išsaugoti savo protėvių tradicijas. Mes, lietuviai, esame užsispyrusi tauta, paskutiniai Europos pagonys, savo tautinę tapatybę išeivijoje žmonės ne vien saugo, bet visomis išgalėmis stengiasi išmokyti savo vaikus lietuvių kalbos, tradicijų, papročių, kad jaustųsi tikrais lietuviais. Daugelis amerikiečių lieka nustebę, jog lietuviai, kurių populiacija yra tik 3 milijonai, turi savo mokyklą Vašingtono DC erdvėje.

 Žmonių gyvenimo stilius Amerikoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Mokiniai nuo mažens turi daug užklasinės veiklos, o šeštadieniais susirenka į lietuvių mokyklą, nors kartais pavargę po savaitės darbų, tačiau su entuziazmu susipažįsta su Lietuvos istorija, tradicijomis ir papročiais. Nėra geresnio jausmo, kai mokiniai su nuostaba klausosi apie tą paslaptingą kraštą - Lietuvą. Nors kartais mokymosi procesas reikalauja daug išradingumo ir kantrybės,  daugelis mokinių  puikiai kalba lietuviškai, tik kartais kyla problemų, kalbant apie įvairias sąvokas ar istorinius procesus, kurie yra būdingi Europai. Juk didžiausias dėmesys jų mokyklose yra skiriamas būtent Amerikos kontinento istorijai.

Kiekvieną pamoką jaučiu atsakomybę ir jaudulį, galėdama mokinius ne tik supažindinti su Lietuvos istorija, bet pateikti platesnį Europos įvykių kontekstą. Džiaugiuosi vaikų drąsa, individualumu: pamokos metu mokiniai nuolat kelia probleminius klausimus, tai palengvina darbą. Diskutuojant pavyksta sužinoti mokinių nuomones įvairiais klausimais, priartėti prie tiesos. Pirmąjį pusmetį su dešimtokais atlikome istorinį projektą apie keturias kultūros epochas – Antiką, Viduramžius, Renesansą ir Baroką. Mokiniams buvo duota laisva atsiskaitymo forma – atskleisti, kaip jie supranta šias epochas. Likau nustebinta, kaip mokiniai geba savo domėjimosi sritis integruoti į istorinį projektą. Du mokiniai sukūrė istorinį kompiuterinį žaidimą: viena mokinė besidominti grafiniu dizainu, kitas - programavimu. Dar kitam mokiniui yra aktualu valdymo modeliai ir sistemos, todėl dekoravo keturias kaukes, siekdamas atskleisti pasirinktų valdovų asmenybes ir jų nuopelnus. Dar vienas mokinys svajoja ateityje tapti architektu, todėl pasirinko išnagrinėti keturių epochų architektūrinius stilius ir žymiausius statinius.  Mokiniai pasižymi kūrybingumu ir iškalba, drąsiai ir aiškiai pristatė baigiamuosius darbus. Nuostabu, kad dešimtokai jau geba puikiai realizuoti savo idėjas, manau, jog ateityje pavyks taip pat puikiai įgyvendinti savo svajones!

Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuviai, gyvenantys Vašingtone, yra nepaprastai nuoširdūs, visada plačiomis šypsenomis, labai rūpestingi: visada paklaus, kaip sekasi, koks mūsų, praktikančių, gyvenimas Amerikoje. Jau atvykus pirmą dieną ir sutikus lietuvius, pasijuto jaukumas ir šiluma - toks jausmas lyg būtume didelė šeima. Labiausiai nustebino vienas dalykas, kad čia sutikti žmonės nekalba su amerikietišku akcentu, išskyrus vaikus, augančius aplinkoje, kurioje anglų kalba yra dominuojanti, o lietuvių tampa antraeilė. Savo kalbos Išsaugojimas byloja apie lietuvių patriotizmą ir norą nenutraukti ryšių su Tėvyne.

Jaunesniųjų klasių mokiniai kaskart stebina savo nuoširdumu ir motyvacija mokytis istorijos. Kiekvieną šeštadienį su didžiuliu smalsumu klausosi apie tą seną protėvių kraštą - Lietuvą. Didžioji mokinių dalis kasmet keliauja aplankyti senelių  į Lietuvą. Stebina mažųjų mokinukų geografinės ir istorinės žinios. Kai kurie mokiniai keliauja ne vien po didžiuosius Lietuvos miestus, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar gimtuosius tėvų miestelius, o aplanko beveik visą Lietuvą. Trumpai pagalvojus apie tai, juk gyvendami Amerikoje žmonės dažniausiai turi finansines galimybes aplankyti visą pasaulį, tačiau pasirenka keliauti po Lietuvą, supažindinti jaunąsias atžalas su savo Tėvynės istorija. Mažieji visuomet neslėpdami šypsenų veide pasakoja ir nekaltai giriasi kelionių įspūdžius,  pasakoja apie gimines ir artimuosius, su kuriais linksmai leido laiką. Jaunam pedagogui turbūt nėra nieko geriau, nei matyti mokinius, besidominčius gimtuoju kraštu. Jie daug ką girdėję ir matę, tai dar labiau motyvuoja stengtis ir paruošti kuo įdomesnes pamokas.

Stebiuosi mokytojų kolektyvu, mūsų yra apie dešimt mokytojų. Kiekvieną ankstų rytą vyksta susirinkimas, kuriame trumpai aptariame trumpalaikius, kiekvieno šeštadienio planus ir ilgalaikius – mėnesio ir metų planus. Tokiu būdu direktorė iškelia naujas idėjas, vėliau diskutuojame, kas būtų geriausia Lietuvių mokyklai Vašingtone. Kartu džiaugiamės mokinių pasiekimais, projektų įgyvendinimu, kartu švenčiame mokinių, kolegių gimtadienius bei tradicines lietuvių šventes. Nuoširdūs ir mieli šeštadienio susirinkimai suteikia pozityvią nuotaiką visam savaitgaliui. Nors darbe iššūkių netrūksta,  nuolat skubi, kad viską spėtum padaryti, dėl to kartais neišvengi streso. Tačiau kolegės visada pasiruošusios padėti, patarti, niekada nepagailės gero žodžio ar užuojautos.  Lietuvių mokyklos mokytojų kolektyvas yra jaukumo ir nuoširdumo salelė įtemptame mokytojo darbe.

Praktikos metu prisidėjome prie Vasario 16 d. – Nepriklausomybės paskelbimo minėjimo - renginio organizavimo lietuvių bendruomenėje. Susirinko labai daug žmonių, pasipuošusių lietuviška atributika. Šventė prasidėjo Tautine giesme, vėliau daug garbingų žmonių atvyko pasveikinti bendruomenę Vasario 16 -osios proga. Kiekvienas pranešėjas neslėpė džiaugsmo ir laimės, jog Lietuvai pavyko po tiek karų ir kančių paskelbti nepriklausomybę ir tapti savo krašto šeimininkais. Abiejų mokyklų Vašingtono DC erdvėje  – Lietuvių mokyklos Vašingtone ir Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos - mokiniai surengė šventinį koncertą. Jaunosios atžalos su pasididžiavimu, jausdami atsakomybę bei pagarbą, atliko patriotines dainas. Ši šventė buvo nepaprastai svarbi kiekvienam lietuviui, nors toli gyvenant nuo gimtojo krašto, nepamirštant švęsti Tėvynės gimtadienį ir saugojant savo tautinį identitetą.

