Vyskupas Jonas Boruta. Telšių vyskupijos nuotrauka

Rugpjūčio 19–20 d. Varniuose bus minimas Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 m. jubiliejus ir Telšių vyskupijos penktasis Eucharistinis kongresas.

Ta proga Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kreipiasi į renginių dalyvius.

Konstancos visuotinio Bažnyčios Susirinkimo metu 1413 metais buvo priimtas nutarimas siųsti legatus vyskupus vadovauti žemaičių krikštui, o 1417 metais Medininkuose (dabartiniuose Varniuose) įkurti apsikrikštijusiems žemaičiams Žemaičių vyskupystės centrą. Ką šis reikšmingas nutarimas byloja mums, XXI amžiaus krikščionims, šiandien švenčiantiems tuos įstabius įvykius?

Pirmiausia, tai mums primena, jog krikštas yra Dievo gerumo apraiška ir tikro gyvenimo pradžia. Gyvenimo, kuris yra dovana ir malonė. Turime būti dėkingi Dievui už šią malonę ir nuolat prašyti, kad Jis mums padėtų gyvenime atsižadėti piktojo vilionių ir visuomet sakyti Dievui „taip“. Tai naujo – krikščioniško – gyvenimo esmė.

Ji mums primena, kad Dievas veikia tyliai ir pamažu. Taip žmonijos istorijoje statydina savo istoriją. Dievas Kristuje tampa žmogumi ir tyliai veikia savo tikinčiuosius, o jie tyliai keičia pasaulį. Dievas-Kristus kaip prieš du tūkstančius metų, taip prieš šešis šimtus metų, taip ir šiandien kenčia, miršta, o prisikėlęs ateina pas mus per savųjų ištikimųjų tikėjimą. Dievas per tikinčiųjų bendruomenę be paliovos tyliai beldžiasi į mūsų širdis ir, kai Jam jas atveriame, padaro mus reginčius. Tai, ką ne visi mato – ar tai nėra dieviška? Dievas nenori mūsų priblokšti savo išorine galia, bet duoda laisvę, dovanoja meilę ir ja žadina mus iš dvasios miego. Argi ne tariamai tokia mažybė yra tikroji dieviška didybė? Iš Jėzaus per šimtmečius sklinda dieviška šviesa. Argi iš apaštalų, paprastų kaimo žvejų būtų galėjusi kilti pasaulinė krikščionių bendruomenė – Bažnyčia visame pasaulyje, jei joje nebūtų veikusi paslaptinga dieviškos tiesos jėga?

Šis įvykis mums primena, kad, nepaisant dažnai mūsų tautos atžvilgiu skelbiamų pesimistinių ateities prognozių, vis dėlto galima tikėtis ir šviesesnės ateities, bet tai priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų ištikimybės tam Dievui, kuriam meilę ir ištikimybę, priimdami krikštą, prižadėjo mūsų protėviai, seneliai ir tėvai.

Krikštu priimtas tikėjimas per 600 metų davė jėgų išlaikyti širdyje gyvą artimo meilę, padėjo išvengti didelių klaidų bei susipriešinimų. Juk silpnėjant tikėjimui, silpnėja ir taika pasaulyje, nes krikščioniškas tikėjimas moko, kad visi žmonės esame vieno tikrojo Dievo mylimi vaikai.

Labai norėtume, kad šio Jubiliejaus minėjimas padėtų ir vėl atrasti tą tikėjimą, kuris buvo atrama per 600 metų mūsų protėviams santykiuose su kaimynais, nors pastarieji ne visada buvo draugiški mūsų atžvilgiu. Tegu tas tikėjimas būna ir mums atrama bei paskata santykiuose ir su savaisiais, ir su aplink gyvenančiais kaimynais vadovautis krikščionišku Dievo ir visų žmonių meilės įsakymu. Jei tuo keliu eisime, greičiau pasieksime dvasinės ir medžiaginės gerovės laikus, kurių taip ilgimės.

Ben White (www.unsplash.com) nuotr.

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėvai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Apie tai, kaip vaikui nepadaryti meškos paslaugos, pasakoja psichologė, mokymų tėvams, pedagogams ir jaunimui lektorė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė Asta Blandė ir daugiau nei 15 metų profesinę patirtį turintis vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys.

Namų darbų ruošimas už vaiką – ne pagalba

Asta Blandė

„Visuomet naudinga, jei tėvai kartu su vaiku ieško atsakymų į jam sudėtingus klausimus ir savo buvimu šalia išmintingai lydi link supratimo. Vis tik tai yra nelengva užduotis. Toks mokymosi procesas iš tėvų reikalauja kantrybės, pagarbos vaiko gebėjimams bei tikėjimo, kad kartu galima daryti atradimus. Jei tėvai yra nekantrūs, neturi laiko drauge ieškoti atsakymų ir tiesiog nori kuo greičiau už vaiką padaryti namų darbus, tuomet žala yra garantuota“, – sako vaikų ir paauglių psichologė A. Blandė.

Pasak jos, ši žala yra ilgalaikė, nes tokiu būdu vaikui siunčiama žinia, kad jis yra kvailas, o jo tėtis ar mama – protingi. Tuomet vaikas pradeda galvoti, jog vienintelė išeitis – ne bandyti suprasti ir ieškoti atsakymų, o savo namų darbus paversti tėvų darbais. Tokiai minčiai pritaria ir vaikų bei paauglių psichiatras L. Slušnys. Jo įsitikinimu, besti pirštu ir parodyti vaikui teisingą atsakymą yra ne tik nerekomenduotina, bet ir kone nusikalstama.

„Tėvai tikrai turėtų įsitraukti į vaiko mokymosi procesą, tačiau tai neturėtų būti ėjimas lengviausiu ir greičiausiu keliu. Be abejo, teisingų atsakymų surašymas vaikui leis gauti geresnius pažymius, tačiau tai užkirs kelią realių įgūdžių įgijimui. Tokiu būdu vaikas yra įpratinamas visuomet pasikliauti tik tėvais, tad akivaizdu, kad kažkada ateis toks metas, kai tėvai negalės padėti, ir vaikui teks savarankiškai ieškoti sprendimų“, – sako L. Slušnys.

Gali pakenkti mokymosi rezultatams

Tėvai, norėdami vaikui gero, ne visuomet pastebi, kad pernelyg daug ar netinkamu būdu kišasi į savarankišką vaiko mokymąsi. Anot psichologės A. Blandės, apie tai yra signalizuojančių ženklų.

„Visų pirma, už vaiką viską atliekant tėvams, silpnėja mokinio pasitikėjimas savimi bei motyvacija. Atsiranda nenoras eiti į mokyklą, kartais netgi praleidžiamos pamokos. Be to, kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis linkęs namų darbus ignoruoti arba „versti“ tėvus juos atlikti. Be abejo, tai negali neatsiliepti vaiko mokymosi rezultatams“, – sako A. Blandė.

Psichologės nuomone, yra daug tinkamesnių būdų, kaip tėvai galėtų prisidėti prie sėkmingo vaiko mokymosi ir asmenybės ugdymo. Reikėtų domėtis atžalos mokymosi aplinka ir siekiais, drauge mokytis pačių įvairiausių dalykų gyvenimiškoje aplinkoje. Svarbu nuo pat mažens formuoti vaiko supratimą, kad jis yra atsakingas už savo mokymosi pasiekimus, nors tėvai ir yra pasiryžę padėti.

Linas Slušnys

L. Slušnys prideda, kad svarbu išmokyti vaiką tinkamai užduoti klausimus ir rasti išeitis neaiškiose situacijose, nebijoti prašyti pagalbos.

„Nemokėdamas išspręsti uždavinio vaikas turėtų klausti ne koks yra atsakymas, bet kodėl jis yra toks, kokiu būdu jis atrandamas. Savo ruožtu tėvai, susidūrę su vaiko pagalbos prašymu, turėtų stengtis išsiaiškinti, ko tiksliai ir kodėl vaikas nesupranta, ir tik tuomet pamėginti padėti jam tai perprasti. Pavyzdžiui, kartu išsprendus vaiko nesuprastą uždavinį, rekomenduotina įsitikinti, ar jis suvokė sprendimo principą, ir leisti jam savarankiškai įveikti panašių užduočių. Akivaizdu, kad kuo daugiau vaikas atliks pats, tuo geriau išmoks“, – sako L. Slušnys.

Svarbu ugdyti savarankiškumą

Edukacinį turinį kuriančios leidyklos „Šviesa“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė pažymi, kad šiandien moksleiviai turi galimybes naudotis visa įvairove kokybiškų ir pagal šiuolaikines ugdymo metodologijas parengtų savarankiško mokymosi priemonių, todėl vaikus lydėti mokslo keliu tėveliams yra gerokai lengviau.

„Tikrai nereikėtų nuvertinti vaikų gebėjimų ir manyti, kad be tėvų pagalbos jie negali nieko nuveikti ar savarankiškai paruošti namų darbų. Paprastai įgimtas smalsumas vaikams ne tik leidžia perprasti nelengvas užduotis, bet ir atrasti naujų netikėtų būdų joms išspręsti ar net pastebėti knygoje įsivėlusias klaidas. Tai dar labiau pakelia vaiko savivertę ir supratimą, kad klysta ir suaugusieji. Be abejo, jausti tėvų paramą ir palaikymą vaikams yra svarbu, tačiau tai neturi virsti stresą keliančiu spaudimu, o kasdienės namų darbų užduotys su mokytojo pagalba turi vaiką sudominti ir paskatinti mokytis savarankiškai“, – sako D. Bartninkienė.

Vaikų ir paauglių psichologės A. Blandės teigimu, viena svarbiausių sėkmingų asmenybių savybių yra savarankiškumas, todėl labai svarbu nuo mažens jį ugdyti: „Būti savarankiškam bet kurioje gyvenimo srityje yra dovana ir laisvė. Kiekviename žmogaus amžiaus tarpsnyje savarankiškumo lygis yra skirtingas, tačiau vaikas turi būti savarankiškas ten, kur pajėgia. Atlikdami tam tikrus dalykus už vaiką arba „tausodami“ jo jėgas tėvai gali nejučiomis formuoti tokią asmenybę, kuri dažniau kalba apie nesėkmes, o ne apie tikslus ir siekius“. 

