 |
| „Baltijos kelias“ sujungė laisvės trokštančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones Andriaus Petrulevičiaus archyvo nuotraukos |
Praėjęs 25 metų Baltijos kelio jubiliejus, Ukrainos nepriklausomybės paminėjimas ir jos paramai Lietuvos žmonių surinktos 6 tonos daiktų rodo, kad dar galime būti pilietiški, orūs, ryžtingi, susitelkę ir vieningi. Kad dar norime tikėti laisve, žmogiškumu ir vienas kitu.
Labiausiai džiugina, kai apie save ir savuosius išdrįsta prabilti bei pilietinių iniciatyvų imasi Nepriklausomybės karta ar dar jaunesni piliečiai – Baltijos kelyje nedalyvavusieji, neturintys sovietijos patirties ir atminties, apskritai mažai patyrę, sunkiai suvokiantys vyresniuosius, nelabai ir patys susivokiantys.
Vienas tokių džiuginančių atvejų – moksleiviai telšiškiai Lukas Kaminskis, Justas Meškys ir Romanas Rokas Klingeris. Jaunuoliai su bendraminčiais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sukūrė Baltijos kelio 25-mečiui skirtą iniciatyvą „Trys tautos – viena istorija“ – vaizdo klipą, kuriame žmonės iš trijų Baltijos šalių, vienas paskui kitą savo gimtąja kalba tardami po žodžių junginį, sudėlioja 240 žodžių tekstą apie Baltijos valstybes.
Vaizdo klipe įamžinta LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Andrius Mamontovas, Jokūbas Bareikis, Gabrielius Liaudanskas, Gediminas Jaunius ir kiti žymūs Lietuvos žmonės. Klipas Baltijos kelio minėjimo dieną buvo rodomas Katedros aikštėje, taip pat pristatytas renginiuose Latvijoje ir Estijoje.
Per savaitę svetainėje YouTube jis sulaukė daugiau nei 30 200 peržiūrų. Siūlome pokalbį su vienu šios iniciatyvinės grupės nariu, Telšių „Džiugo“ gimnazijos prezidentu, būsimu abiturientu Luku Kaminskiu.
Neseniai šventėme 25 metų Baltijos kelio jubiliejų – jam daugiau nei jums metų. Kodėl jis jums, nedalyvavusiems, rūpi ir atrodo svarbus? Juk jūs dar tik pradedate kurti save ir savo gyvenimo istorijas.
Tiesa, Baltijos kelias iš tikrųjų yra už mus vyresnis, mes negalime būti šios unikalios istorinės patirties liudytojais, bet tai netrukdo mums suvokti jo prasmės ir svarbos mūsų visuomenei. Baltijos kelias – ne tik gyvoji žmonių grandinė, anuomet sujungusi Baltijos šalis, bet ir mūsų šalių bendras nueitas kelias prieš ir po nepriklausomybės.
Kodėl mums tai svarbu? Nors tai istorija, kurią sukūrė mūsų tėvai ir seneliai, kuri, atrodytų, yra mažiau aktuali nei dabartiniai pasaulyje vykstantys įvykiai, bet po kurio laiko mes patys tampame istorija. Tad kodėl mes turime pamiršti tai, ką vėliau teks prisiminti? Šią patirtį atradome vis ieškodami ir beigilindami į Baltijos kelio idėją, mėgindami suvokti, kaip ji buvo suprantama tada, kaip ji kito. Supratome, kad šis kelias nesibaigė ir jis nesibaigs. Tai ilgalaikis darinys – ką darėme vakar, formuoja mūsų ateitį, mūsų kelią.
Kaip kilo idėja sukurti vaizdoklipą, kaip ėmėtės ją įgyvendinti, kodėl būtent tokia forma? Paprastai programinių pamokų, atmintino mokymosi ir vadovėlinių apibrėžimų nepakanka sudominti jauną žmogų. Kas jus paskatino domėtis tautos istorija?
Sukurti klipą mus įkvėpė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos skyriaus narys Artūras Jašinskas. Jis svečiavosi mūsų gimnazijoje ir kartu su savo kolega skaitė paskaitą apie Rusijos politiką, vykdomą propogandinį karą prieš Baltijos šalis. Po paskaitos su bendraklasiu Justu priėjome prie karininko, pasikalbėjome. Kiek vėliau jis mus paskatino sukurti kokią nors vietinio lygio pilietinę iniciatyvą.
Po ilgų svarstymų su Justu ir Romanu nusprendėme kurti vaizdo klipą, skirtą Baltijos keliui. Mes visų pirma apeliuojame į jaunąją kartą, tad tokia kreipimosi forma mums pasirodė palankiausia.
O už domėjimąsi istorija tikriausiai turėtume būti dėkingi savo istorijos mokytojai Vidai Urlovaitei, taip pat debatų klubo vadui Romualdui Kazakaičiui, kurie mus mokė mąstyti istoriškai ir ugdė pilietiškai. Be to, pats esu aktyvus, visuomeniškas žmogus, Lietuvos mokinių parlamento narys, dalyvauju Mokomojo Europos Parlamento veikloje ir jaunimo organizacijose.
Kas Jums yra laisvė ir kaip pajuntama, išgyvenama tautos laisvė? Ko reikia jaunam žmogui, kad jis pajustų, suvoktų tautiškumą? Kokia jūsų bendraamžių ir kartos patirtis?