Metų trukmės absolvento praktika, galiu teigti, -  įdomiausias dalykas mano gyvenime. Labai džiaugiuosi turėta galimybe pažinti lietuvių išeivių gyvenimą Amerikoje ir pajusti tą didžiulę meilę savo gimtajam kraštui.   Nors kartais kildavo įvairiausių sunkumų, tačiau man, kaip jaunam žmogui, padėjo įgauti daug pedagoginės ir gyvenimiškos patirties. Mokydama mokinius, pati daug ko išmokau, juk mokymasis yra abipusis procesas: bendraudamas, dalindamasis žiniomis, ne vien mokinius augini, bet pats keiti turėtas nuostatas, sužinai daug negirdėtų dalykų. Kiekvienam jaunam žmogui, nebijančiam iššūkių, rekomenduoju absolvento praktiką išeivijoje!

Baigusi istorijos studijas Lietuvos edukologijos universitete, norėjau pamatyti ir pažinti pasaulį. Susidomėjau švietimo ir mokslo mainų fondo siūloma programa atlikti absolvento praktiką išeivijoje. Tuo metu dar rašiau bakalauro darbą apie išeivijos mokslininką - šventojo rašto vertėjo A. Rubšio pedagoginę veiklą. Siekiant pateikti platesnį kontekstą, teko nagrinėti E. Aleksandravičiaus ir I. Dapkutės knygas, skaityti archyvuose išeivijos laikraščius. Likau sužavėta emigrantų patriotizmu ir užsispyrimu išsaugoti savo tautinę tapatybę, gyvenant svetimoje šalyje. Tai dar labiau mane motyvavo dalyvauti konkurse. Fortūna buvo palanki - po kelių savaičių gavau laišką, jog Lietuvių mokykla Vašingtone siūlo atlikti absolvento praktiką.

Jau rugpjūčio pabaigoje pradėjau krautis lagaminus, tai pirmas kartas, kai ruošiausi išvykti tokiam ilgam laikui.  Kitą dieną po skrydžio kitoje pusėje Atlanto skubėjau į Mokslo metų pradžios šventę. Mokiniai, vilkintys tautiniais drabužiais, besišypsantys, džiaugėsi susitikimu. Paklausus vaikų, ką žinote apie Lietuvą, išgirdau iš jų lūpų, jog Lietuva yra graži! Tuo metu širdyje pasidarė taip gera. Toli, už Atlanto, gyvenantys žmonės stengiasi, kad jų atžalos neprarastų lietuviškų šaknų. Amerika yra ypatinga šalis tuo, kad neturi savo nacijos- yra susiformavusi tam tikra multikultūrinė erdvė, kurioje kiekvienas individas turi teisę pasirinkti, ar susilieti su svetimųjų jūra, ar siekti išsaugoti savo protėvių tradicijas. Mes, lietuviai, esame užsispyrusi tauta, paskutiniai Europos pagonys, savo tautinę tapatybę išeivijoje žmonės ne vien saugo, bet visomis išgalėmis stengiasi išmokyti savo vaikus lietuvių kalbos, tradicijų, papročių, kad jaustųsi tikrais lietuviais. Daugelis amerikiečių lieka nustebę, jog lietuviai, kurių populiacija yra tik 3 milijonai, turi savo mokyklą Vašingtono DC erdvėje.

 Žmonių gyvenimo stilius Amerikoje gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Mokiniai nuo mažens turi daug užklasinės veiklos, o šeštadieniais susirenka į lietuvių mokyklą, nors kartais pavargę po savaitės darbų, tačiau su entuziazmu susipažįsta su Lietuvos istorija, tradicijomis ir papročiais. Nėra geresnio jausmo, kai mokiniai su nuostaba klausosi apie tą paslaptingą kraštą - Lietuvą. Nors kartais mokymosi procesas reikalauja daug išradingumo ir kantrybės,  daugelis mokinių  puikiai kalba lietuviškai, tik kartais kyla problemų, kalbant apie įvairias sąvokas ar istorinius procesus, kurie yra būdingi Europai. Juk didžiausias dėmesys jų mokyklose yra skiriamas būtent Amerikos kontinento istorijai.

Kiekvieną pamoką jaučiu atsakomybę ir jaudulį, galėdama mokinius ne tik supažindinti su Lietuvos istorija, bet pateikti platesnį Europos įvykių kontekstą. Džiaugiuosi vaikų drąsa, individualumu: pamokos metu mokiniai nuolat kelia probleminius klausimus, tai palengvina darbą. Diskutuojant pavyksta sužinoti mokinių nuomones įvairiais klausimais, priartėti prie tiesos. Pirmąjį pusmetį su dešimtokais atlikome istorinį projektą apie keturias kultūros epochas – Antiką, Viduramžius, Renesansą ir Baroką. Mokiniams buvo duota laisva atsiskaitymo forma – atskleisti, kaip jie supranta šias epochas. Likau nustebinta, kaip mokiniai geba savo domėjimosi sritis integruoti į istorinį projektą. Du mokiniai sukūrė istorinį kompiuterinį žaidimą: viena mokinė besidominti grafiniu dizainu, kitas - programavimu. Dar kitam mokiniui yra aktualu valdymo modeliai ir sistemos, todėl dekoravo keturias kaukes, siekdamas atskleisti pasirinktų valdovų asmenybes ir jų nuopelnus. Dar vienas mokinys svajoja ateityje tapti architektu, todėl pasirinko išnagrinėti keturių epochų architektūrinius stilius ir žymiausius statinius.  Mokiniai pasižymi kūrybingumu ir iškalba, drąsiai ir aiškiai pristatė baigiamuosius darbus. Nuostabu, kad dešimtokai jau geba puikiai realizuoti savo idėjas, manau, jog ateityje pavyks taip pat puikiai įgyvendinti savo svajones!

Lietuviai, gyvenantys Vašingtone, yra nepaprastai nuoširdūs, visada plačiomis šypsenomis, labai rūpestingi: visada paklaus, kaip sekasi, koks mūsų, praktikančių, gyvenimas Amerikoje. Jau atvykus pirmą dieną ir sutikus lietuvius, pasijuto jaukumas ir šiluma - toks jausmas lyg būtume didelė šeima. Labiausiai nustebino vienas dalykas, kad čia sutikti žmonės nekalba su amerikietišku akcentu, išskyrus vaikus, augančius aplinkoje, kurioje anglų kalba yra dominuojanti, o lietuvių tampa antraeilė. Savo kalbos Išsaugojimas byloja apie lietuvių patriotizmą ir norą nenutraukti ryšių su Tėvyne.

