Po ilgos tylos pagaliau antradienį viešai prabylęs V. Putinas apsimetė nesuprantąs, ko visi taip jaudinasi, nes nieko esmingo neįvyko, Kryme tvarką daro ne rusų kariuomenė, o tik vietiniai savigynos būriai, ir būtent jis, V. Putinas, o ne Vakarų valstybės saugoja demokratiją Ukrainoje.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad milicijos susirėmimuose su mitinguotojais Kijeve, Maidano sukilėlių pusėje kovojo smogikai, paruošti specialiose Lietuvos ir Lenkijos bazėse. „Juos ilgą laiką ruošė instruktoriai. Jie veikia kaip specnazas (specialus smogikų būrys - red.). Kodėl manote, kad Kryme turi būti kitaip?". Paklaustas, ar Rusija dalyvavo ruošiant Krymo „savigynos būrius", V. Putinas atsakė: „ne, nedalyvavo".
Pasak V. Putino, Rusijos kariuomenė į Ukrainą bus įvesta tik kraštutiniu atveju. „Tas kraštutinis atvejis - piliečių gynyba. Mes manėme, manome ir manysime, kad Ukraina - broliška mums respublika, o mūsų ginkluotosios pajėgos - ginklo draugai. Daugelis jų pažįsta vienas kitą asmeniškai. Esu įsitikinęs, kad Ukrainos ir Rusijos kariškiai bus vienoje barikadų pusėje", sakė V. Putinas, pažymėdamas, kad Rusija pasilieka sau teisę naudoti jėgą gindama Krymo rusakalbius.
Tačiau V. Putinas pareiškė, kad Rusija nesvarsto Krymo prisijungimo klausimo, o Ukrainos karinius dalinius blokavo ne Rusijos kariai, o vietiniai gynybos būriai.
 |
| Krymą okupavusių Rusijos karių uniformos yra be skiriamųjų ženklų |
 |
| Krymą okupavusių Rusijos karių uniformos yra be skiriamųjų ženklų |
„Aš apskritai manau, kad tik tos ar kitos teritorijos gyventojai, būdami saugūs ir galėdami laisvai išreikšti savo valią, ir tegali spręsti savo ateitį", demokratijos pamokas dėstė V. Putinas.
V. Putinas sakė manąs, kad Kryme buvo numatytas Ukrainos scenarijus - surengti kelis teroro aktus, ir būtent todėl „mes suformavome savigynos komitetus ir pradėjome saugoti ginkluotąsias pajėgas. Kai aš pasižiūrėjau, ką jie ten užėmė - tai kažkokį įtvirtinimą, keletą dešimčių karinių C-300 ir 22 tūkst. kareivių. Ir, ačiū Dievui, visa tai padaryta be menkiausio šūvio ir dabar yra Krymo liaudies rankose", džiaugėsi V. Putinas.
V. Putinas valdžios pasikeitimą Ukrainoje pavadino „antikonstituciniu perversmu ir ginkluotu valdžios paėmimu". „Janukovyčius nuvažiavo į susirinkimą Charkove, tai jie tuoj pat užėmė jo rezidenciją ir vyriausybės pastatą, vietoj to, kad vykdytų susitarimus, dėl kurių susitarta", sakė žurnalistams V. Putinas, pridurdamas, kad V. Janukovyčius neturėjo nei menkiausių šansų būti išrinktas prezidentu kitai kadencijai, tačiau nepaisant to „jis nedavė nei vieno neteisėto įsakymo šaudyti į nelaimingus demonstrantus". Pasak V. Putino, V. Janukovyčius neturi jokios politinės ateities, o Rusija jį priėmė tik todėl, kad „Ukrainoje jį galėjo ir užmušti".
V. Putinas sakė, kad jis po sutarties su opozicija pasirašymo siūlęs V. Janukovyčiui neišvesti iš Kijevo ten buvusių milicijos „Berkuto" dalinių, nes kitaip kils „chaosas". „Bet jis nepaklausė manęs, ir kilo chaosas".
V. Putinas pabrėžė, kad Rusija nepripažins Ukrainos rinkimų rezultatų, jei jie vyks „dabartinėje teroro atmosferoje". „Šitose sąlygose gali iššokti bet kas. Kaip velnias iš tabokinės gali iššokti koks nors nacionaliūga, fašistinis elementas", pranašavo V. Putinas.
