Kadangi žmogus sumanytas kaip panašus į Dievą, jo panašumo esmė – bendrystė, santykiai, vienybė. Juk Dievas yra Vienas Trejybėje. Taigi vienybė, santykis, bendrystė savyje. Tad ir į gyvenimą būtina pasižiūrėti per santykius.
Senieji sakydavo, jog yra keturi vėjai, keturios santykių kryptys – Dievas, Bažnyčia (visuomenė), artimas, aš pats sau.
Kai Velykų naktį atnaujinsime Krikšto pažadus (visi jau po Išpažinties?), visai verta būtų prisiminti, ką mes esame pažadėję Krikšto valandą ir kokį gyvenimą prisiima katechumenai, Velykų naktį panardinami ne tik į vandenį, bet į Kristų ir Jo gyvenimą, naują gyvenimą.
Mes juk gimę iš Adomo, bet atgimę iš Kristaus!
Santykiai su Dievu
Dievas mano gyvenime yra svarbiausias. Išpažįstu Vieną Triasmenį Dievą – Tėvą ir Sūnų, ir Šventąją Dvasią. Priimu Dievo, tapusio žmogumi, – Jėzaus iš Nazareto – apreiškimą. Išpažįstu, kad Jėzus gimė ir numirė bei prisikėlė dėl manęs. Noriu būti į Jį panašus. Noriu, kad Jis džiaugtųsi mano gyvenimu. Pasitikiu Dievu. Žinau, kad mano pasirinkimai, mintys, žodžiai, darbai yra tikėjimo liudijimas (arba ne). Meldžiuosi nuolat, o ypač sunkią, bandymo valandą. Paskiriu specialų laiką maldai. Kasdien skaitau Šventąjį Raštą. Adoruoju Švenčiausiąją Eucharistiją. Kiekvieną sekmadienį ir (kai galiu) šiokiadieniais dalyvauju Mišiose ir priimu Komuniją. Priimu visus Dievo sprendimus mano gyvenime su pagarba (nors ir ne visada suprasdamas). Gerbiu Jo Vardą. Atsisakau dalyvauti magijos, spiritizmo, burtų, seansuose. Nesinaudoju amuletais, talismanais, ateities spėjikų, ekstrasensų, horoskopų įžvalgomis. Atmetu visus prietarus, kitų religijų teorijas (likimas, reinkarnacija, aura). Nenešioju kitų religijų simbolių, suprasdamas, kad tai – priklausomybės ženklas. Dalyvauju krikščionių tikėjimo ugdymo užsiėmimuose. Nuolat skaitau katalikišką literatūrą.
Santykiai su Bažnyčia
Esu praktikuojantis ir sąmoningas katalikas. Pripažįstu, kad būti krikščionimi neįmanoma be kitų krikščionių. Žinau, kad tikėjimo dovaną esu gavęs ne sau, bet kad pasidalinčiau su kitais. Priimu Bažnyčią kaip mylimą bendriją, sudarytą iš nusidėjėlių (kuriems Kristus daug atleido), vadovaujamą Kristui atstovaujančių vyskupų (veikiančių vienybėje su Romos popiežiumi) padedant kunigams. Suprantu, kad per Krikštą esu tapęs Kristaus tarnystės dalininku, ir man yra patikėta dalyvauti Jo – pranašo, kunigo ir karaliaus – misijoje. Nepamirštu, kad savo geru darbu liudiju visos Bažnyčios gerumą, o savo nuodėme – žadinu nepasitikėjimą visa Bažnyčia. Sekmadienis man yra šventė, tad jį išgyvenu kitaip nei kitas dienas. Kiekvieną sekmadienį ir Bažnyčios nurodytomis šventėmis dalyvauju krikščionių sambūriuose ir juose švenčiu Eucharistiją. Prisimenu, kad būti krikščionimi įmanoma tik per Eucharistiją, tai yra Mišiose mokausi krikščioniško gyvenimo ir stiprinuosi, kad pajėgčiau jį gyventi. Esu priėmęs visus sakramentus – Krikštą, Sutvirtinimą, Santuoką. Padaręs sunkią nuodėmę (tai yra, sąmoningai apsisprendęs svarbiam veiksmui nederančiam krikščioniui) nedelsdamas atlieku išpažintį. Kunigui išpažįstu kiekvieną sunkią nuodėmę, nieko nenuslėpdamas. Pasirūpinu, kad sergantieji artimieji priimtų Ligonių patepimo sakramentą. Dėkodamas už gailestingumo malonę, pasninkauju penktadieniais ir atgailos laiku. Prisidedu prie Bažnyčios veiklos bei jos finansavimo.