Jaunesniųjų klasių mokiniai kaskart stebina savo nuoširdumu ir motyvacija mokytis istorijos. Kiekvieną šeštadienį su didžiuliu smalsumu klausosi apie tą seną protėvių kraštą - Lietuvą. Didžioji mokinių dalis kasmet keliauja aplankyti senelių  į Lietuvą. Stebina mažųjų mokinukų geografinės ir istorinės žinios. Kai kurie mokiniai keliauja ne vien po didžiuosius Lietuvos miestus, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar gimtuosius tėvų miestelius, o aplanko beveik visą Lietuvą. Trumpai pagalvojus apie tai, juk gyvendami Amerikoje žmonės dažniausiai turi finansines galimybes aplankyti visą pasaulį, tačiau pasirenka keliauti po Lietuvą, supažindinti jaunąsias atžalas su savo Tėvynės istorija. Mažieji visuomet neslėpdami šypsenų veide pasakoja ir nekaltai giriasi kelionių įspūdžius,  pasakoja apie gimines ir artimuosius, su kuriais linksmai leido laiką. Jaunam pedagogui turbūt nėra nieko geriau, nei matyti mokinius, besidominčius gimtuoju kraštu. Jie daug ką girdėję ir matę, tai dar labiau motyvuoja stengtis ir paruošti kuo įdomesnes pamokas.

Stebiuosi mokytojų kolektyvu, mūsų yra apie dešimt mokytojų. Kiekvieną ankstų rytą vyksta susirinkimas, kuriame trumpai aptariame trumpalaikius, kiekvieno šeštadienio planus ir ilgalaikius – mėnesio ir metų planus. Tokiu būdu direktorė iškelia naujas idėjas, vėliau diskutuojame, kas būtų geriausia Lietuvių mokyklai Vašingtone. Kartu džiaugiamės mokinių pasiekimais, projektų įgyvendinimu, kartu švenčiame mokinių, kolegių gimtadienius bei tradicines lietuvių šventes. Nuoširdūs ir mieli šeštadienio susirinkimai suteikia pozityvią nuotaiką visam savaitgaliui. Nors darbe iššūkių netrūksta,  nuolat skubi, kad viską spėtum padaryti, dėl to kartais neišvengi streso. Tačiau kolegės visada pasiruošusios padėti, patarti, niekada nepagailės gero žodžio ar užuojautos.  Lietuvių mokyklos mokytojų kolektyvas yra jaukumo ir nuoširdumo salelė įtemptame mokytojo darbe.

Praktikos metu prisidėjome prie Vasario 16 d. – Nepriklausomybės paskelbimo minėjimo - renginio organizavimo lietuvių bendruomenėje. Susirinko labai daug žmonių, pasipuošusių lietuviška atributika. Šventė prasidėjo Tautine giesme, vėliau daug garbingų žmonių atvyko pasveikinti bendruomenę Vasario 16 -osios proga. Kiekvienas pranešėjas neslėpė džiaugsmo ir laimės, jog Lietuvai pavyko po tiek karų ir kančių paskelbti nepriklausomybę ir tapti savo krašto šeimininkais. Abiejų mokyklų Vašingtono DC erdvėje  – Lietuvių mokyklos Vašingtone ir Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos - mokiniai surengė šventinį koncertą. Jaunosios atžalos su pasididžiavimu, jausdami atsakomybę bei pagarbą, atliko patriotines dainas. Ši šventė buvo nepaprastai svarbi kiekvienam lietuviui, nors toli gyvenant nuo gimtojo krašto, nepamirštant švęsti Tėvynės gimtadienį ir saugojant savo tautinį identitetą.

Metų trukmės absolvento praktika, galiu teigti, -  įdomiausias dalykas mano gyvenime. Labai džiaugiuosi turėta galimybe pažinti lietuvių išeivių gyvenimą Amerikoje ir pajusti tą didžiulę meilę savo gimtajam kraštui.   Nors kartais kildavo įvairiausių sunkumų, tačiau man, kaip jaunam žmogui, padėjo įgauti daug pedagoginės ir gyvenimiškos patirties. Mokydama mokinius, pati daug ko išmokau, juk mokymasis yra abipusis procesas: bendraudamas, dalindamasis žiniomis, ne vien mokinius augini, bet pats keiti turėtas nuostatas, sužinai daug negirdėtų dalykų. Kiekvienam jaunam žmogui, nebijančiam iššūkių, rekomenduoju absolvento praktiką išeivijoje!

Mažvydas Jastramskis (Vyto Nevieros nuotr.)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą vieni giria už struktūrą ir konkretumą, kiti aiškiai dėsto, ko pritrūko – pirmiausia dėmesio toms sritims, už kurias atsakinga pati prezidentė. Politologai taip pat pastebi, kad šalies vadovė, smarkiai paveikusi dabartinio ministrų kabineto sudėtį, pati neturėtų atsiriboti nuo vyriausybės politinės atsakomybės. Apie pranešimo turinį – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su 15min.lt apžvalgininku Pauliumi Gritėnu ir politologais Mažvydu Jastramskiu ir Kęstučiu Girniumi.

Mano nuomone, prezidentės pranešimas buvo labai gerai „sukaltas“ tekstas. Kaip manote, pone Gritėnai?

Pone Jastramski, žinau, kad analizavote pranešimą dar kitu kampu, kiek jame buvo raktinių žodžių. Ką rodo jūsų analizė?

M. Jastramskis: Kiekybiškai pasižiūrėjus galima šį tą pasakyti. Šiame pranešime daugiausia pasikartojo žodžiai „valstybė“, „žmonės“, „mūsų šalis“. Sudėjus viską gautųsi teiginys „reikia mūsų valstybės“. Lyginant su ankstesniais metais (ar praėjusiu pranešimu), tai matosi ir kitas dalykas, – kad, pavyzdžiui, žodis „Europa“ vartotas žymiai rečiau. Perskaičius praėjusį pranešimą, matosi, kad būtent „Europos“ dėmeniui tada buvo skirta daugiau dėmesio. Metai iš metų politologai akcentuoja tą patį – prezidentė per mažai dėmesio skiria užsienio politikai, tas pats ir šiemet.

Pone Girniau, kokią žinutę jūs išgirdote?

K. Girnius: Pagrindinė žinia, kad nepaisant didelio romano tarp „valstiečių“ ir prezidentės, tas medaus mėnuo baigėsi. Ji kritikavo visas pagrindines reformas. Apskritai, kad negana drąsos, o reikia ir proto. To aiškiai trūksta. Ir, žinoma, kad reikia pasitempti. Žadėjo tai, ko dabar nedaro. Man dar labai patiko akcentas, kad reikia kurti ir atstatyti tas tradicines partijas, į ką ji anksčiau žiūrėdavo labai kritiškai. Dar pasakė, kad jei nebus stiprių partijų, tai ateis visokios populizmo atmainos. Tai irgi taikoma „valstiečiams“.

M. Jastramskis: Prezidentė negali taip atsiriboti nuo šios vyriausybės politinės atsakomybės. Žiūrint retrospektyviai ir lyginant su 2012 m., tai formuojant šį ministrų kabinetą D. Grybauskaitės įtaka buvo nemaža. Vienų ar kitų ministrų parinkimai taip pat nemažai priklausė nuo jos. Kitas dalykas, akcentas dėl partijų stiprinimo. Man yra labai smagu matyti prezidentę pagaliau susirūpinusią dabartinės sistemos būkle. 1942 m. politologas E. Schneideris pasakė, kad moderni politika neįsivaizduojama be partijų, tai smagu, kad 2017 m. tai aukščiausiu lygmeniu yra suvokiama. Vis dėl to, pačios D. Grybauskaitės panieka partijoms prisidėjo prie profesionalios nepartinės technokratinės politikos įvaizdžio Lietuvoje, kas ir sudarė sąlygas ateiti šitai profesionalų valdžiai. Manau, kad prezidentas negali visiškai atsiriboti nuo to, ką turime dabar.

