Laida sukurta 2013 m.
Didysis šeštadienis – tai tylos, susikaupimo ir laukimo metas. Šią dieną, kaip laidoje pasakoja kunigas Saulius Rumšas OP, pagerbiamas Kristaus poilsis kape. Pagal seną IV amžiaus tradiciją Jėzus šią dieną nužengia į pragarus ieškoti Adomo ir Ievos, kuriuos pažadinęs iš mirties vedasi į savo Karalystę.
Didžiojo šeštadienio kulminacija – Velyknačio budėjimas, kuris ankstyvojoje Bažnyčioje tęsdavosi visą naktį. Kaip teigia kun. S. Rumšas, amžių bėgyje Didžiojo šeštadienio šventimas keitėsi, pavyzdžiui, visai išnyko suaugusiųjų krikštas, Vigilija persikėlė į ryto metą ir tapo vien dvasininkijos liturgija be tikinčiųjų dalyvavimo.
1951-aisiais metais popiežiaus Pijaus XII pradėta liturginė reforma palaipsniui sugrąžino Velykų slėpinio šventimui centrinę vietą. Velyknaktis vėl atgavo pirminę prasmę – Kristaus prisikėlimo laukimą ir prisikėlimo šventimą.
Šiandien Velykų Vigiliją sudaro keturios dalys: Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Aukos liturgija.
Liturgija prasideda ugnies ir Velykų žvakės šventinimu, po kurio giedama senovinė šlovinimo giesmė „Exultet“ („Tedžiūgauja“). Bibliniai skaitiniai padeda permąstyti visą išganymo istoriją. Krikšto liturgija pabrėžia tikinčiojo panardinimą į Kristaus mirtį ir prisikėlimą naujam gyvenimui.
Aukos liturgijos dėkojimo giesmė kalba apie Velykų slėpinio kosminį spindesį.
Velyknakčio Vigiliją užbaigia džiaugsmingas Aleliuja!
Laidą parengė Saulena Žiugždaitė ir Modestas Jurkus kartu su „Gavėnia mieste"