Santykiai su artimu (kiekvienu žmogumi)
Kiekvieną žmogų myliu ne kaip save, o kaip Kristus mylėjo. Meldžiuosi už žmones, kuriuos sutinku ir kurie man padovanoti. Tiek jaunesnį, tiek vyresnį priimu su pagarba. Stengiuosi būti kantrus, garbingas, teisingas. Smerkiu nuodėmę, bet myliu nusidėjėlį. Žinau, kad jam padėti galiu pasikalbėdamas apie jo klaidą prie keturių akių. Apie kitus kalbu tik su pagarba ir visada stengiuosi pasakyti ką nors gero. Nelinkiu blogo niekam, net man nusikaltusiam, bet už tokį meldžiuosi, prašydamas jam atsivertimo. Atsisakau pasakoti apie kitų suklydimus. Niekada nepasakoju nebūtų dalykų (melo ir šmeižto). Atpažįstu savyje puikybę, pavydą, rūstumą, kerštą ir su tuo kovoju. Visada pasirūpinu silpnaisiais ir vargstančiaisiais, bėdos ištiktaisiais. Stengiuosi parodyti gerą pavyzdį. Atsisakau naudotis ir platinti narkotikus, pornografiją, vogtus daiktus. Moku mokesčius valstybei. Dalyvauju rinkimuose. Politiniame gyvenime esu aktyvus, palaikydamas krikščionybės įkvėptas idėjas. Atsisakau dalyvauti krikščionių tikėjimui prieštaraujančių grupių veikloje. Lytinius veiksmus suvokiu tik kaip sakramentinės santuokinės meilės, atviros gyvybei, aktą. Saugau gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties. Su kitais žmonėmis bendrauju dėl jų pačių, o ne dėl savo naudos.
Santykiai su savimi pačiu
Priimu gyvenimą kaip Dievo dovaną, o save – kaip unikalų, Dievo norėtą bendradarbį. Ugdau nuolankumą – teisingą savęs pažinimą. Esu savo jausmų ir aistrų šeimininkas. Branginu laisvę kaip galimybę būti visaverčiu žmogumi. Branginu laiką ir stengiuosi jį naudoti vaisingai. Rūpestingai atlieku savo pareigas ir įsipareigojimus, įvykdau pažadus. Suprantu, kad darbas yra skirtas pirmiausia ne atlygiui, bet mano saviraiškai. Žinau, kad norėdamas daug pasiekti turiu labai stengtis. Branginu, saugau ir puoselėju gyvybę bei sveikatą. Atsisakau vartoti kvaišalus. Skubiai kreipiuosi kitų pagalbos pastebėjęs priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, kompiuterio) ženklų. Kovoju su ydomis: godumu, gašlumu, nesaikingumu, tingumu. Ugdau atsakingumą ir pareigingumą. Nepamirštu, kad esu kviečiamas nuolat tobulinti save, tad nuolat naikinu savyje po vieną man nederamą dalyką ir ugdau po vieną vertybę, kurios man stinga. Skiriu laiko poilsiui. Saugau savo širdį tyrą, nes ji – Dievo šventovė. Lytiškumo dovaną saugau sakramentinei santuokai, tad nenaudoju jos svajonėms, pokalbiams ar veiksmams vienas ar su kitais (kitos ar tos pačios lyties) žmonėmis.