K. Girnius: „Valstiečiai“ pirmame ture buvo antroje vietoje, daugiausia balsų surinko konservatoriai. Jie didelę dalį savo deputatų laimėjo antrame ture, kai žmonės balsavo prieš socialdemokratus, prieš konservatorius. Aš taip pat nemanau, kad prezidentė visiškai atsiribos. Bet manau, kad kaip Seimo pirmininkas sakė prieš kelias dienas, prezidentės pasitikėjimo kreditas yra labai didelis. Su šita kalba paraginta pasitempti.

Pone Gritėnai, dar vienas signalas, kad atstumas tarp valdančiųjų ir prezidentės yra didelis. Ji juos stebi per atstumą ir nesusitapatina. Po pranešimo panašu, kad kritikos daugės. Kaip manote?

P. Gritėnas: Taip, čia labai svarbus akcentas. Aš gal nesureikšminčiau partijų iškėlimo, kas buvo paminėta. Manau, kad prezidentė dažnai pasiskolina tam tikrą retoriką iš ES lauko, po susitikimų su kitais lyderiais. Dabar ES tikrai rimta problema yra tai, kad tradicinės partijos susiduria su rimtais iššūkiais. Tarkime Prancūzijoje, kur E. Macronas atstovavo prieš metus susikūrusiai partijai, nugalėjo radikalią M. Le Pen. Tai suprantama kaip bendra ES problema. Lietuvoje, ką prezidentė minėjo dėl partijų, tai tas partijų stiprėjimas siejamas su lyderiais, ne su politinėmis idėjomis. Tai man pasirodė toks skystokas sugretinimas, nes pirmiausia reikėtų stiprinti ideologiją. O dėl kritikos valdantiesiems, tai matyčiau, kad prezidentė kritikavo ne pačias reformas, o tai, kaip jos yra įgyvendinamos. Ta pastaba apie protą, tai buvo apie reformų darymą. Tarkim, apie tą patį alkoholį buvo pasakyta, kad darant reformą reikia telkti, o ne skaldyti. Tai buvo esminis akcentas, kaip tos reformos vyksta, kad jos vyksta lėtai, nesklandžiai ir murkdantis smulkmenose.

K. Girnius: Visi pritars, kad reikia reformų. Esmė, kad „valstiečiai“ prastai tą daro.

M. Jastramskis: Nepamirškime, kad valdančioji dauguma yra labai trapi, minimaliai valdanti. Jie formaliai turi 73 mandatus Seime ir faktiškai visos jų reformos negavusios labai aiškios paramos iš konservatorių, jos priklauso nuo socialdemokratų, kurie turi blokuojančią galią. Visiškai pritariu, kad jie tiesiog gavo per daug mandatų. „Valstiečiai“ yra daugiausia „bonusų“ vienmandatėse gavusi partija per visą Lietuvos rinkimų istoriją. Dėl to, kad yra didelis atotrūkis tarp to, kiek jie gavo mandatų Seime ir kokia reali parama per Seimo rinkimus, tai ši partija turėtų labai atsargiai elgtis su visuomene, ekspertais, apžvalgininkais, kitais politikais ir t. t. Aš nesureikšminčiau alkoholio reformos „stūmimų“, nes reikia pripažinti, jog išskyrus akcizų didinimą, šiaip visuomenė pritaria daugumai tų pataisų, kurios buvo siūlomos.

K. Girnius: Vis dėlto pagrindinė Lietuvos problema yra emigracija. Per rinkimus daugelis partijų kalbėjo, kad reikia ką nors daryti, pagerinti gyvenimo kokybę, atlyginimus ir t. t. Prezidentė migraciją paminėjo paskutiniame puslapyje ir su tokiu labai neaiškiu pasisakymu, kad lyg ir estams sekasi, bet neaišku kodėl. Bet tai yra labai aišku, ten atlyginimai yra 70 proc. didesni, nei Lietuvoje.

Dar viena mintis nuskambėjo, kad tokios reformos, nuo kurių pradedama, žmonių nesugrąžins.

P. Gritėnas:  Net ir tos idėjos, kurioms visuomenė pritaria, jos komunikuojamos tokiu būdu, kaip, pavyzdžiui, mažas skandalas dėl Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktų duomenų. Kai pateikiami keli skirtingi duomenų rinkiniai ir t. t. Tai visuomenei leidžia galvoti, kad nepaisant to, jog ši valdžia nori visuomenei gero, ji apgaudinėja juos priimdama tuos sprendimus. Ta pati kalba yra apie emigraciją. Visi nori, kad Lietuvoje būtų geriau, bet ar pasitikime, kad valdžia tą atliks? Panašu, kad prezidentės pastaba buvo apie tai, jog parlamentarai taip pat sudaro Lietuvos įvaizdį tiems žmonėms, kurie stebi užsienyje.

Užsienio politikai dėmesio nedaug, bet nei žodžio apie Lenkiją. Kažkokia stigma besitęsianti daug metų. Kuo jūs tai aiškinate, pone Girniau?

K. Girnius: Ne tik Lenkija, bet ir Baltijos šalys. Estija paminėta tik migracijos kontekste. Čia Rusija, ES ir nieko kito. Nebekalbame net ir apie Skandinavijos šalis, su kuriomis turime gerus ryšius. O Lenkija lyg kažkokia juoda duobė. Tarsi į vakarus nuo mūsų yra Kaliningradas ir nieko kito. Apskritai mane stebina, nes tai yra prezidentės sritis. Būtų labai gerai, kad ji kažkada pasakytų ne tik ką vyriausybė daro ar turėtų daryti, bet ir ką aš užsibrėžiau padaryti užsienio politikoje, o po metų prie to grįžti ir žiūrėti, kaip jai pasisekė. Ji to vengia.

M. Jastramskis: Galbūt emigracija nėra didžiausia Lietuvos problema. Didžiausia problema yra tai, kad skirtingose valdžios grandyse nematoma to, kas yra po nosimi. Prezidentūra nemato ar nenori matyti to, kas svarbu užsienio politikoje. Parlamentas nemato emigracijos ir ekonomikos problemų, kas rūpi gyventojams. Taip pat akivaizdu, kad nėra stiprių partijų ir mes žiūrime į Europą ieškodami pavyzdžių, nors pavyzdžių turime čia. Pagal rinkiminį kaitumą esame vieni paskutinių Europoje. Tai laikas koncentruotis į realias, tikras problemas ir tą galėtų daryti ne vien valdantieji, bet ir kitos institucijos.