Klaidos – mokymosi dalis

Psichologė pažymi, kad kartais tėvai savo vaikų galimybes vertina šiek tiek nerealistiškai, įtiki juos esant tobulus, todėl daro viską, kad šią iliuziją palaikytų. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tėvai imasi už vaikus daryti jų namų darbus ir kitas užduotis, o dėl kokių nors vaiko nesėkmių kaltina aplinką – mokytojus, neva netinkamus vadovėlius, mokinio bendraklasius.

„Kai kurie tėvai iš tiesų gyvena iliuzijų pasaulyje ir kuria jį savo vaikams. Užuot tikėję savo vaikų tobulumu, turėtume leisti jiems būti tiesiog smalsiais ir pasaulį mylinčiais vaikais. Reikėtų stengtis suprasti ir padėti įveikti sunkumus, o ne ieškoti kaltų. Galiausiai reikia pripažinti, kad būtent klaidos yra vienas stipriausių stimulų ieškoti kito, galbūt teisingesnio atsakymo“, – sako A. Blandė.

Telšių rajono savivaldybės mero Petro Kuizino sveikinimas tikinčiųjų bendruomenei

Konstancos susirinkime vienintelį kartą Bažnyčios istorijoje ne popiežiaus, o susirinkimo valia 1417 m. įkurta savarankiška, nepriklausoma nuo Vokiečių ordino Žemaičių vyskupystė. Tai buvo viena reikšmingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinių politinių pergalių, padariusi esminę įtaką visai Lietuvos istorijai.

Per savo gyvavimo laikotarpį 1417 – 1926 m. Žemaičių vyskupystė suvaidino svarbų vaidmenį puoselėjant Lietuvos valstybingumo idėją, išsaugant lietuviškąjį identitetą ir XX a. pradžioje atkuriant Lietuvos valstybę. Vyskupystės Varniuose įkūrimas ir pirmojo vyskupo Motiejaus iš Vilniaus įšventinimas 1417 m. spalio 24 d. tapo žymia data Lietuvos istorijoje.

Sveikindamas su šia mums, katalikams, ypatinga proga, kviečiu pasidžiaugti Žemaičių vyskupystės, o dabar – Telšių vyskupijos – pasiekimais, išsaugotomis krikščionybės puoselėjimo idėjomis, perspektyviu žvilgsniu į ateitį. Linkiu visai tikinčiųjų bendruomenei įgyvendinti tai, kas sumanyta, nepamiršti tikėjimo džiaugsmo ir mažus pasiekimus paversti dideliais.

Laukiame Jūsų visų atvykstant rugpjūčio 19 – 20 dienomis į Varnius paminėti Žemaičiųvyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus ir Telšių vyskupijos Penktojo Eucharistinio kongreso. Tai svarbus istorinis įvykis Telšiams, Žemaitijai ir visai Lietuvai.

Lietuvoje jaunus žmones vargina stipresnis skausmas negu jų tėvus, atskleidė tyrimas, kurį „Eurovaistinės“ užsakymu Baltijos šalyse atliko bendrovių „Synopticum AD Research“ ir „Be&Do“ analitikai. Tyrėjai nagrinėjo, kaip dažnai su skausmu susiduria skirtingų amžiaus grupių atstovai, koks skausmas juos dažniausiai vargina, kaip gyventojai atpažįsta skausmo požymius ir suvokia priežastis.

Tyrimo autorius labiausiai nustebino išvada, kad jauniems žmonėms skauda labiau – jų pojūčiai aštresni, jie menkiau toleruoja skausmą. Palyginus 18-29 metų grupę su jų tėvų amžiaus grupe (40-49 metų), jauni žmonės dažniau susiduria tiek su lengvu, tiek su vidutiniu, tiek su stipriu skausmu.

„Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina savijautą, ar jie stebi sveikatos pokyčius, ar patys sugeba nustatyti skausmo priežastis. Pagal gautus rezultatus palyginome skirtingo amžiaus grupes, vyrus ir moteris, žmones gyvenančius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – teigia bendrovės „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkė Ingrida Damulienė.

Moterų ir vyrų skirtumai

Tyrimas atkleidė, kad Lietuvoje savo sveikata yra labiausiai patenkinti ir geriausiai jaučiasi 30-39 metų amžiaus žmonės. Ši amžiaus grupė savo savijautą vertina vidutiniškai 7,9 balo iš dešimties. Šios kartos žmonės jaučiasi geriau negu jaunesni 18-29 metų tyrimo dalyviai, kurių savijautos vidurkis buvo 7,6 balo. Tyrėjams bendraujant su 40-49 ir 50-60 metų amžiaus gyventojais išryškėjo tendencija, kad artėjant senatvei skausmas žmones vargina vis labiau.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makarevičienė pritaria, kad dažniausiai gyventojus kamuoja nugaros skausmai. „Šie negalavimai – mano darbo kasdienybė. Nugaros raumenų, stuburo skausmai labai dažnai atsiranda tada, kai žmonės nesirūpina savo darbo ir poilsio aplinka – įpranta netaisyklingai sėdėti, mažai juda, daug laiko praleidžia įsmeigę žvilgsnį į išmaniojo telefono ekraną“, – teigia gydytoja D. Makarevičienė. Pasak medikės, dėl netaisyklingos laikysenos pacientams gali sutrikti kraujotaka, atsiranda galvos skausmas, tirpsta galūnės. Nugaros skausmą Lietuvoje yra patyrę 96 procentai darbingo amžiaus žmonių. Kiek rečiau apklausos dalyviai Lietuvoje skundėsi galvos ir kojų skausmais. Latvijoje ir Estijoje gyventojus galvos skausmas kamavo labiau negu nugaros.

Lygindami trijų Baltijos valstybių duomenis, tyrimo autoriai pažymėjo, kad Latvijos gyventojai nurodė, jog skausmą jaučia dažniau negu lietuviai ir estai. Lietuvoje žmonės dažniau negu Latvijoje ir Estijoje girdi artimųjų ir giminių skundus dėl skausmo.

Gydytoja D. Makarevičienė pažymi, kad labai svarbu laiku atkreipti dėmesį į skausmą, kaip apie sveikatos būklę įspėjantį signalą. „Net ir silpno skausmo ignoruoti negalima, nes bet koks delsimas vėliau gali turėti liūdnų pasekmių“, – perspėja D. Makarevičienė. Medikė akcentuoja, kad būtent vyrų savijautos rodikliai bėgant metams ryškiai suprastėja, tačiau jie vengia vizitų pas gydytoją, nes dažnai įsikibę laikosi nuostatos, jog „skųstis – nevyriška“, todėl per vėlai kreipiasi pagalbos. Be to, vyrai prasčiau negu moterys atpažįsta veiksnius, kurie daro įtaką prastai savijautai. Tyrimas atskleidė, kad moterys dažniau patiria stresą, kenčia nuo poilsio ir miego trūkumo ir jaučia fizinio neaktyvumo bei prastos mitybos įtaką sveikatai. Užtat vyrai išsiskiria dažniau patiriamu alkoholio poveikiu.

Visose trijose Baltijos šalyse apklausos dalyviai pripažino, kad kasdien patiria nemažai streso, sunkiai dirba siekdami rezultatų ir skundžiasi poilsio stoka. Tyrimo duomenis nagrinėję bendrovės priėjo prie išvados, kad intensyvus darbas ir pastangos gyventojams padeda siekti aukštesnio socialinio statuso, tačiau tampa pagrindiniu skausmo kaltininku.

Birželio 7 dieną ateitininkai šūkiu – Padžiauk sofą! – jau šeštą kartą kviečia kauniečius bei miesto svečius „pakilti nuo sofos” ir prasmingai praleisti laiką nepelnytai pamirštame Vytauto parke. Renginyje bus galima susipažinti su veikliomis jaunimo organizacijomis, aktyviai leisti laiką dalyvaujant sportiniuose žaidimuose ir kūrybiniuose užsiėmimuose, klausytis grupių „Abudu” ir „Garbanotas bosistas” koncerto.

„Prieš šešerius metus šv. Ignaco Lojolos moksleivių ateitininkų kuopos nariams kilo mintis organizuoti renginį ir taip skatinti jaunus žmones veikti, ieškoti įdomių ir patrauklių veiklų, kurios įkvėptų prasmingai leisti laisvalaikį. Taip pat šiuo renginiu siekiama atgaivinti šiek tiek kauniečių apleistą Vytauto parką, kuris vis dar žavi senovinėmis karuselėmis ir gražia gamta. Smagu, jog šiuo renginiu ateitininkai suburia daugiau nei tūkstantį žmonių, kurie neabejingi renginio idėjai.“ – festivalio idėją pristato studentė ateitininkė Eglė Labutytė.

Renginį pradės grupės „Abudu” koncertas, vėliau parko lankytojų lauks įvairios veiklos: pažintis su ateitininkų, šaulių, skautų, „Baltai juoda”, „Magis LT”, „A. C. Patria” organizacijomis, meninė akcija, atvirlaiškių dirbtuvės, tinklinis, lėkščiasvydis, aerobikos treniruotė, lindy hop šokiai, laipiojimas juosta (angl. slacklining), vaikų bei knygų kampeliai, „WE GO” piknikas, įsiamžinimas ant sofutės bei senovinės karuselės, o renginį vainikuos „Garbanoto bosisto” koncertas.

Jaunimo festivalis „Padžiauk sofą” vyks 2017 m. birželio 7 d. 18 val. Vytauto parke, Kaune. Renginys nemokamas ir atviras. Renginį organizuoja moksleiviai ir studentai ateitininkai.

Jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“ šiandien pristatė Specialiąją festivalio programą ir ryškiausius projektus. Naktį iš birželio 16-osios į 17-ąją vilniečiams ir miesto svečiams miegoti neleis daugiau nei 110 įvairiausių koncertų, pasirodymų, pristatymų ir projektų, kuriuos rengia daugiau nei 600 menininkų iš Lietuvos ir užsienio.