Laisvė – jausmas, kurio niekas nemato, bet visi jaučia. Tai galimybė keisti ir gerinti visuomenę tau priimtiniausiais būdais. Svarbu ir tai, kad ji taip pat reikalauja ir tautos atsakomybės, suvokimo, kad viskas, ką darai, lemia ateitį. Laisvė stipriausiai pajuntama jos netekus. Ją turi atrasti ir apsibrėžti pats, bet ji privalo būti sąžininga ir teisinga. Tai ryžtas. Žmogui reikia pajusti, kad jis gali kai ką pakeisti, ir tai pakeitęs jis supranta, kad, idėjęs dalelę savęs, jis tampa ir dalele tautos.
Tai rodo ir mūsų pavyzdys – praleidome savo vasarą dirbdami, ieškodami idėją palaikančių žmonių ir organizacijų. Svarbiausia ir sunkiausia yra pradėti ką nors daryti. Štai kaip mąsto jauni žmonės, su kuriais bendraujame, ir mums keista, kai vyresnieji sako, kad auga bloga karta.
Mes esame ta jaunimo dalis, kuri yra pilietiška ir auga besidomėdama savo kraštu, kuri įkvepia kitus bendraamžius, ir tai plinta kaip virusas. Dažnai viešojoje erdvėje išgirstame neigiamų nuomonių ir abejingumą skatinančių nepilietiškų idėjų. Reikia kada nors baigti sentimentaliai verkšlenti.
Vis dėlto, kaip manai, tautiškumas, pilietiškumas – daugiau galimybė, laisvė ar įsipareigojimas, būtinybė? Vartojate sąvokas „mes“, broliai ir sesės, bet juk tuometinis „mes“ ir dabartinis „mes“ kitoks, tad gal reikėtų sakyti „jie“ ir „mes“?
Tautiškumas yra puiki galimybė, atraminė laikysena žmogui ir būtinybė tautai. Žmonės gali pasirinkti, kiek tautiški jie nori būti. Tautiškumas gali padėti sukurti laisvę ir padėti iškovoti nepriklausomybę. Svarbu, kad tauta tai suvoktų ir prisimintų savo istorinę praeitį, kuri formuoja mūsų ateitį ir mąstyseną. Bėgant laikui keičiasi aplinkybės, lemiančios ir žmonių pokyčius. Bet svarbiausia, kad yra kai kas mums bendro, vienijančio. Tada sąvoka „mes“ išlieka kartu su tais žmonėmis. Žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas, tikrai jaučiasi kaip broliai ir seserys.
Jūsų iniciatyva – tarptautinė, prie jos prisidėjo įvairių organizacijų nariai, pavieniai žmonės iš Latvijos ir Estijos. Kaip sekėsi bendrauti su latviais, estais?
Bendrauti su latviais ir estais sekėsi tikrai sėkmingai. Bendradarbiavome su Estijos lietuvių jaunimo sąjunga, Latvijos lietuvių jaunimo bendruomene, taip pat su Lietuvos ambasadomis Latvijoje ir Estijoje, ypač didelės pagalbos sulaukėmė iš Latvijos jaunimo ir lietuvių bendruomenės ten. Latvijos lietuviai, bendrdarbiaudami su UNESCO ir Latvijos kultūros akademija, nufilmavo latviškąją vaizdo dalį. Džiaugiamės jų pagalba ir esame jiems dėkingi.
Ar planuojate pratęsti bendradarbiavimą?
Idėjų pratęsti bendradarbiavimą tikrai yra. Artėja Kovo 11-osios jubiliejus, kurį taip pat galėtume paminėti, įtraukdami Latvijos, Estijos ir kitų šalių lietuvius.
Kaip manote, ar dabar galime kalbėti apie trijų Baltijos šalių bendrumą, vienybę? Kaip būtų galima stiprinti jungtis?
Taip, galime kalbėti, bendrumasyra, tiesa, jis kitoks – tuomet tai buvo išlikimo sąlyga. Kurdami iniciatyvą, bendravome su Estijos ir Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenėmis, kurios mums noriai padėjo ir įtraukė į ją šalies, kurioje jie dabar gyvena, tautiečius. Savo projektu, Baltijos kelio 25-mečio paminėjimu, mes kaip tik ir norime parodyti, kad Baltijos šalys vis dar yra vieningos, stiprios ir ryžtingos, nes tai yra mūsų kelias, mūsų gyvenimo kelias.
Kas labiausiai įsiminė įgyvendinant šią iniciatyvą?
Labiausiai įsiminė susitikimas su Prezidente bei mums labai daug padėjusios Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo skyriaus vedėjos Angonitos Rupšytės pasakyti žodžiai, kad jei pamiršime savo šalies istorinę atmintį, tai prarasime ir jos ateitį. Iš pradžių buvo gana sunku suvokti, kaip šie dalykai susiję, bet, galvodami apie įvykius, dėl kurių mes esame čia ir gyvename nepriklausomoje šalyje, praeities ir ateities sąsajos pasidarė suprantamesnės. Neužmirštama ir akimirka, kai pamatėme savo sukurtą vaizdo klipą, rodomą Katedros aikštėje.
Kalbino Viktorija Jonkutė