P. Gritėnas: Lenkijos tematika buvo nulemta to, kad prezidentė jau kelintą kartą pranešimą skyrė ne savo darbams, o apskritai įvykių šalyje aptarimui. Jei ji bandytų būti kritiška sau, tai turėtų tą Lenkijos temą įtraukti, bet dabar buvo daugiau kritikos vyriausybei, Seimui ir pabrėžimui, kas yra blogai visuomenei, tai taip apie Lenkija nieko ir nesulaukėme.

Daugiau nei 130 Britanijos dvasinių vadovų – imamų atsisako laidoti teroristinio išpuolio Londone vykdytojus su islamiškomis apiegomis, rašo CNN.

„Mes neketiname atlikti tradicinių islamiškų laidotuvių maldų už nusikaltėlius ir raginame kitus imamus bei religinius vadovus atšaukti jiems šią privilegiją,“ – sakė musulmonų vadovai.

Nors imamų sprendimas apibūdinamas kaip „neturintis precedento“, tačiau pastaraisiais metais mečetės Mančesteryje (Anglija) ir JAV atsisakė laidoti musulmonus, dalyvavusius teroristinuose išpuoliuose.

Imamas Abdullah Hasan, atstovaujantis organizaciją „Imamai prieš smurtą artimoje aplinkoje“, kuris paskelbė žinią socialiniuose tinkluose, teigė, jog laidotuvių apeigos „paprastai yra atliekamos kiekvienam musulmonui, nepaisant jo elgesio.“

Septyni žmonės žuvo ir 48 buvo sužeisti, kai trys vyrai sunkvežimu įsirėžė į pėsčiųjų minią ant Londono tilto. Vėliau užpuolikai iššoko iš automobilio ir peiliais badė žmones greta esančiose kavinėse bei restoranuose. Policija visus tris užuolikus nušovė.

ISIS artima naujienų agentūra Amaq teigė, jog ataką surengė „Islamo valstybės atšaka“, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Imamai svo pareiškime sako, kad teroristai nėra islamo atstovai.

„Mus giliai žeidžia, kad dar kartą teroristinį aktą mūsų šalyje įvykdę žudikai mėgina religiniais argumentais pateisinti savo veiksmus. Norime aiškiai pasakyti, kad jų smerktini veiksmai nėra nei teisėti, nei mūsų palaikomi,“ – sakė musulmonų vadovai.

„Šie niekingi žudikai siekia suskaldyti mūsų visuomenę ir sužadinti baimę; mes garnatuojame, kad jiems tai nepavyks. Maldaujame visų susivienyti: esame viena bendruomenė. Tokio niekšiško bailumo akivaizdoje, kitaip nei teroristai, turime puoselėti meilę ir atjautą.“

Tūkstančiai musulmonų pasaulyje pasmerkė pastarųjų metų terorizmą, kaip tai liudija 712 puslapių Google dokumentas, kurį nuolat pildo vienas JAV musulmonas studentas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriose numatytos pasaulinėje praktikoje pasiteisinusios priemonės alkoholio prieinamumui riboti.

Įstatymo nuostatose nebeliko perteklinių ir sunkiai įgyvendinamų pasiūlymų bei pseudopriemonių, kurios skaldė visuomenę. Alkoholio reklamos draudimas, prekybos alkoholiu laiko apribojimai ir amžiaus riba, nuo kurios galima įsigyti ir vartoti alkoholį, yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos ir kitų šalių patikrintos priemonės.

Tuo tarpu šalies vadovė ragina politikus neteikti naujų kontraversiškų pasiūlymų, kol nebus įsitikinta, kokį poveikį alkoholio vartojimui ir prieinamumo ribojimui turės Seimo jau priimtos pataisos.

„Brangūs broliai ir seserys musulmonai, norime jums užtikrinti savo maldingą solidarumą šiuo pasninko metu per Ramadano mėnesį ir Id al-Fitr šventę, iš širdies perduodami geriausius ramybės, džiaugsmo ir gausių dvasinių dovanų linkėjimus“, rašoma sveikinimo žinioje, kurią paskelbė Popiežiškojo tarpreliginio dialogo taryba. Žinią pasirašė šios tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran ir sekretorius Miguel Angel Ayuso Guixot.

Žinioje primenama, kad pirmasis sveikinimas musulmonams Ramadano mėnesio proga buvo paskelbtas lygiai prieš 50 metų, 1967-aisiais, praėjus trims metams po Tarpreliginio dialogo tarybos įsteigimo Pauliaus VI potvarkiu. Nuo to laiko ši kasmetinė žinia visiems pasaulio musulmonams yra vienas iš svarbiausių būdų palaikyti dialogą su jais, greta kitų iniciatyvų. Ją paskleisti plačiau padeda tiek vietos katalikų bendruomenės, tiek popiežiaus atstovai, kurie reziduoja beveik visose pasaulio šalyse.

Tarpreliginio dialogo tarybos vadovai primena, kad dvi iš kasmetinių žinių buvo išskirtinės: 1991 metų Jono Pauliaus II žinia apie tai, jog „Tikinčiųjų kelias yra taika“ ir 2013-ųjų Pranciškaus žinia apie „Abipusės pagarbos sklaidą per ugdymą“. Kasmetinė žinia leidžia paleisti ar paminėti kai kuriuos tiek katalikams, tiek musulmonams, tiek visiems žmonėms svarbius klausimus. Tokius kaip „rūpestis bendrais namais“, pagal Pranciškaus encikliką „Laudato sì“.

„Popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį į žalą aplinkai, mums patiems ir panašiems į mus, daromą mūsų gyvenimo būdų ir mūsų sprendimų. Egzistuoja, pavyzdžiui, kai kurios filosofinės, religinės ir kultūrinės perspektyvos, kurios kelia pavojų žmonijos santykiui su gamta. Tai iššūkis visiems mums, nepriklausomai nuo to išpažįstame religiją ar ne. Pats enciklikos pavadinimas yra iškalbingas: pasaulis yra „bendri namai“, būstas visiems žmonijos šeimos nariams. Todėl nei vienas žmogus ar tauta negali primesti išskirtinai savo supratimą apie planetą. Todėl popiežius Pranciškus kviečia atnaujinti dialogą apie „būdą, kuriuo statome mūsų planetos ateitį (...), nes aplinkosauginis iššūkis, kurį patiriame, ir jo žmogiškos šaknys, mus visus liečia ir veikia““, rašoma šiemetinėje žinioje musulmonams.

Joje pažymima, kad dalis krizės sprendimo yra vidinis atsivertimas, ugdymas, atsivėrimas kitoms perspektyvoms. Ir svarbu, kad tikinčiųjų santykis su Dievu būtų regimas jų santykyje su aplinka.

„Mūsų pašaukimas būti Dievo darbo sargais nėra nei pasirinktinis, nei antraeilis mūsų, kaip krikščionių ir musulmonų religiniame įpareigojime, tačiau esminė jo dalis. Tegu dievobaimingos mintys ir palaiminimai, kuriuos suteikia pasninkas, jus palaiko, su Dievo pagalba, taikos ir gerumo kelyje, rūpinantis visais žmonijos šeimos nariais ir visa Kūrinija. Su tokiais jausmais jums linkime, dar kartą, ramybės, džiaugsmo ir gerovės“, rašoma Tarpreliginio dialogo tarybos žinioje.