„Vieną naktį Vilniuje galėsite atrasti visko – nuo parodų iki instaliacijų parkuose, nuo klasikinės muzikos koncertų iki elektroninės muzikos ir choralo bažnyčiose, nuo operos iki pašėlusio gatvės teatro. Pasinaudokite unikalia galimybe apsilankyti Antakalnio rajone atgyjančiuose Sapiegų rūmuose. Atraskite iš naujo tas Vilniaus erdves, kurias kasdien tik prabėgate. Šiąnakt jos užpildytos kultūros ir meno renginiais, tačiau atminkite, kad šios erdvės yra atviros Jums ir Jūsų saviraiškai visą laiką. Jei norėsite, „Kultūros naktimi“ Jums taps kiekvienas vakaras“,– kviečia festivalio iniciatorė ir Kultūros tarybos pirmininkė Daina Urbanavičienė.

Viena pagrindinių erdvių šiais metais tarp tik vienai nakčiai prasiversiantys Sapiegų rūmai bei „Vilnius Tech park“. Čia unikalią šviesos instaliaciją – performansą pristatys menininkė Urtė Milda Širvinskaitė, solo spektaklį „Voyager“ kurs performanso menininkė ir choreografė Sakurako, kurios darbų geografija driekiasi nuo Amsterdamo iki Kioto. Sutemus Sapiegų rūmai pakvies atgaivinti rūmų dvasią. Keliaujančius link įėjimo lankytojus pasitiks interaktyvi šviesų instaliacija, kuri apšviesdama pagrindinį fasadą privers jį atgyti ir pasipuošti vis kitomis spalvomis.

Klasikinės muzikos mylėtojų lauks speciali draudimo bendrovės „Seesam“ poilsio zona Rotušės aikštėje, kur skambės Dž. Verdžio opera „Aida“. „Uber terasoje“ (Vilniaus mokytojų namų kiemelis) pasitiks kokybiška muzika ir net septyni talentingi atlikėjai: Sisters on Wire, The Roop, MOVO, Condor Avenue, jauti, Local Blood, Meandi. Šventaragio slėnyje akis pakelti kvies medžiuose įsikursiantis lėlių spektaklis „Ieškoma: teisybė“, kurį pristato Klaipėdos lėlių teatras. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kieme šv. Genezijaus trupės artistai nukels žiūrovą į XVII a. Radvilų rūmų kiemą, kur dainomis, šokiais, žonglieriaus triukais papasakos, ką jie matė keliaudami po Europą. Ir nesvarbu, kad jie niekada nebuvo iškėlę kojos iš gimtinės, pasitelkę fantaziją bei publikos pagalbą, jie puikiai užmaskuos spragas, tokias akivaizdžias išprususio žiūrovo akiai. Vilniaus geležinkelio stotyje kelionę pradės meditatyvus performansas „Lucky Lucy“ (šokio teatras „PADI DAPI Fish“ & Annika Ostwald), vesiantis po atminties labirintą ir miesto erdves, pilnas istorijų, kurių veikėjai esame mes patys.

Šių metų programoje sutiksite ir visą eilę lankytojų jau pamėgtų projektų. Vienas jų – fortepijoninės muzikos naktis „Juodais baltais“, kurios pagrindinis akcentas – vidurnaktį pasirodysiantis maestro Petras Geniušas. Duris ir vėl vienai nakčiai atvers Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Šįmet skirtingose buvusios bažnyčios erdvėse – meninės akcijos, muzikiniai pasirodymai, parodos, instaliacijos, šokio kompozicijos bei ryškiausi alternatyvių raiškos būdų ieškančių šiuolaikinio teatro kūrėjų spektakliai. Jau antrus metus Pažaislio muzikos festivalis ir Kazickų šeimos fondas pakvies „Kultūros nakties“ žiūrovus pasimėgauti unikalaus instrumento – Vilniaus kariliono skambesiu. 20 val. iš Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšto „Skambančias varpų istorijas" klausytojams pasakos Auke de Boer iš Nyderlandų. Duris tradiciškai pravers ir Vilniaus prokuratūra, LR krašto apsaugos ministerija, į gausybę renginių kvies Valdovų rūmai, Prezidentūros kieme įsikurs Šiaurės šalių scena, kur šiemet skambės lietuviškai, latviškai, estiškai, norvegiškai ir švediškai atliekami vokaliniai kūriniai.

Jau tradicija tampanti atskira Šeimų erdvė, įsikurianti Bernardinų sode, šiais metais virs tikru Pojūčių miestu. Jo gyventojai kvies pamatyti, išgirsti, užuosti, paragauti ir paliesti skirtingų kultūros ir meno sričių edukacinę įvairovę. Užburiančios gamtos apsuptyje visų lauks arti pusė šimto kūrėjų ir net 18 kūrybinių stotelių.

Su išsamia festivalio programa galite susipažinti svetainėje www.kulturosnaktis.

„Kultūros naktis“ Vilniaus miesto gyventojų ir svečių akis nušvies jau birželio 16 d. nuo 18:00 iki 02:00 val. nakties. Visi festivalio renginiai yra nemokami!

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL © Baltijos fotografijos linija

Seimas antradienį pradėjo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos procesą dėl jo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis.

Už nutarimą, kuriuo pradedamas M. Basčio apkaltos procesas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo vienas ir susilaikė septyni parlamentarai.

Už tai, kad būtų pradėtas M. Basčio apkaltos procesas, balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio atstovai, taip pat ir Socialdemokratų partijos frakcijos nariai, kurie pusvalandį anksčiau vykusiame balsavime pasisakė prieš komisijos išvadą, kad yra pagrindas jų frakcijos kolegai M. Basčiui pradėti apkaltos procesą. Susilaikė - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos keli atstovai ir „tvarkiečiai“.

Prieš šį apkaltos procesą pradedantį balsavimą Seimas patvirtino specialiosios komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad yra pagrindas pradėti M. Basčio apkaltą, nes jis šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Už tokią išvadą pasisakė „valstiečiai“, konservatoriai ir liberalai, tuo tarpu „prieš“ balsavo socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir dalis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcijos atstovų.

Apkaltos komisija savo išvadoje pažymi, kad M. Bastys priesaiką sulaužė, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.

„Mes matėme sistemingą veikimą, kuris nukreiptas į „Rosatom“ ir Rusijos interesų atstovavimą. Taip, labai sistemingai, planuojant susitikimus, pradedant susitikimais Maskvoje, po to – neviešintais susitikimais Lietuvoje, tiek „Rosatom“ atstovų su Seimo nariu M.Basčiu, tiek „Rosatom“ su Vydu Gedvilu ir Seimo nariu M. Basčiu, ten buvo nuosekliai proteguojami Rusijos ir „Rosatom“ interesai“, – sakė komisijos išvadas pristačiusi jos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Frakcijos kolegą gynė socialdemokratas Juozas Olekas, tvirtindamas, kad netikslus klausimyno dėl leidimo dirbti su slapta informacija užpildymas negali būti traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas.

„Mes išgirdom kai kurias abejones dėl praeities veiksmų, kuriuos yra atlikęs mūsų kolega Mindaugas Bastys, bet šiandien sakyti, kad jis tai padarė sąmoningai, yra nesąžininga. Mes vertiname įvykius, kuriuos nuo šios dienos skiria mažiausiai penkeri metai, ir žmogus galbūt gali ne viską tiksliai prisiminti. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad anketoje neužpildymas vienos grafos, kai po to tu viską atsakai į klausimus ir pasakai tiesą, yra vertinama kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – kalbėjo J. Olekas.

„Ko gero, ilgoje anketoje galėjome mes ne vienas suklysti pildydamas tas anketas, ir šiandien pasakyti, kad tai šiurkštus Konstitucijos sulaužymas, man atrodo neteisinga“, – epizodą, kuomet M. Bastys pildydamas VSD klausimyną nenurodė ryšių su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, komentavo J. Olekas.

M. Bastys kaltinimus neigia ir apkaltos procesą sako esant politiniu susidorojimu. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.

Kalbėdamas Seime parlamentaras tvirtino, kad jo bendravimas su buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika buvęs epizodinis ir negali būti traktuojamas kaip priesaikos sulaužymas. Jis aiškino pildydamas klausimyną pamiršęs pažintį su P. Vojeika, nes ši pažintis buvusi epizodinė, o vėliau visas aplinkybes nurodęs apklausose VSD pareigūnams.

Taip pat parlamentaras sakė nemanantis, kad susitikimų su „Rosatom“ atstovais organizavimas Vilniuje buvęs prieš Lietuvos valstybę nukreipta veikla.

„Nemanau, kad Seimo pirmininko „Rosatom“ delegacijos priėmimas laikytinas Konstitucijos sulaužymu ar veiksmais, priešiškais Lietuvos nepriklausomybei. Atmetus politinę fantaziją, nemanau, kad padariau veiksmus, kurie kenktų Lietuvai, darytų žalą mano rinkėjams, o apkaltos komisijos išvadą laikau nepagrįsta ir tendencinga“, – sakė M. Bastys.

„Visada stengiausi sąžiningai ir nepriekaištingai atlikti Seimo nario pareigas, tarnauti Lietuvai ir savo rinkėjams. Šiandien jūs priimsite sprendimą, koks jis bebūtų, mane jis tenkins, aš manau, padariau viską, kad jūs mane išgirstumėte, tikiuosi, kad tiesos ir teisingumo nepaskandinsite politiniuose interesuose, o kai kas ir asmeniniuose interesuose. Esu teisus ir savo tiesą ginsiu“, – pasisakymą baigė M. Bastys.

Apkaltos komisijos pirmininkė A. Širinskienė po balsavimo sakė, jog džiaugiasi, kad „Seimas priėmė labai principingą sprendimą, sudarydamas galimybę patikrinti Seimo nario Basčio veiksmų atitikimą Konstitucijai, ar jis savo veiksmais nesulaužė priesaikos“.

„Dalis veiksmų yra susiję, kad Bastys pildydamas klausimyną nuslėpė jam žinotą faktą dėl P. Vojeikos priklausymo KGB, vėliau kiti kaltinimai susiję su tuo, kad Bastys protegavo „Rosatom“ interesus, organizuodamas „Rosatom“ atstovų susitikimus su valstybės pareigūnais, pažymėtina, kad tie susitikimai, organizavimo būdas buvo slaptas, vėlgi kaip sunkinanti aplinkybė, buvo kuriamos specialios legendos, kuriose Seimo narys M. Bastys planavo visuomenei ir žiniasklaidai paaiškinti, kaip jis susipažino su „Rosatom“ atstovais, tai irgi rodo kryptingą veikimą. VSD patiekti duomenys rodo, kad po susitikimų „Rosatom“ atstovai džiaugdavosi susitikimus esant sėkmingais“, – M. Basčio veiksmus, kuriuos prašoma įvertinti KT, vardino A. Širinskienė.