V. Putinas gana daug laiko ir aštrių epitetų skyrė pasakojimams apie dabartinės valdžios žiaurumus: „Mes matome neonacistų, nacionalistų, antisemitų siautėjimus kai kuriose Ukrainos dalyse, taip pat ir Kijeve. Vieną gubernatorių prirakino grandinėmis aikštėje, žiemą pylė ant jo vandenį, po to nutempė į rūsį ir kitaip kankino. Tai kas čia, demokratija?", klausė V. Putinas ir pridūrė, kad jis buvo paskirtas tik gruodį: „Netgi jei darytume prielaidą, kad visos valdžios ten korumpuotos, aš manau, kad tas gubernatorius nieko nespėjo pavogti". Taip pat V. Putinas rusų žurnalistams pasakojo, kaip buvo užpulta Regionų partijos būstinė: „Ten iš pačios partijos nieko nebuvo. Išėjo du - trys techninio personalo darbuotojai, vienas inžinierius sako: vaikinai, praleiskite moteris, aš inžinierius, neturiu nieko bendro su politika. Tai jį čia pat minios akyse nušovė, antrą iš techninio personalo nuvarė į rūsį, užmėtė buteliais su Molotovo kokteiliu ir gyvą sudegino... Ir štai, kai mes tai matome, mes jaudinamės dėl Ukrainos gyventojų - rusų, ukrainiečių, visų rusakalbių, gyvenančių Ukrainos rytuose ir pietuose. Ir jei mes matome, kad toks siautėjimas prasideda rytiniuose regionuose, ir mes turime oficialų kreipimąsi veikiančio, legetimaus prezidento (prašymą įvesti Rusijos kariuomenę - red.), tai mes pasiliekame sau teisę naudoti visas priemones ginant gyventojus. Ir manome, kad tai visiškai legitimu", aiškino V. Putinas.
Komentuodamas galimas JAV ir ES sankcijas Rusijai V. Putinas sakė, kad „apie tai turi galvoti tie, kurie jas įveda. Bet tai abipusis nuostolis. Ir svarbiausia, kad jie palaikė antikonstitucinį perversmą. Mes pasiruošę priimti kolegas viršūnių susitikimui (G-8) Sočyje, bet jei jie nenori atvažiuoti - ir nereikia", sakė V. Putinas.
V. Putinas sakė nesijaudinąs dėl krentančių biržoje Rusijos akcijų. „Kas susiję su įvykiais Ukrainoje, na taip, politika visada daro įtaką rinkoms. Pinigai mėgsta tylą, rimtį ir stabilumą. Bet manau, kad tai (rublio kurso ir akcijų kritimas -red.) laikinas reiškinys", ramino V. Putinas.
Tuo tarpu „Gazpromas" pranešė, kad nuo balandžio nebedarys Ukrainai nuolaidų dėl dujų kainos dėl nesumokėtų skolų. Kaip tik šiandien ryte Ukrainos vyriausybė pranešė apmokėjusi dalį skolos už dujas.
12:00
Po antradienį ryte įvykuisų derybų tarp Ukrainos ir Rusijos karių (žiūr. žemiau) Ukrainos kariai vėl kontroliuoja visusSimferopolio „Belbeko" oro uosto pastatus. Rusų kariai saugoja tik pakilimo juostą. Kariškių derybas stebėjo žurnalistai.
Ukrainos Rada ratifikavo sutarį dėl 610 mln. eurų ES finansinės pagalbos Ukrainai.
Artimiausiu metu Tarptautinis valiutos fondas žada paskolinti Ukrainai 3 mlrd. dolerių.
Artimiausias Rusijos sąjungininkas Kazachstanas pareiškė, kad tolesnis įtampos Ukrainoje eskalavimas gali „privesti prie nenusakomų pasekmių tiek regioniniu, tiek globaliu mastu". Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas kviečia atsisakyti bet kokių jėgos veiksmų ir pradėti derybas, kurios remtųsi „fundamentaliais tarptautinės teisės principais".
Krymo premjeras S. Aksenovas pranešė, kad referendumas dėl Krymo ateities įvyks anksčiau, nei kovo 30. Tai jau antras referendumo paankstinimas, pirmoji data buvo gegužės 25, kartu su Ukrainos prezidento rinkimais.
11:00
Kremlius grasina, kad ES sankcijos prieš Rusiją virstų „ekonomine katastrofa" pačiai Europai. Sankcijos prieš Rusiją virstų energetikos kainų Europai augimu, o tai naudinga tik Amerikai, sakė V. Putino patarėjas S.Glazjevas. Pačiai Rusijai tokia situacija būtų tik teigiama, nes „Rusija galėtų užsiimti diversifikacija ir savo vidine kreditavimo sistema", aiškino S.Glazjevas.
Primename, kad dėl galimų sankcijų Rusijai Europos vadovai tarsis ketvirtadienį. Nuomonės šiuo klausimu ryškiai skiriasi, ES pagrindinis finansinis variklis Vokietija siūlo sankcijų netaikyti.
Tuo tarpu Kremlius gąsdina ir Ameriką, per S. Glazjevą perduodamas, kad JAV įvedus Rusijai sankcijas, Rusija „išeis iš dolerio, atsisakys finansinės priklausomybės nuo JAV ir negrąžins tų kreditų, kuriuos JAV bankai suteikė Rusijos struktūroms".
Tiesa, kaip ir būdinga Kremliui, pagąsdinęs Europą ir JAV ir kiek padelsęs, pareiškė, kad tai tik asmeninė S. Glazjevo nuomonė.
Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė kreipimąsi į V. Putiną, kuriame priminė, kad pagal Ukrainos konstituciją ir įstatymus tik parlamentas gali nuspręsti dėl svetimos kariuomenės įleidimo į Ukrainos teritoriją. „Tai išimtinė parlamento kompetencija ir jokia provokacija negali būti naudojama pagal jokio piliečio, net jei jis ir eksprezidentas, prašymą". Taip Ukrainos Rada reagavo į vakar pasirodžiusius pranešimus, neva Rusijos kariuomenė į Ukrainą įvesta paprašius V. Janukovyčiui, kurį Rusija iki šiol laiko teisėtu Ukrainos prezidentu.
10:00
50 ukrainiečių karių beginkliai atėjo į rusų užimtą Belbeko oro uostą derėtis. Rusų kariai pradžioje juos pasitiko gąsdindami šūviais į orą, tačiau vėliau derybos prasidėjo. Ukrainiečiai nori taikiai sugrįžti į savo ankstesnes pozicijas, iš kurių juos išstūmė rusai.
Lenkija mano, kad Rusija yra grėsmė ir jai ir todėl kviečia Šiaurės Atlanto posėdį šiuo klausimu. Pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį tokias konsultacijas gali kviesti kiekvienas NATO narys, manantis, kad jam kilo grėsmė.
Naujasis Rygos teatras dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą atšaukė visas savo gastroles Rusijoje, tarp jų ir pasirodymus Peterburge ir Omske. Teatro vadovas Alvis Chermanis taip pat atšaukė ir savo pasirodymą Didžiajame teatre.
Rygos teatras pakvietė ir kitus Latvijos menininkus boikotuoti Rusiją: „vienintelis kelias padėti rusams, tai leisti suprasti, kad agresyvus Putino režimas prives šalį prie visiškos izoliacijos".
09:30
V. Putinas įsakė baigti „sėkmingus" karinius mokymus Vakarų apskrityje. Po šio pranešimo pakilo rublio kursas ir Rusijos akcijos biržoje.
Ukrainos jūrų laivyno vadas pranešė, kad nei vienas karinys dalinys, nei vienas laivas Kryme nevykdė Rusijos karinio jūrų laivyno vado nurodymą sudėti ginklus ir pasiduoti. Taip pa neužfiksuotas nei vienas dezertyras, išskyrus prieš tai buvusio Ukrainos jūrų laivyno vado D. Berezovskio išdavystę.
Rusijos televizijos „pirmasis kanalas", transliuodamas įrašą iš „Oskarų" teikimo ceremonijos, iškirpo aktoriaus Jaredo Leto žodžius, skirtus „kovotojams už laisvę Ukrainoje ir Venesueloje: „kada jūs kovojate už savo svajonių išsipildymą, mes esame su jumis".
Lietuvos premjeras A. Butkevičius pasisakė prieš sankcijų Rusijai įvedimą, nes tai „pakenktų verslui".
Kovo 4 d., 07:00
Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose V. Čiurkinas pareiškė, kad V. Putinas dar galutinai nenusprendė dėl kariuomenės panaudojimo Ukrainoje.
Ukraina Jungtinėms Tautoms pareiškė, kad Kryme yra 16 tūkst. Rusijos karių.
JAV sustabdė karinį bendradarbiavimą su Rusija. Tai susiję su kariniais mokymais, dvišalėmis derybomis, vizitais, bendromis konferencijomis, praneša Pentagonas. JAV taip pat sustabdė prekybinius ir investicinius santykius su Rusija. B. Obama su patarėjais apsvarstė ir kitus galimus Rusijos izliacijos kelius, pareikšdamas, kad Rusija, įsiverždama į Krymą, užėmė „neteisingą istorijos pusę", kuri jai brangiai kainuos.
Rusija sutinka su Vakarų valstybėmis svarstyti situaciją Ukrainoje ir galimus išeities kelius tik tuomet, jei Ukraina vykdys vasario 21 dieną pasirašytą susitarimą ir jei derybose Ukrainą atstovaus visos politinės jėgos, tvirtina Rusijos užsienio reikalų ministerija. Primename, kad vasario 21 dieną Kijeve buvo pasirašyta sutartis tarp tuometinio prezidento V. Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių, kurią patvirtino Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai. Tuomet buvo sutarta, kad iki prezidento rinkimų bus paruošta nauja konstitucija, o prezidento rinkimai įvyks ne vėliau kaip lapkričio mėnesį. Iki prezidento rinkimų šaliai ir toliau vadovautų V. Janukovyčius.
Ukrainos premjeras A. Jaceniukas pakviestas į ES viršūnių susitikimą kovo 6 d.
„Time" rašo, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą gali baigtis katastrofai šio konflikto autoriui V. Putinui. Geriausiu atveju, tai bus Pyro pergalė, blogiausiu katastrofa V. Putinui, rašo „Time".