*

Kas yra Ramadanas, musulmonų šventasis mėnuo? Tai trumpai paaiškina Mohammad Hassan Khalil, Mičigano universiteto islamiškųjų studijų programos direktorius.

Ramadanas yra devintasis mėnuo islamiškajame mėnulio kalendoriuje. Priklausomai nuo mėnulio, jo data kinta. Šiais metais jis prasidėjo maždaug gegužės 27 dieną, o kitais metais – gegužės 16-ąją. Arabiškas žodis „ramadanas“ yra susijęs su didele kaitra. Galima spėti, kad Arabijoje, iki islamo, šiuo žodžiu buvo apibūdinamas karštas vasaros mėnuo.

Ramadanas musulmonams yra pasninko ir dvasinio augimo mėnuo, tai jo reikšmė. Tai viena iš penkių „islamo kolonų“, greta tikėjimo, kasdienės maldos, šalpos ir piligrimystės į Meką. Sveiki musulmonai kviečiami susilaikyti nuo valgio, gėrimo ir lytinių santykių nuo kiekvienos dienos aušros iki saulėlydžio. Sergantys, seneliai, keliaujantys yra atleidžiami nuo pasninko. Dažnai yra atliekamos papildomos maldos, naktį, siekiama sukalbėti pilną Korano tekstą ir paplitęs tikėjimas, kad pranašui Mahometui Koranas buvo apreikštas per dešimt paskutinių Ramadano dienų.

Korane nurodoma, kad pasninkas padeda įsisąmoninti Dievą. Susilaikant nuo dalykų, kurie palaiko kasdienį gyvenimą, siekiama, kad mintys kryptų į tą, kuris palaiko visą egzistenciją. Per Ramadaną raginama ypač susilaikyti nuo blogų darbų, didelė dalis musulmonų pasakytų, kad pasninkas taip pat padeda įsijausti į kitų žmonių stoką ir juos atjausti. Kaip minėta, dvasiškai ypač svarbios paskutinės dešimt dienų, nors ir pasninko nuovargis per jas būna didžiausias. Ramadanas baigiasi Id al-Fidr švente, festivaliu, pažymint pasninko pabaigą. Tai maldos, vienas kito lankymo ir keitimosi dovanomis laikas. 

EPA nuotrauka

Ketvirtadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Venesuelos Vyskupų konferencijos vadovus, kurie jį informavo apie labai sudėtingą padėti savo šalyje. Susitikime su popiežiumi dalyvavo Venesuelos Vyskupų konferencijos pirmininkas, abu vicepirmininkai ir generalinis sekretorius, o taip pat didžiausių šalies vyskupijų – sostinės Karakaso bei Meridos arkivyskupai kardinolai Jorge Liberato Urosa Savino ir Baltazar Enrique Porras Cardozo, praneša Vatikano radijas.

Venesuelos vyskupai susitinka su popiežiumi Pranciškumi. Vatikano radijo nuotr.

Jau kelinti metai socialinė ir ekonominė padėtis Venesueloje vis blogėja, o pataruoju metu yra tragiška. Žmonės išėjo demonstruoti į gatves, tačiau marksistuojanti prezidento Maduro valdžia nenusileidžia; nuo balandžio pradžios iki dabar žuvo jau septynios dešimtys demonstrantų, o sužeistųjų – šimtai.

Venesuelos gyventai yra įsitikinę, kad dabartinė valdžia nesugeba išvesti šalies iš krizės, kad valdžia savo veiksmais ją tik gilina. Valdžia turi trauktis – tuo įsitikinę jau kelis mėnesius vykstančių demonstracijų dalyviai.

Jau prieš porą metų popiežius Pranciškus prašė Venesuelos vyskupus raginti visuomenę ir valdžią pradėti konstruktyvų dialogą. Iki pat šios dienos dialogas taip ir neužsimezgė, o tik badyta suvaldyti situaciją kruvinomis represijomis.

Vyskupai: „turime visišką popiežiaus palaikymą“

„Popiežius pabrėžė, kad mes turime visišką jo pasitikėjimą, esame didelėje bendrystėje su juo ir jo mokymu, ir kad nėra jokio atotrūkio tarp jo ir Venesuelos vyskupų konferencijos“ – po susitikimo kalbėjo vyskupai.

Audiencija, kurios paprašė patys venesueliečiai, siekta paneigti paties prezidento Maduro skleidžiamą gandą apie vyskupų ir popiežiaus susipriešinimą.

Kaip teigia Crux, netrūksta mėginimų sudaryti įspūdį, jog abi pusės nesutaria. Socialiniuose tinkluose gausu kaltinimų popiežiui, neva, jis nieko nedaro ar netgi palaiko socialistinę Maduro vyriausybę.

„Manau, kad tai gryna pačios vyriausybės propaganda, kuri teigia, jog popiežius yra jos pusėje, vadinasi – jis nusistatęs prieš opoziciją, tad ir prieš žmones“, sakė vyskupas Padronas.

Vyskupai nori visiškai „paneigti tokią poziciją, kadangi esame įsitikinę, kad popiežius vadovaujasi Evangelija, o tai reiškia Bažnyčios socialiniu mokymu ir kad jis iš esmės yra su tais, kurie labiausiai kenčia ir stokoja.“

Tai reiškia, pasak vyskupo, kad popiežius palaiko viską, kas yra daroma Venesuelos labui ir ką daro vyskupų konferencija.

Badas – būdas pavergti visuomenę

Vyskupai įteikė popiežiui du dokumentus. Vienas jų – 70 daugiausiai jaunų žmonių sąrašas, kuriuos nužudė vyriausybės represinės struktūros, malšindamos protestu.

Antrajame – vyskupų konferencijos ligšiol žengti žingsniai.

EPA nuotrauka

Šeši vyskupai susitiko ir su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolin, kuris prieš užimdamas dabartines pareigas, vykdė diplomatinę Šventojo Sosto misiją Venesueloje. Delegacija susitiko ir su Caritas Internationalis vadovu.

„Vyriausybė trokšta – sakė Padrón – valdyti klusnius, tylius žmones, kurie nesiima protestų“. Tai galima pasiekti, anot vyskupo, kai žmonės „neturi maisto, vaistų, kai jiems tenka visą dėmesį skirti kasdienių reikmių patenkinimui“.

Venesueliečiai protestuoja dėl daugelio dalykų, tačiau galutinį smūgį sudavė kovo mėnesį Maduro sušaukta konstitucinė asamblėja, po kurios buvo atimta valdžia iš Nacionalinės asamblėjos, kurią savo rankose nuo 2015 m. turėjo opozicija.

Vatikano remiami vyskupai ilgai kvietė dialogu spręsti krizę, tačiau dialogo sąlygos buvo aiškios nuo pat pradžių. Dar gruodį kardinolas Parolin atsiuntė laišką, kuriame vyriausybė ir opozicija buvo raginamos užtikrinti keturis pamatinius dialogo elementus: humanitarinį koridorių, Nacionalinės Asamblėjos pripažinimą, politinių kalinių paleidimą ir sugrįžimą prie rinkiminio kalendoriaus.

Kadangi vyriausybė atmetė visus keturis reikalavimus, vyskupas sako, kad „dialogo galimybės nebėra“.