Seimo patvirtintame nutarime nurodoma, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią, ir dėl to yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M. Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, birželio 8 d., 10 val., Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Prieš metinį pranešimą prezidentė pateikia ir svarbiausių savo darbų apžvalgą. Metinė D. Grybauskaitės kalba bus transliuojama per LRT TELEVIZIJĄ ir LRT RADIJĄ.  

Trečiųjų antros kadencijos metų D. Grybauskaitės darbų apžvalga:

Statistika (2016 07 12–2017 06 06)

Pateikti 26 įstatymų projektai.

6 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.

Pateikta Seimui ratifikuoti 22 tarptautiniai teisės aktai.

Paskirti 26 nauji teisėjai ir 4 teisėjai perkelti į aukštesnės pakopos teismus.

Paskirti 4 teismų pirmininkai, tarp jų – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

Atleisti 28 teisėjai, iš kurių du – už teisėjo vardo pažeminimą.

Suteikti 42 pirmieji leitenanto laipsniai, 3 pulkininko ir 1 brigados generolo laipsnis.

23 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

68 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 27 su Prezidentais, 17 – su premjerais, 4 – su parlamentų pirmininkais, 15 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.

9 neformalūs ir formalūs Europos Vadovų Tarybos susitikimai.

23 vizitai į užsienį.

26 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 7 spaudos konferencijos, 21 interviu užsienio žiniasklaidai.

Gauti 3878 asmenų kreipimaisi.     

 Svarbiausi darbai (2016 07 12–2017 06 06)

I. Už saugią Lietuvą – socialinės atskirties mažinimas

Vaikai neužsibus globos namuose. Priimtos prezidentės inicijuotos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Darbo kodekso, Išmokų vaikams, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Socialinių paslaugų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų pataisos, kurios padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus.

Įsibėgėjo vaikų globos namų reforma. Pertvarkoma 20 vaikų globos įstaigų, beveik 400 vaikų jau gyvena namus primenančioje aplinkoje. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistai savivaldybėms padeda įgyvendinti globos įstaigų pertvarką. Vaikų apklausos vyks tik su psichologais. Priimtos prezidentės inicijuotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis įteisinta pareiga nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas vykdyti privalomai dalyvaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos specialistui ir tik tam specialiai pritaikytose patalpose.

Specialus pagalbos modelis nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms. Prezidentės inicijuotos socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ specialistai sukūrė alkoholizmo prevencijos modelį, kuris jau įdiegtas Varėnoje, Ukmergėje, Elektrėnuose, Tauragėje, Kelmėje, Naujojoje Akmenėje.

Daugiau probleminių šeimų gaus pagalbą. Prezidentės iniciatyva naujai atidaryta ir atnaujinta 19 vaikų dienos centrų.

Patyčioms mažinti – prievolė vykdyti smurto prevencijos programas. Priimtos ir įsigaliojo prezidentės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos, kurios mažins smurtą ir patyčias švietimo įstaigose bei užtikrins vaikų mokymąsi saugesnėje aplinkoje.

Smurtą patyrusioms moterims – pagalbos ranka. Prezidentės inicijuotas moterų mentorystės projektas padeda krizes išgyvenusioms moterims sugrįžti į visavertį gyvenimą.

„Padovanok vaikui vasarą“ – konkreti pagalba vaikų užimtumui. Prezidentės inicijuotos akcijos metu net 800 vaikų, kurie niekada gyvenime nėra turėję tikrų atostogų, važiavo į vasaros stovyklas.

„Už saugią Lietuvą“ prisijungė daugiau negu 400 iniciatyvų, visos savivaldybės, NVO, verslo įmonės, diplomatinės atstovybės, žiniasklaida.

II. Skaidrumo ir teisingumo užtikrinimas

Darbo kodeksas turi užtikrinti socialinį darbuotojų saugumą. Prezidentė vetavo Darbo kodekso nuostatas, paminančias darbuotojų teises, ir pasiūlė sugrąžinti į kodeksą daugiau socialinio jautrumo. Darbo kodeksas dalinai buvo pataisytas. 

Vaistų kainų mažinimas. Prezidentės iniciatyva pradėta kompensuojamųjų vaistų kainyno ir kainodaros peržiūra, Valstybės kontrolei ir Konkurencijos tarybai konstatavus, kad Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų kainos yra nepagrįstai didelės. 

Vaikų susilaukti negalinčioms poroms – valstybės pagalba gydantis. Prezidentei vetavus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, buvo užtikrintas valstybės finansuojamas pažangus ir tarptautinę medicinos praktiką atitinkantis medicininis gydymas.

Pradėta valstybės registrų pertvarka. Prezidentės inicijuotos Valstybės informacinių išteklių įstatymo pataisos, kurios užtikrins, kad valstybei nebereikės pirkti duomenų iš savęs ir nepagrįstai švaistyti biudžeto lėšų. 

Ribojamos mokyklų direktorių kadencijos. Prezidentės iniciatyva pateiktomis Švietimo įstatymo pataisomis siūloma įvesti švietimo įstaigų vadovų 5 metų kadencijas ir jas riboti, sudaryti sąlygas švietimo sistemoje dirbti geriausiems vadovams ir depolitizuoti jų atranką.

Ribojamos vadovų kadencijos valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse. Priimtos prezidentės inicijuotos Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisos užtikrins valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą bei įtvirtins 5 metų kadencijas šių įmonių vadovams ir jų apribojimą.

Viešos turto deklaracijos užtikrins daugiau skaidrumo. Pateiktos Gyventojų pajamų deklaravimo įstatymo pataisos, kuriomis siekiant efektyvesnės kovos su korupcija bei neteisėtu praturtėjimu siūloma praplėsti asmenų ratą, kurių pajamų ir turto deklaracijos būtų viešinamos.

Politikai negalės piktnaudžiauti labdaros fondų pinigais. Seimui pateiktos Labdaros ir paramos, Labdaros ir paramos fondų, Viešųjų įstaigų, Asociacijų įstatymų bei Civilinio kodekso pataisos, kurios užkirs kelią manipuliacijoms labdara siekiant asmeninės naudos ir paslėptos politinės reklamos. 

Valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms užkirstas kelias dalinti šešėlinę paramą. Priimtos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Konkurencijos ir Korupcijos prevencijos įstatymų pataisos užtikrina skaidresnę valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklą ir atskaitomybę.

Finansiniai sukčiai nepasislėps nuo teisingumo užsienyje. Pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos leis valstybei ir žmonėms didelę žalą padariusius nusikaltėlius teisti už akių. 

Už didelio masto mokesčių vengimą – adekvati bausmė. Baudžiamojo kodekso pataisos užkirs kelią milijoninius mokesčius nuslėpusiems machinatoriams atsipirkti menkomis baudomis. 

Apribotos galimybės steigti fiktyvias įmones. Prezidentei vetavus įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, užkirstas kelias piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo sistema steigiant fiktyvias įmones. 

Baigiama teismų reforma. Visuomenės pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų.   

III. Inovatyvi ir konkurencinga valstybė 

Mokslo ir inovacijų politika turi aiškią kryptį. Priimtos Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės, kuriose apibrėžiamos strateginės kryptys valstybės pažangai ir konkurencingumui užtikrinti.

Lietuva tampa prestižinės organizacijos CERN nare. Birželio 27 dieną pasirašoma sutartis dėl Lietuvos asocijuotos narystės didžiausioje ir pažangiausioje pasaulio mokslo institucijoje – Europos branduolinių tyrimų organizacijoje.

Pasaulio verslo lyderiai renkasi Lietuvą. Nuoseklus dėmesys naujų investicijų į Lietuvą pritraukimui – britų „Barclays Rise“ ir suomių „Outokumpu“ padalinių Lietuvoje atidarymas, Prezidentės susitikimai su potencialiais investuotojais užsienio vizitų metu.

Daugėja skaidraus ir socialiai atsakingo verslo. Prie Prezidentės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ prisijungė daugiau nei 40 verslo įmonių.  

Namo grįžtantiems emigrantams reikalinga valstybės pagalba. Po susitikimų su grįžusiais emigrantais prezidentė pasiūlė sustiprinti vieno langelio principu veikiančią platformą, kuri teiktų informaciją ir pagalbą grįžtantiems žmonėms.

Prezidentės inicijuota patriotiškumą skatinanti akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ per penkerius metus sulaukė daugiau negu 2000 pilietiškų iniciatyvų. 

Prezidentūroje įkurtas Valstybės pažinimo centras – inovatyviausias ir moderniausias muziejus Baltijos šalyse. Pilietiškumą skatinantis centras per metus sulaukė daugiau nei 55 tūkst. lankytojų. Muziejus iš viso jau gavo 4 apdovanojimus.

Šeštą kartą vykusi akcija „Knygų Kalėdos“ surinko rekordinį knygų skaičių – šalies bibliotekoms, globos namams ir vaikų dienos centrams šiais metais padovanota daugiau nei 50 tūkst. naujų knygų. 

 IV. Gynybos stiprinimas 

Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas, kuriame dalyvaus 7 valstybių kariai. 

Lietuva – viena iš sparčiausiai finansavimą gynybai didinančių NATO šalių. Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba pritarė šalies krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetams ir nutarė, kad gynybos finansavimas 2018 m. viršys 2 proc. BVP. 

Priimta Nacionalinio saugumo strategija. Aiškiai apibrėžtos valstybei kylančios grėsmės ir numatytos konkrečios priemonės, kaip užtikrinti visuomenės saugumą. 

Stiprinamos valstybės ginkluotosios pajėgos.

– Didinamas karių skaičius.

– Modernizuojama ginkluotė. 

– Plečiama gynybos infrastruktūra.

– Paspartintas antrosios brigados „Žemaitija“ formavimas. 

Ratifikuotas dvišalis Lietuvos ir JAV susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. Sukurtas pagrindas greitesniam ir efektyvesniam Lietuvos ir jos sąjungininkų gynybinių pajėgumų panaudojimui ir šalies saugumo užtikrinimui. 

Įtvirtinti strateginiai Lietuvos ryšiai su JAV. Susitikimuose su naująja JAV administracija (viceprezidentu Mike‘u Pence‘u, gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu) užtikrintas JAV pajėgų buvimas Lietuvoje ir regione. 

Lietuvai ir Baltijos šalims – nuolatinis JAV dėmesys ir gynybos pagalba. Lenkijoje dislokuota JAV brigada, kurios pajėgos Baltijos šalyse nuolat vykdo karines pratybas ir dislokuoja savo pajėgas. 

Kibernetiniam ir informaciniam saugumui bei kovai su priešiška propaganda NATO vadovų susitikime Varšuvoje įtvirtintas NATO ir ES bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje. 

Laisva žiniasklaida – ginklas informaciniam saugumui užtikrinti. Prezidentė vetavo Seimo priimtas Civilinio kodekso pataisas ir užkirto kelią žurnalistų persekiojimui už viešų asmenų kritiką.

V.  Aktyvi užsienio politika – Lietuvos interesams apginti

Elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – paskutinis žingsnis užsitikrinant energetinę nepriklausomybę. Lietuva siekia, kad sinchronizacijos projektas per Lenkiją taptų ES prioritetu. Birželio mėnesį EVT numatomas pasirašyti Baltijos šalių, Lenkijos ir EK susitarimas dėl elektros tinklų sinchronizacijos. 

Nesaugi Astravo elektrinė – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES klausimas. Prezidentė nuosekliai kelia šį klausimą visuose tarptautiniuose ir dvišaliuose susitikimuose, Lietuvos pastangomis branduolinė sauga tapo vienu iš ES išorės politikos prioritetų. 

Lietuvos energetinės nepriklausomybės patirtis tampa eksporto preke. Prezidentės vizito Kroatijoje metu sutarta, kad „Klaipėdos nafta“ prisidės statant ir eksploatuojant suskystintų gamtinių dujų terminalą Kroatijoje. Taip pat konsultuoti SGD projekto Kolumbijoje vystytojai, deramasi dėl bendradarbiavimo statant ir eksploatuojant SGD terminalus Urugvajuje, Indonezijoje, Brazilijoje, Maltoje, PAR. 

Formalių ir neformalių Europos Vadovų Tarybos posėdžių metu sprendžiami strateginiai klausimai – sankcijos Rusijai, energetika, ES išorės sienų apsauga. 

Lietuvos piliečių interesų gynimas rengiantis ES ir Jungtinės Karalystės deryboms dėl išstojimo iš ES. Tvirtinant ES „Brexit“ derybų gaires, Prezidentė siekia teisių ir garantijų išsaugojimo mūsų žmonėms.

Nuosekli Prezidentės pozicija prisidėjo užtikrinant Europos lyderių vienybę dėl sankcijų Rusijai taikymo, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai.

Parama Ukrainai ir Gruzijai. Lietuvos nuosekli parama ir pagalba padėjo pasiekti bevizį režimą, užbaigti ES ir Ukrainos Asociacijos susitarimo ratifikavimą, taip pat šioms šalims teikiama ekspertinė parama vykdant reformas, humanitarinė pagalba.

Užsienio politika – ekonominiams santykiams tvirtinti. Per Prezidentės valstybinį vizitą Indonezijoje sutarta palengvinti sertifikavimo procedūras Lietuvos maisto produktams. Sėkmingi verslo forumai Prezidentės vizitų Ukrainoje, Indonezijoje, Danijoje metu. 

Dvišalių santykių stiprinimas. Prezidentės vizitai į Estiją, Suomiją, Daniją, Ukrainą, Maltą, Tailandą, Indoneziją bei Belgijos Karaliaus, Kroatijos Prezidentės, Estijos Prezidentės ir Gruzijos Prezidento vizitai Lietuvoje.

Ratifikuotas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas. Lietuva prisideda prie tarptautinių pastangų riboti klimato kaitą. 

Pasaulio moterų lyderių tarybai pirmininkaujanti Prezidentė Niujorke inicijavo aukšto lygio diskusiją dėl smurto prieš moteris, kurioje pasisakė valstybių ir įtakingiausių ekonominių pasaulio organizacijų vadovai (Čilės, Kroatijos, Maltos Prezidentės, Pasaulio banko, Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos vadovai). Taip pat Prezidentės iniciatyva paskelbtas raginimas visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms imtis papildomų pastangų kovai su smurtu prieš moteris.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL Baltijos fotografijos linija

Seimas priėmė nuo liepos įsigaliočio naujojo Darbo kodekso pataisas. Beveik visoms joms yra pritarusi Trišalė taryba.

Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš 10, o susilaikė 29.

„Balsuodami už šį kodeksą suteikiame milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams, dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, – pareiškė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Po paskutinių pakeitimų Kodekse numatyta nauja atostogų skyrimo tvarka – jos galės trukti 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba 24 dienos, dirbant 6 dienas.

Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.  

Per 10 darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo profsąjungų ar darbo tarybos vadovai darbdaviui turės pateikti darbuotojų atstovų sąrašą, kuriems būtų taikoma apsauga dėl atleidimo iš darbo ir darbo sąlygų bloginimo.  

Darbdavys turės darbuotojams teikti informaciją apie vidutines jų algas.

Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar jai pasibaigus ir galiotų ne ilgiau kaip dvejus metus.

Seimas įpareigojo darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančiųjų vietas, nepriimti bet kokių vienašališkų sprendimų visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės veiklą ar ją trikdyti.

Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai, jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Pataisos buvo teikiamos atsižvelgiant į prezidentės pastabas, bet pritarimo Trišalėje taryboje sulaukė tik nedidelė dalis šalies vadovės pasiūlymų.

Šis Darbo kodeksas bus antrasis po Nepriklausomybės atkūrimo. Dabartinis kodeksas galioja nuo 2003-ųjų.   

Dar anksčiau darbo santykius Lietuvoje reglamentavo atskiri įstatymai.

Režisierius Oskaras Koršunovas ir aktoriai Karolis Vilkas bei Inga Šepetkaitė. OKT nuotr.

Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laikotarpio OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.

Jaunieji aktoriai Lietuvoje nesulaukė pernelyg didelio kritikų dėmesio, tačiau žiūrovų dėmesio jiems nestigo – gauti bilietą į „Vestuves“ tapo beveik neįmanoma, o paskelbus papildomus spektaklius bilietai į juos buvo išparduoti akimirksniu. Tarp žiūrovų – ne vien jauni žmonės, bet ir pati įvairiausia publika. Žmonės juokiasi iki ašarų, nors esminė spektaklio idėja nėra tokia linksma.

„Yra du svarbiausi įvykiai gyvenime. Jie labai asmeniški ir kartu visuomeniški. Tai vestuvės ir laidotuvės. Dar visai neseniai šie įvykiai nebuvo kartotiniai. Šiais laikais nekartotinis liko tik laidotuvės. Tai yra labiausiai sakralūs visuomenės aktai. Galbūt jie labiausiai ir atspindi visuomenės būklę bei moralę. Kalbu ne apie tai, kaip mokame linksmintis ar liūdėti (o nemokame). Kalbu apie sakralumą, tiksliau – apie desakralizaciją. Apie visuomenės nesugebėjimą buities triukšmuose nors akimirką išgirsti būties tylą, apie nesugebėjimą kolektyviai išgyventi transcendenciją – tai parodo visuomenės degradaciją ir gyvavimo pabaigą“, – pasakoja režisierius.

OKT nuotr.

Pasak O. Koršunovo, vestuvės šiandien tapo pačia banaliausia švente.

„Ko gero, niekas taip neišsigimė kaip vestuvės. Sovietmečiu iš jų buvo eliminuota bažnyčia, o legitimumas šią apeigą kartoti pavertė ją tuščia pramoga su kvailais juokeliais, vedėjais, pornografiškai siurrealistiniais žaidimais, noru pasipuikuoti ir panašiai. Posovietinė visuomenė, gerokai paluošinta iškreipto komunistiškai imperinio totalitarizmo ir staigiai užklupta kapitalistinio vartotojiškumo, liko visiškai dezorientuota.

Vartotojiškos visuomenės primestas nuožmaus darbo ir vartojimo, shoppingo ir fuckingo principas tapo tiesiog nužmoginantis. Kapitalizmas kažkada palaidojo ištisas kartas tam, kad sukurtų nors šiek tiek socialiai humanišką modelį, tačiau posovietinėje erdvėje tas modelis dar neveikia. Ir visa tai labiausiai atsispindi vestuvėse – įvykyje, kuris kiekvienai visuomenei turėtų būti viltingiausias“, – teigia O. Koršunovas.

Spektaklyje „Vestuvės“ aktorių kuriami tipažai, situacijos ir improvizacijos, čia pat aktualizuojančios B. Brechto tekstą, yra tokios taiklios, kad nepalieka abejingų nei Vilniuje, nei Rietave, nei Šalčininkuose. Neliko abejingų ir Sankt Peterburge vykusiame festivalyje „Raduga“. Žinoma, prie to labai prisidėjo aktorius ir režisierius Kirilas Glušajevas, čia pat gyvai vertęs improvizuojamą tekstą ir ne ką mažiau vaidindamas nei aktoriai scenoje.

Režisierius Oskaras Koršunovas. OKT nuotr.

Festivalio svečiai dar ilgai nepaleido aktorių, tarsi norėdami įsitikinti, ar tai aktoriai, ar tiesiog žmonės, atgabenti tiesiai iš vestuvių į sceną. Jie mėgino suprasti to tikrumo, kurį aktoriams pavyko perteikti, paslaptį. Ar tai tikrai B. Brechto tekstas? Kaip jie sugeba taip improvizuoti? 

„Tai neįtikima. Jie visiškai neturi aktorinių štampų. Paprastai aktoriams išėjus į sceną iš karto supranti, kad tai aktoriai. Jūsų aktoriai tokio štampo neturi. Negalėjau suprasti, ar tai tikri žmonės, ar tai provokacija, ar spektaklis jau prasidėjo. Ar galima to išmokti? Jei yra tokia mokykla, tai kur ji?“ – po spektaklio įspūdžiais dalijosi Sankt Peterburgo aktorė Maria Zubova.