Pernai metais turėjo įvykti rinkimai, tačiau Maduro atsisakė juos rengti, žinodamas, kad pralaimėtų.

Vyskupai viliasi, jog vyriausybę galėtų paveikti nebent tarptautinės bendruomenės spaudimas. Padrónas nėra tikras, ar dabartinė valdžia nusiteikusi išgirsti Pranciškų.

Šiuo metu maistą ir vaistus į šalį gabena vyskupai bei labdaros organizacijos tokios kaip Caritas per vyskupų konferencijai skirtą bagažą. Vėliau – dalinami ligoninėms ir stokojantiems.

EPA nuotrauka

Neseni duomenys rodo, kad vidutiniškai šalies gyventojai neteko iki 8 kg svorio dėl nuolatinio badavimo. Caritas duomenimis daugiau nei 11 proc. vaikų iki 5 metų patiria susirgimus dėl maisto stokos. Kai kuriose vietose šis skaičius milžiniškas – siekia 48 proc. vaikų iki 5 metų. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes maisto stoka stabdo smegenų vystymąsi ir fizinį augimą.

Prieš pora savaičių vyriausybė sutiko, kad Bažnyčia gautų pagalbą iš užsienio, tačiau pats procesas toks sudėtingas, kad iš esmės neįmanomas. „Negalime pasitikėti vyriausybės žodžiais“, sako Padronas, kurį kalbino portalas „Crux“.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad aukštojo mokslo pertvarkos planai radikaliai pasikeitė nuo pirminių Vyriausybės siūlymų, o tai esą neigiantis premjeras Saulius Skvernelis yra „kaip trimetis“.

„Yra trimečio sindromas – neigti realybę. Premjeras, kaip tas trimetis, atsistojęs dabar aiškina visuomenei: ne, čia lygiai tie patys dokumentai. Jam sakai: premjere, ne, tai nėra tie patys dokumentai, jūs nejungiate aukštojo mokslo taip, kaip jūs žadėjote, jūs nedarote to, ką jūs pasakėte, jūs darote ką kitą“, – penktadienį Žinių radijui sakė G.Landsbergis.

Jis situaciją palygino su savo trimečiu sūnumi, kuris pildamas ant žemės grikius kartojo, kad nieko nepila.

Anot G.Landsbergio, didžiausios diskusijos vyksta dėl to, kas nutiks su Aleksandro Stulginskio, Šiaulių universitetu, nors, anot jo, reikėtų kalbėti apie Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų stiprinimą.

„Mes užstringame diskusijoje, kurios yra daugiau socialiniai klausimai, ką daryti su universitetu, kuris, pripažinkime, nebeatitinka jokių standartų, kaip buvo ir su Lietuvos edukologijos universitetu“, – teigė politikas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai, tarp jų S.Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, trečiadienį Seime registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklooptimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

Vyriausybės Seimui tvirtinti plane konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus , prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.

Premjeras S.Skvernelis Žinių radijui ketvirtadienį sakė, kad nauji siūlymai „visiškai atitinka Vyriausybės pateiktą nutarimą, tik išbraukiami pavadinimai, sukėlę daugiausiai aistrų“.

EPA nuotrauka

Kaip ir tikėtasi, Jungtinės Karalystės konservatoriai (toriai) parlamento rinkimus laimėjo. Tačiau tai yra Pyro pergalė – nė viena partija parlamente neturės daugumos. Rezultatų netikėtumo netiktų lyginti netgi su „Brexit“, nes tada apklausose į priekį įsiverždavo tai viena, tai kita pusė. Šiuose rinkimuose iš 7 pagrindinių apklausų kampanijų per tris paskutines savaites iki rinkimų pateiktų balsavimo projekcijų, vos dviem atvejais iš 21 prognozuota, kad toriai neturės daugumos. Daugelis kompaniją manė, kad konservatoriai gaus 350-366 vietų, kai daugumai pakanka 326. 

Toriai pirmalaikius rinkimus paskelbė atsižvelgdami į apklausas, kurios rodė, jog įmanoma sustiprinti savo mandatą artėjant „Brexit“ išbandymams. Tai jau trečias kartas, kai konservatoriai apsiskaičiuoja. Saugus žaidimas atrodė ir Škotijos nepriklausomybės referendumas, tačiau norinčiųjų pasilikti stovykla laimėjo nedidele persvara. „Brexit“ tapo partiją skaldančiu veiksmu, laimėjus euro-skeptikų stovyklai Davidas Cameronas, agitavęs pasilikti paliko premjero postą. Tad dabar tai jau trečia panaši klaida iš eilės inicijuojant rizikingus balsavimus.

Nepaisant to, jog neturi daugumos, toriai vis tiek turės teisę pamėginti suformuoti vyriausybę. Jie gali sudaryti koaliciją. Lengva nebus – liberaldemokratai (libdemai) jau prieš rinkimus paskelbė, kad šį kartą neketina dirbti jokiose koalicijose. 2010-2015 jie dirbo kartu su toriais ir vėliau triuškinančiai pralaimėjo 2015 m. parlamento rinkimus. Kiti galimi partneriai gali būti tie, kurių sėkmingas pasirodymas ir sukliudė konservatoriams laimėti daugumą – Demokratinė junionistų partija (DUP) – Šiaurės Airijos regioninė partija. Škotijos nacionalinė partija (SNP) prieš rinkimus teigiamai atsiliepė apie galimybę dirbti koalicijoje, toks variantas aritmetine prasme būtų stabiliausias, tačiau partijoms veikiausiai nebūtų lengva susitarti. „Guardian“ cituoja Theresos May aplinką: premjerė neketina pasitraukti ir planuoja mėginti sudaryti koaliciją su DUP.

Kitas scenarijus – mažumos vyriausybė, tačiau tokiu atveju reikės paramos ją tvirtinant parlamente ir politinis procesas ateinančius penkerius metus bus labai sudėtingas, o laukia tokie iššūkiai kaip derybos dėl „Brexit“.

Visgi, alternatyvi aplink leiboristus formuojama koalicija yra neįmanoma tiek dėl tokių tradicijų šalyje nebuvimo, tiek dėl poliarizuojančios Jeremy Corbyno figūros. Pats leiboristų lyderis „Guardian“ teigia, jog partija yra pasiruošusi „tarnauti šaliai“, o jo dešinioji ranka Johnas McDonellas atmeta koalicijų galimybę ir tvirtina, jog parlamentas paremtų jo partijos mažumos vyriausybę.

Atsižvelgiant į tai, gana realiu scenarijumi gali tapti ir dar vieni pirmalaikiai rinkimai. Miglota politinė situacija ypač apsunkins derybas dėl „Brexit“.

„Politico“ atkreipia dėmesį į tai, kad šie rinkimai sugrąžino šalį prie dvipartinės sistemos. Abi pagrindinės partijos kartu sudėjus gavo 82,7% balsų, tokio rezultato nebūtų nuo pat 1970 m. Konservatorių pasirodymas kalbant apie gautus balsus yra geriausias nuo 1983 m., leiboristų – nuo 2001 m. Partijas, kurios iki šio, gaudavo daugiau balsų parklupdė skirtingos problemos – Nepriklausomybės partija (UKIP) įvykdė savo tikslą per „Brexit“, o libdemai po penkerių metų koalicijoje su toriais jau nebėra protesto pasirinkimas.