„Pagaliau tyro oro gurkšnis teatre, kuriame jau ilgą laiką dūstu. Aš nepamenu kada būčiau sakęs komplimentus po spektaklio. Dabar norisi juos sakyti visiems“, – susijaudinimo neslėpė garsus rusų dramaturgas Markas Rozovskis.

„Visa tai būtų taip atpažįstama Suomijoje ir, mano galva, visur. Pritrenkiantis atpažįstamumas“, – teigė suomių teatro kritikė Helena Autio-Meloni. Tą patį patvirtino ir festivalyje apsilankę Kinijos teatro profesionalai. Estų režisierius Lembitas Petersonas taip pat negailėjo gerų žodžių „Vestuvių“ kūrėjams.

OKT nuotr.

Tik sugrįžę vėlų sekmadienio vakarą ir padėję vestuvinius atributus, teatro rekvizitininkai pradėjo rinkti baltus vainikus „Hamleto“ laidotuvėms, kurios prasidės jau šį ketvirtadienį Madride, kur vilniečiai uždarys jau 34-ą kartą Madride rengiamą festivalį „Festival de Otoño a Primavera“ (liet. „Nuo rudens iki pavasario“).

Beje, „Hamleto“ finalas – tai dviejų apeigų, vestuvių ir laidotuvių, sujungimas. Finalinėje scenoje vyksta Hamleto, Ofelijos, Klaudijaus, Laerto, Gertrūdos, Polonijaus laidotuvės, čia pat bėgiojant tarsi iš mirties prisikėlusiai Ofelijai su vestuvine suknele.

„Hamletas“ – vienas ryškiausių ir solidžiausių spektaklių OKT/Vilniaus miesto teatro repertuare, rodomas jau beveik dešimtmetį ir vis dar renkantis pilnas sales ir Lietuvoje, ir svetur.

„Hamletas“ – tai laiko lygtis. Jeigu režisieriui ir aktoriams pavyksta ją išspręsti, spektaklis tampa aktualus amžiams. Gali keistis tik akcentai“, – teigia režisierius O. Koršunovas, besidžiaugiantis dar vienu itin produktyviu OKT/Vilniaus miesto teatro sezonu.

„Šis sezonas – tiesiog renesansiškas. Teatras atgimsta su jaunųjų jėga, įsiliejusia į repertuarą. Visų pirma – tai „Vestuvės“, sulaukusios ypatingo dėmesio. „Eglė žalčių karalienė“, naujų formų reiškinys OKT teatro kontekste, parodytas vos keletą kartų, tačiau man ir aktoriams atvėręs naujų galimybių. Neaišku, ar jis dar bus pakartotas Lietuvoje, tačiau jis bus atkuriamas Romoje kartu su italų aktoriais, dalyvaujant „Teatro di Roma“ ir jo padaliniams „Teatro Argentina“ ir „Teatro India“, taip pat koprodiuseriams iš Milano ir Turino.

OKT nuotr.

Šį sezoną daug gastroliavome, aplankydami Ukrainą, Bosniją ir Hercegoviną, Baltarusiją, Italiją, Ispaniją, Taivaną, Prancūziją, Kroatiją ir Rusiją. Taip pat išleidome daug naujų premjerų, tokių kaip mano režisuoti spektakliai „Šokis Delhi“ pagal Ivaną Vyrypajevą, „Pamišėlis“ pagal Nikolajų Gogolį, taip pat režisieriaus Kirilo Glušajevo „Terapijos“ pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę, Neli Walker „Žudikas manyje“ pagal Jimo Thompsono romaną ir mano studento Karolio Vilko režisūrinis debiutas spektaklyje „Vaikystė“. Meno mugėje „ArtVilnius“ teatras pristatys Monikos Dirsytės performansą, kuriamą kartu su choreografu Gyčiu Ivanausku. Tai bus paskutinis neįprastas šio neįprasto sezono akcentas, kuris jau įprastai turi tik simbolinę pabaigą. Vasaros metu Klaipėdoje rodysime „Apvalytuosius“, o Trakų pilies kieme – „Hamletą“, – pasakoja O. Koršunovas.

Nuotraukos autorė Inga Juodytė/BFL  © Baltijos fotografijos linija

Vilniaus miesto rotušėje birželio 12 dieną (pirmadienį) 18 val. vyks Mons. Alfonso Svarinsko ir Lietuvos partizanų atminimo vakaras.

Dalyvauja vyskupas Jonas Kauneckas, filosofas prof. Vytautas Radžvilas, politologas dr. Vincentas Vobolevičius, mokytoja Marija Baltuškaitė, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Algirdas Martinaitis.

Pirmą kartą bus atlikta kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorijos „Himnas Meilei“ dalis (skirta mons. A. Svarinsko atminimui). Atlikėjai: choras „Brevis“ (dirigentas Gintautas Venislovas), instrumentinė grupė (Daumantas Slipkus, Vytautas Mikeliūnas, Tomas Kulikauskas, Vytis Nivinskas), aktoriai Virgilijus Kubilius ir Valentinas Krulikovskis.

Renginio vedėjas – politologijos absolventas, klierikas Linas Braukyla.

20 val. Gailestingumo šventovėje šv. Mišios už mons. A. Svarinską (pamokslą sakys kun. Kęstutis Brilius).

Rengėjai: Jaunimo sambūris „Pro Patria“, žurnalo „Ateitis“ redakcija, Laisvos visuomenės institutas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.

Povilas Šklėrius (g. 1987 m. Alytuje). Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje, rašo poeziją, prozą, dalyvauja poezijos slemuose. 2016 m. buvo išleistas debiutinis jo romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“. „Mano tėvas, mano sūnus“ – antroji Povilo Šklėriaus knyga. 

Mirę paukšteliai neskrenda į pietus

Keturiolika metų – tiek laiko savo tėvo nematė Tomas. Netikėtas susitikimas su tėvu pažadina prisiminimus, pažymėtus fizinio ir psichologinio smurto, negebėjimo išgirsti ir suprasti. Prieš akis vėl iškyla dramatiški šeimos santykiai, kuriems visada vienodai svetimi buvo atgaila ir atleidimas. Tomas prisimena ir sau duotą pažadą – niekada nekartoti tėvo klaidų. Tačiau kelioms dienoms išvykusį į pajūrį vaikiną prisiveja prieš kelerius metus čia išgyventa meilės istorija. Ir dabar Tomas jau nebėra toks tikras, ar jis, visada troškęs būti kitoks nei tėvas, netapo dar didesniu niekšu už jį?

Yra dalykų, kurių mes visi sau nepripažįstame arba kuriuos neapmąstę pateisiname. Kuriuos tiesiog bijome pripažinti, nes kitaip būtų sunku ir toliau tikėti, kad esame geri žmonės. Apie tai ir yra romanas „Mano tėvas, mano sūnus“, kuriame autorius pavydėtinai tiksliai tiria vieną sudėtingiausių egzistencinių temų – kaltinimo ir kaltės anatomiją.

Aušra Kaziliūnaitė

Antrojoje Povilo Šklėriaus knygoje sutinkame tą patį pasakotoją iš pirmojo jo romano, šį kartą atsigręžiantį į savo nesėkmių su merginomis priežastį, probėgšmais paliestą ir „Ko negalima sakyti merginai bare“ – sūnaus ir tėvo santykį, kurį autorius plėtoja nestatydamas stilistinės katedros, užtat atvirai ir sąžiningai. Literatūriniam naivizmui priskirtinoje lyg „Ryanair“ skrydis paprastoje istorijoje skaitytojui pačiam galima užsiimti bet kurią vietą, tačiau į orą pakelia būtent rašytojas – jo balsas, darnus ritmas ir į galutinį tikslą nuskraidinanti kompozicija su savita intriga.

Marijus Gailius

Antrasis Povilo Šklėriaus romanas (pirmasis „Ko negalima sakyti merginai bare“)

Rašytojo alter ego Tomas pasakoja savo šeimos ir savo paties meilės istoriją. Jis dar vaikystėje pažada sau, kad niekada nekartos girtaujančio ir motinai neištikimo tėvo klaidų. Tačiau žinojimo, koks elgesys yra blogas, kartais nepakanka, kad gerai elgtumeisi. Romanas kelia klausimą – ar tokiame pasaulyje, kuriame visi kaltina vieni kitus, bet niekas nesijaučia kaltas, kas nors dar gali būti teisus? Knygoje justi talentingiems rašytojams būdingas gebėjimas jungti šiaip jau sunkiai suderinamus kraštutinumus. Čia puikiai dera naivumas ir ironija, teisuoliškumas ir savikritika. Rašytojui tebėra svarbios jau pirmojoje knygoje plėtotos temos: vyrų ir moterų santykiai, vienatvė, meilės paieškos. Tačiau šįkart jos veriasi kur kas tamsiau ir skaudžiau.

Aušra Kaziliūnaitė

2016-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinko libaniečių kilmės rašytojo Amino Maaloufo romaną „Pasiklydę“. Ekspertų atrinktame penketuke – ir Nobelio premijos laureatų knygos: Gunterio Grasso autobiografija, Tomaso Transtromerio poezija ir prisiminimai.

G. Grasso „Svogūno lupimą“ iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas,  T. Transtromerio „Per svyruojantį pasaulį“ iš švedų kalbos – Zita Mažeikaitė.

Į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) ekspertų sudarytą geriausių pernykščių verstinių knygų penketuką taip pat pateko vengrų rašytojo Laszlo Krasznahorkai „Priešinimosi melancholija“ (vertėjas Vitas Agurkis), Lutherio Blissett „Q“ (iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė), Ruthos Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė).

Skaitytojų favoritu tapusį A. Maloufo romaną iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė.

Garsaus Libane gimusio rašytojo romanas pasakoja apie iš gimtojo krašto priverstus pasitraukti draugus, kurie prabėgus daugeliui metų vėl bando susitikti ir grįžti į šalį.

„Bet, kaip ir visada, pasirodo, kad sugrįžti į praeitį neįmanoma – pasikeitę viskas: šalis, jie patys, likę tik senos nuoskaudos, seni prisiminimai. A.Maaloufas rašo ir apie tokius skaudžius dalykus, kaip teisę pasirinkti: likti karo plėšomame krašte ar išvažiuoti. Jis rašo ir apie moralinius likusiųjų pasirinkimus: susitepti rankas, bet kažkiek prisidėti prie krašto gerovės ar likti vidinėje emigracijoje. Šie klausimai aktualūs ir dabar, ir, turint omenyje mūsų istoriją, aktualūs ir mums“,–  BNS sakė vienas penketuką sudariusių ekspertų, poetas ir vertėjas Marius Burokas.

Pasak jo, šį kartą penketukas tikrai įvairus ir įdomus: L. Krasnahorkai romaną „Priešinimosi melancholija“ M. Burokas apibūdina kaip „nelengvą, bet tikrai gerą kūrinį“. Tuo metu skandalą sukėlęs G. Grasso autobiografinis romanas „Svogūno lupimas“ apie G. Grasso gyvenimą ir tarnybą nacių kariuomenėje, šeimą, tapimą menininku, M. Buroko teigimu,yra „atviras, bet drauge ir gan mistifikuotas“, kurį skaitant sunku suvokti, kur G. Grassas nuoširdus, o kur „vedžioja skaitytoją už nosies“.

„Amerikietės ir zen budizmo dvasininkės Ruthos Ozeki romanas „Knyga laiko būčiai“ – beveik detektyvinė istorija, sujungianti JAV menininkų šeimą ir japonę paauglę, pasakojanti apie gyvenimo pasirinkimus, skirtingas kultūras. Labai šiltas, kupinas humoro ir puikiai parašytas romanas. T. Transtromerio poezijos rinktinė – sudaryta iš beveik viso poeto palikimo, versta Zitos Mažeikaitės – savotiškos poeto ambasadorės Lietuvoje. Knygoje yra ir poeto autobiografiniai bandymai“, – pasakojo M. Burokas.

Be M. Buroko, knygų penketuką sudarė LLVS ekspertai – literatūrologė Jurga Katkuvienė, žurnalistas, knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas,  poetas ir vertėjas Gediminas Pulokas.

Pasak LLVS, Metų verstinės knygos projekto tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius, nurodyti orientyrus didžiuliame spaudinių vandenyne, skatinti diskusijas apie perskaitytas knygas. Kartu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.

EPA nuotrauka

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį rusofobišku Lietuvos vyriausybės veiksmu pavadino tvoros statybą pasienyje su Karaliaučiaus sritimi.

„Džiugu, kad nepaisant tų šalių (Lietuvos ir Lenkijos) rusofobiškų veiksmų, vietos valdžia, esanti šalia Kaliningrado srities, įžvelgia savo gyventojų interesą ir toliau bendrauti, o ne statyti sienas, ką daryti ruošiasi lietuviai, arba nutraukti pasienio susisiekimą, kaip tai padarė Lenkijos vyriausybė“, – sakė S. Lavrovas susitikime su laikinai einančiu srities gubernatoriaus pareigas Antonu Alichanovu.

Anot Rusijos diplomatijos vadovo, jo šalies URM imsis veiksmų, kad „nuo politinės konjunktūros nenukentėtų pasienio kontaktai tarp žmonių, gyvenančių kitoje gatvės pusėje, kaimynystėje“.

„Dirbdama, kad palengvintų sąlygas judėti jums ir jūsų kaimynams, Užsienio reikalų ministerija dabar pateikė vyriausybei pasiūlymą pereiti prie elektroninių vizų išdavimo. Jos bus nemokamos ir galios 30 dienų; jos leis nepertraukiamai 30 dienų būti (Rusijos teritorijoje)“, – pranešė S. Lavrovas.

Pasak ministro, „tai visiškai patogus režimas tiems, kas nori atvažiuoti ir pradėti čia kokius nors bendradarbiavimo projektus“.

Lietuva pirmadienį pradėjo statyti dviejų metrų aukščio tvorą pasienyje su Karaliaučiaus sritimi. Pasieniečių teigimu, ji padės kovoti su kontrabanda ir nelegaliu sienos kirtimu.

Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sakė, kad tvora 45 kilometrų ruože padės apsisaugoti ir nuo galimų Rusijos provokacijų, tokių kaip 2014 metais įvykęs estų saugumiečio sulaikymas pasienio zonoje. Estija teigia, kad pareigūną rusai pagrobė iš Estijos teritorijos.

Apsauginė tvora turėtų būti baigta iki metų pabaigos. Tvoros statybai ir stebėjimo įrangai numatyta skirti 3,6 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto.

Lenkija dėl saugumo priežasčių pernai apribojo judėjimą per sieną su Karaliaučiaus sritimi.

Vaikų futbolas

Bendradarbiaujant su šalimis donorėmis – Norvegijos Karalyste, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštyste – Lietuvoje įsteigta 11 vaikų dienos centrų, 9 atviri jaunimo centrai, 5 vaikų dienos centrai kartu su atvira jaunimo erdve, patobulinta vaikų dienos centrų ir atvirų jaunimo centrų darbuotojų ir savanorių kvalifikacija, be to, įsteigtas pagalbos centras vaikams nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, pirmas toks Baltijos šalyse.

„Popiežius Pranciškus yra palyginęs gyvenimą su futbolu: jame tenka patirti baudos smūgių ten, kur jie krenta, ir negali nuspręsti, kur jie pataikys. Socialinės rizikos vaikų gyvenimas prasideda nuo tokių smūgių: aplinkos, kurioje gimsta ir auga, požiūrio mokykloje, etikečių klijavimo. Ir tie smūgiai nesibaigia, jei neatsiranda treneriai, kurie išmoko paversti juos įvarčiais. Dirbantys su socialinės rizikos šeimomis žmonės ir yra tokie treneriai“, - sakė sveikindamas konferencijos dalyvius socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jis padėkojo šalims donorėms, kurių dėka per Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų 2009 – 2014 m programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ buvo teikta pagalba rizikos grupės vaikams ir jaunimui. Šiuo metu 18 922 rizikos grupės vaikai auga 9922 socialinės rizikos šeimose.

Vykdant programą įvairiuose miestuose buvo ne tik steigiami nauji vaikų dienos ar jaunimo atviri centrai, bet ir renovuojamos jau veikiančių patalpos, įrengtos žaidimų aikštelės, patobulinta darbuotojų kvalifikacija.

Labai daug dėmesio skirta naujos paslaugos sukūrimui Vaikų dienos centruose – šeimų įgalinimo paslaugai. Šio proceso metu sistemiškai dirbama su visa šeima bei jos aplinka, kad šeimos nariai vis sąmoningiau prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus bei savo gyvenimo kūrimą. Įgalinama surandant ir atskleidžiant stipriąsias šeimos narių savybes jų akyse ir taip keliant jų savivertę.

2016 m. birželio 3 d. Vilniuje įsteigtas Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras. Šio projekto vykdytojas – globos namai „Užuovėja“. Centre po vienu stogu sukoncentruotos visos vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto, ir jo artimiesiems reikalingos paslaugos, be to, apmokyta virš 300 specialistų iš įvairių savivaldybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagalba šiame centre gali būti teikiama visiems Lietuvos vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, nepaisant to, ar jie gyvena vaikų globos namuose, ar šeimoje. Taip pat parengtos specialistų komandos, kurios teikia pagalbą nukentėjusiems vaikams ir jų gyvenamoje vietoje.

Šalių donorių paramos suma programai „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ yra 6,312 mln. Eur, numatoma bendrojo finansavimo suma – apie 1,114 mln. Eur.

Kaip jautėsi žmonės, kurių likimas buvo padalintas per pusę? Kaip gyveno tie, kurių jaunystę paženklino sovietmečio absurdas, o brandą – naujai atsivėrusi laisvė, kupina nežinomų iššūkių?

„Nuodėmių darome nepriklausomai nuo santvarkų ir laikų, kuriais gyvename. Tarp gėrio ir blogio paklysti galima vienodai lengvai – ir laisvėje, ir nelaisvėje. Ir jokie laikai čia niekuo dėti“, – intriguoja žymi žurnalistė, televizijos laidų vedėja Dalia Kutraitė, skaitytojams pristatanti pirmąjį leidyklos „Alma littera“ išleistą romaną „Nokstančių bananų kvapas“.

Daugybės interviu autorė D. Kutraitė šį kartą prakalbino patį gyvenimą. Vis dėlto rašytoja lieka ištikima sau, todėl net aštriausius jo kampus nuspalvino humoru ir šviesiu požiūriu į žmogų bei pasaulį.

Pristatydama pagrindinę knygos veikėją Elvyrą, D. Kutraitė giria ją už gebėjimą į būtį ir buitį sovietmečiu žvelgti kaip į smagų nuotykį. Elvyra – atkakli, apsukri ir linksma moteris. Tai padeda jai smagiai gyventi absurdiškoje santvarkoje, o, atsivėrus laisvajai rinkai, nerti į šią visa galva. Tiesa, tai suteikia ne vien džiugias patirtis ir nematytas galimybes. Elvyrai taip pat tenka skausmingi naujo verslo išbandymai: varginančios komercinės kelionės užsakomaisiais reisais ir net susidūrimai su lietuviškąja mafija.

„Savo romane aprašiau tikrų žmonių tikrus gyvenimus. Visi veikėjai turi prototipus, situacijos taip pat realios, neišgalvotos. Kodėl tada romanas, o ne dokumentinė apybraiža? Tikriausiai todėl, kad pridėjau spalvų ir iš margos savo fantazijos paletės. Ši knyga man suteikė galimybę linksmai paišdykauti ir pajuokauti, o to dažnai neleisdavo nei televizijos laidos, nei kiti rimti žanrai“, – apie naująjį savo kūrinį ir jo dovanotas patirtis kalba D. Kutraitė.

Autorės teigimu, ašis, aplink kurią sukasi romanas – tai paprastų žmonių širdyse gimstantys kilniausi jausmai ir tamsios paslaptys, nepaklusnios jokiems režimams ar valdžioms. „Nokstančių bananų kvapas“ – anaiptol ne ašaros dėl kone keiksmažodžiu tapusio deficito. Šis kvapas, kurį autorė dengia paslapties šydu, spalvingiems knygos personažams turės visai kitokią reikšmę.