Kas lėmė leiboristų sėkmę? „Politico“ atkreipia dėmesį į dominavimą socialiniuose tinkluose ir tai, jog atėjo balsuoti jaunimas. J. Corbynas jaunimo tarpe yra populiarus, o jo pasiūlymai ir buvo nukreipti į „jaunus ir nepatenkintus“.

Konservatorių rezultatas galėjo būti ir dar blogesnis, tačiau padėtį stabilizavo labai sėkmingas pasirodymas Škotijoje, kur pavyko gauti 10 vietų ir krito netgi ilgametis SNP lyderis Alexas Salmondas. „Politico“ atkreipia dėmesį į nykoką rinkimų kampaniją ir faktą, kad britai apskritai neigiamai sureagavo į pirmalaikių rinkimų idėją. Be to, toriams nepavyko pritraukti darbininkiškos UKIP elektorato dalies, kuri grįžo prie palaikymo leiboristams.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ketinimus performuoti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, kuriai vadovauja TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas, vadina bandymu susidoroti su nepatogia opozicija.

„Principinga M. Majausko veikla ir griežtas valdančiųjų vertinimas, matyt, verčia „valstiečius“ keisti komisijos pirmininką. Pagal dabar galiojančią situaciją, komisiją sudaro dešimt narių ir „valstiečiai“ negali vieni turėti daugumos. Padidinus skaičių, kaip siūlo Ramūnas Karbauskis, iki dvylikos, performavus komisiją, LVŽS turėtų šešis žmones joje ir galėtų pakeisti pirmininką sau tinkamesniu. Aš esu įsitikinęs, kad Mykolas jiems tiesiog nepatogus žmogus. Didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl smulkių politinių interesų gali nukentėti itin aktualios sritys, kadangi tiek savižudybių, tiek ir smurto prevencijos klausimų sprendime matėme realų proveržį, – teigė G. Landsbergis.

Primename, jog Savižudybių prevencijos komisija buvo įsteigta tik šią kadenciją TS-LKD frakcijos nario M. Majausko ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Aušrinės Armonaitės iniciatyva. Vėliau komisijos pavadinimas ir veikla išplėsta, ji tapo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. 

EPA nuotrauka

Birželio 9-ąją baigėsi Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos kasmetinis suvažiavimas, kurio tema buvo apie „Moters vaidmenį ugdant visuotinei brolystei“. Kaip Vatikano radijui komentavo kardinolas Jean Louis Tauran, šios tarybos pirmininkas, krikščionybė ypatingai pabrėžė visų žmonių lygų orumą. Apaštalas Paulius rašė, kad Kristuje esame lygiaverčiai Jo Kūno nariai. Suvažiavime keturis pagrindinius pranešimus skaitė moterys.

Penktadienį Tarpreliginio dialogo tarybos suvažiavimo dalyvius, apie keturiasdešimt asmenų, priėmė popiežius Pranciškus, kuris savo kalbą pradėjo dvejomis pastabomis. Pirmiausia jis pabrėžė, kad nors žmonijos kelias link brolybės ir taikos yra „pirminės svarbos“, jis nėra lengvas ir tiesus, tačiau sunkus ir vingiuotas. Antra, matome, jog moters, kaip ugdytojos visuotinei brolybei, vaidmuo yra užtemdomas ir dažnai nepripažįstamas, dėl daugybės blogių, kurie kenkia moterų orumui ir jų veikimui. Vieni iš didžiausių blogių yra smurtas ir neapykanta, kurie aklai smogia šeimoms, neleisdami moteriai vykdyti, intencijų ir veiksmų bendrume su vyru, ugdytojos vaidmens ramiu ir taikiu būdu.

Popiežius Pranciškus išsamiau aptarė tris akcentus. Šiandieninėje sudėtingoje visuomenėje, pasižyminčioje pliuralizmu ir globalumu, reikia, pasak jo, didesnio moters sugebėjimo ugdyti visuotinei brolybei pripažinimo.

Kai moterys turi galimybę pilnai perteikti savo dovanas visai bendruomenei, teigiamai keičiasi pats būdas, kuriuo visuomenė save supranta ir organizuoja, geriau atspindėdama esminę žmonijos šeimos vienybę. Tai yra geriausia prielaida autentiškos brolybės sutvirtinimui. Todėl moterų dalyvavimas socialiniame, ekonominiame, politiniame gyvenime, vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, yra geras procesas, tas galioja ir bažnytinio gyvenimo sferai. Moterys turi teisę aktyviai įsiterpti į visas sritis, ši teisė turi būti įtvirtinama ir saugoma teisiniais instrumentais, jei to reikėtų.

Nors jau didžiulė daugybė moterų, pripažino popiežius, veikia, atsidavusiai ir drąsiai, įvairiausiose srityse, erdves moterų veikimui dar reikia plėsti.

Kalbėdamas apie antrąjį akcentą, popiežius Pranciškus pažymėjo, jog moteris visada buvo šeimyninio ugdymo centre, nebūtinai kaip motina, nors, žinoma, reali motinystės patirtis labai svarbi. Moterų įnašas ugdyme yra neapskaičiuojamas. Iš kitos pusės, ugdymas įvairiais būdais veikia pačią moterį, jog būdą būti, santykius, jos žvilgsnį į gyvybę ir į gyvenimą.

Žinoma, visi – moterys ir vyrai – turi ugdyti visuotinei brolybei, o tai reiškia ugdyti taikai, kurioje įvairūs jautrumai vienas kitą papildo ir atlieka savo vaidmenis. Moterys, giliai susijusios su gyvybės slėpiniu, iš tiesų gali daug padaryti skleidžiant brolystės dvasią, rūpindamosios gyvybe, tikėdamos, kad meilė yra vienintelė jėga, kuri pasaulį gali padaryti gyvenamu visiems. Ir iš tiesų, moterys dažnai lieka vienos palydėti kitus, ypač silpniausius šeimoje ir visuomenėje, konfliktų aukas ir tuos, kuriems kiekviena diena sunki. Moteris iš prigimties yra ryšių gimdytoja ir gali padėti įveikti „išmetimo kultūrą“, pažymėjo popiežius.

Trečiasis akcentas yra dialogas. Kalbant apie visuotinę brolybę, tai reiškia mokytis kurti draugystės ir pagarbos ryšius, taip pat ir tarp religijų. Moterys, dažnai daugiau nei vyrai, yra įsitraukusios į „gyvenimo dialogą“ tarpreliginėje sferoje ir padeda geriau suprasti daugiakultūrinės tikrovės iššūkius. Tačiau moterys pilnai gali įsitraukti ir į mainus religinės patirties ar teologinio dialogo srityse. Daug moterų yra gerai pasiruošusios tarpreliginiam dialogui aukščiausiu lygiu. Jų indėlis neturi būti apribotas taip vadinamais „moteriškais“ klausimais ar susitikimais tik tarp moterų. Dialogas yra kelias, kurį moteris ir vyras turi nueiti kartu, moterų buvimas būtinas.