„Labiausiai norėjau pradžiuginti savo amžininkes, kurioms, tikiu, knyga sukels prabėgusių laikų prisiminimus. Šiame romane jos pažins save: dirbusias, mylėjusias, klydusias, svajojusias – viską patyrusias net dviejose santvarkose. Skaitytojos tuo pačiu atras, kad jausmai ir slapčiausi troškimai nepriklausė nuo vyraujančios ideologijos. Žinoma, norėčiau, kad ir jaunesnės kartos atstovai iš smalsumo paimtų į rankas šį romaną ir pabandytų užuosti to laikotarpio bei atgimstančios laisvės kvapą“, – teigia knygos autorė.

Dalia Kutraitė – žurnalistė, laidų vedėja, kelis dešimtmečius dirbusi Lietuvos televizijoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, D. Kutraitė ėmė kurti autorines pokalbių laidas. Populiariausioje iš jų „Dalia Kutraitė kalbina...“ autorė sulaužė oficialaus bendravimo televizijos ekrane tradiciją. Remiantis šios laidos istorijomis, parašytos pirmosios dvi D. Kutraitės knygos.

Trečioji knyga, romanas „Nokstančių bananų kvapas“ – tai nauja patirtis ir pačiai rašytojai, ir jos gerbėjams. Anksčiau kūryboje išlaikiusi oficialų toną, kaip to reikalavo atitinkami žanrai, šį kartą autorė neberibojo savo humoro jausmo, laisvai pokštavo ir fantazavo. Todėl „Nokstančių bananų kvapo“ herojai ir pats gyvenimas jame tapo tokie, kokius pažinti bus smagu kiekvienam skaitytojui.

Ievos Jonelytės-Arlauskienės nuotrauka.

Antradienį dėl melagingo pranešimo apie sprogmenį Kauno oro uoste sutrikdyti du skrydžiai.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai, patikrinus Kauno oro uosto terminalą pareigūnai 13.30 val. atšaukė planą „Skydas“ ir nustatė, kad gautas pranešimas yra melagingas.

Šis pranešimas sutrikdė du suplanuotus skrydžius: į ir iš Edinburgo bei Londono Lutono oro uostų. „Ryanair“ lėktuvas iš Edinburgo nutūpė planuotu laiku – 11.25 val., jis buvo pastatytas toliausiai nuo terminalo, keleiviai aprūpinti vandeniu.

Lėktuvas iš oro uosto turėjo pakilti 11.55 val., planuojama, kad skrydis netrukus įvyks.

„Wizzair“ lėktuvas, turėjęs 12.30 val. tūpti iš Londono Lutono oro uosto, įgulos buvo nukreiptas į Vilnių ir jame nutūpė 12.06 val. Skrydis į Londoną šiuo lėktuvu buvo atšauktas ir keleiviai asmeniškai su oro linijomis tarėsi dėl bilietų keitimo arba grąžinimo.

Pranešimas apie padėtą sprogmenį Bendrajame pagalbos centre gautas 10.34 val. Įvestas planas „Skydas“, iš oro uosto terminalo evakuota apie 250 keleivių ir terminale dirbę darbuotojai. 12.38 val. į oro uostą atvyko „Aro“ rinktinės išminuotojai, kurie patikrino terminalą.

Rūtos Trečiokaitės nuotrauka

Kad mokslai universitete ar jam prilygintoje mokymo įstaigoje pravertė dirbant, mano beveik 58 proc. aukštojo mokslo diplomą įgijusių asmenų. Tiesa, 6,2 proc. iš jų teigia, kad studijavo tik dėl diplomo.

Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 1396 universitetinį išsilavinimą įgijusius Lietuvos gyventojus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Ką tik, birželio 1 d., prasidėjo priėmimas į šalies universitetus, aukštųjų mokyklų absolventai netrukus gaus diplomus ir bandys universitetuose gautas žinias pasiūlyti darbdaviams, – sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – jau dabar pagal gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalį Lietuva užimą vieną aukščiausių vietų Europos Sąjungoje, o kurio nors universiteto diplomą turi kas penktas Lietuvos gyventojas.

Aukštąjį išsilavinimą vertina ir verslininkai – jo pageidaujama didžiojoje daugumoje darbo skelbimų. Deja, aukštojo mokslo diplomas automatiškai nereiškia didesnio atlyginimo, o kai kurias, ypač humanitarines, profesijas pasirinkę asmenys turi didelių problemų ieškodami darbo. Galbūt dėl to stojančių į universitetus paskutiniu metu po truputį mažėja, populiaresnės tampa praktiškesnių profesijų mokančios kolegijos.“

Pasak R. Tatarėlytės, įdomu, kad stipriais universitetais garsėjančioje Jungtinėje Karalystėje gerai paruoštais darbui save laiko ne 100, o tik 77 proc. neseniai baigusių šalies aukštąsias mokymo įstaigas. Taip rodo kompanijos „Accenture“  atliktas tyrimas.

„Lietuvoje teigiančių, kad iš aukštojo mokslo turėjo vienokios ar kitokios naudos, priskaičiuota beveik 58 proc. Tačiau visiškai patenkintų mokslais ir dirbančių pagal specialybę iš jų buvo tik 45,7 proc. 41,4 proc. minėjo, kad įgytas žinias pritaikė visai ne toje specialybėje, kurios siekė aukštojoje. Likusieji, beveik 13 proc. iš mokslų turėjusių bent kokios naudos, teigė, kad studijos pravertė tik dalinai, – sako R. Tatarėlytė. – Kad nusivylė gautu bakalauro ar magistro diplomu, skundėsi 26,9 proc.

Šie žmonės pareiškė, kad dirba ne pagal specialybę, o duonai pelnyti teko mokytis visai kito užsiėmimo. Dar 9,1 proc. atsakiusiųjų į klausimus mano, kad universitetai net ir specialybės tinkamai neišmokė. Nors ir dirba pagal gautą diplomą, faktiškai jie visko išmoko jau dirbdami. Dar 6,2 proc. buvo išvis kategoriški – mokiausi, kad tik gaučiau diplomą.“

Atrodo, kad pasitenkinimas baigtais mokslais labai priklauso nuo dirbančiojo amžius. Štai vyresni nei 31 metų darbuotojai dažniau universiteto išsilavinimui tarė „taip“, o jaunesni – „ne“. Teigiančių, kad po aukštojo dirba ne pagal specialybę ar turėjo mokytis kitos profesijos, tarp jaunesnių darbuotojų buvo vos ne kas trečias, kai taip manančių vyresnio amžiaus asmenų – tik kas penktas.

Įdomu, kad tiek vyrų, tiek moterų požiūris į įgytą universitetinį išsilavinimą beveik sutapo. Kiek daugiau buvo tik moterų, kurios gautu išsilavinimu buvo patenkintos tik iš dalies.

Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka

Nauja iniciatyva internete „LT100: mano kelionė Lietuvai“ kviečia Lietuvos šimtmetį pasitikti visapusiškai pažinus savo šalį. Vasarai tik prasidėjus, pristatoma kelionių po Lietuvą, tradicinių švenčių ir tikrų lietuviškų pojūčių platforma internete, iki Lietuvos valstybės šimtmečio raginanti kiekvieną Lietuvos gyventoją aplankyti net 100 skirtingų lietuviškų objektų, įsitraukti į tradicinius užsiėmimus. Žaidimo formos projektas kviečia keliauti, fiksuoti akimirkas bei dalintis savo gražiausiomis nuotraukomis tinklalapyje www.100kelione.lt.

Pristatomas tinklalapis veiks kaip savotiškas gidas belaukiant Lietuvos valstybės šimtmečio, kviečiantis susipažinti su primirštomis tradicijomis, autentiškais papročiais bei įdomiausiomis istorijomis, tuo, iš ko susideda Lietuva.

Kelionių metu kviečiama fiksuoti ir dalinti akimirkomis

„Projekto idėja yra paskatinti Lietuvos žmones daugiau keliauti po mūsų šalį bei pažinti jos unikalumą. Daugelis esame girdėję apie Kražių miestelį arba Žuvinto biosferos rezervatą, tik ar esame ten buvę? Internete kiekvienam prieinamas žaidimas „LT100: mano kelionė Lietuvai“ leis sukūrus savo profilį, keliauti po Lietuvą, fiksuoti akimirkas ir rinkti taškus, tam tereikės su savimi turėti išmanųjį įrenginį ir mobilųjį internetą“, – pasakoja projekto iniciatorės Eglė Belozaraitė ir Gintarė Šatevičiūtė.

Lietuvoje vertas aplankyti vietas projekto organizatoriai atrinko konsultuodamiesi su Valstybiniu turizmo departamentu, regionų atstovais, tad žaidėjų laukia tikrai unikalios lietuviškos erdvės bei vietovės.

„Jeigu nori ką nors gero padaryti Lietuvai – keliauk po ją. Ne be reikalo vietinio turizmo šūkis yra „O čia ar buvai?“. Jau esame atradę pasaulį, tad dabar skatiname atrasti Lietuvą. Šis projektas gali tapti tam puikia paskata“, – projektą komentavo Valstybinio turizmo departamento direktorės pareigas laikinai einanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Žaidimas kviečia keliauti individualiai arba su grupe

Internetinėje platformoje pateikiami objektai apima visą Lietuvą, 10 apskričių, ir keliauti kviečia individualiai arba sukūrus grupę. Ar tai būtų klasė, ar giminė, ar draugų būrys, sukūrus grupę galima keliauti ir rinkti taškus daug greičiau.

Taškai pelnomi įkėlus nuotrauką ir mobiliojoje svetainėje pasižymėjus geografinę nuorodą. Šis žaidimas dalyviams suteiks galimybę rinkti taškus ir varžytis su kitais kelionių po Lietuvą entuziastais.

Tačiau nesiekiantiems varžytis dėl aplankytų vietų ir surinktų taškų, tinklalapis bus prieinamas kaip kelionių ir lankomų Lietuvos vietų platforma, kur vienoje vietoje bus galima rasti įdomius įvairių Lietuvos regionų lankytinus objektus.

Keliauti kviečianti iniciatyva truks iki 2018 m. vasario 16-osios, kuomet žaidimas užsibaigs ir pakvies aktyviausius jo dalyvius į gražią apdovanojimų šventę, kur jų lauks simboliniai Lietuvos šimtmečio prizai.

Projektas iš dalies finansuojamas – Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.