Ukrainoje įvykiai keičiasi tokiu tempu, kad visko aprėpti nebeįmanoma.
Ir patys ukrainiečiai, tiksliau, Maidano žmonės, neturi laiko pergalei švęsti: kaip sako vienas iš jų lyderių Arsenijus Jaceniukas, valstybė išvogta ir privesta prie bankroto, jos biudžeto deficitas toks „neįtikėtinas", kad nenorima net garsiai kalbėti, algų išmokėjimas vėluoja jau 10 dienų, nes realiai nėra iš ko vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Pasak Ukrainos finansų ministerijos, tiksliau tos ministerijos likučių, kurie dar neišsibėgiojo, norint išvengti bankroto, Ukrainai 2014 - 2015 metams reikia maždaug 35 milijardų dolerių. Laimei, savo finasinę paramą Ukrainai jau pasiūlė JAV, Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas.
Rusija savo piniginę paramą sustabdė iki naujos vyriausybės sudarymo ir jos užsienio politikos išryškinimo. Pasak Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo, „šiuo metu Ukrainoje nėra su kuo bendrauti, ištisos eilės organų legitimumas kelia abejones". D. Medvedevas taip pat paaiškino, kodėl sekmadienį Rusija iš Ukrainos atšaukė savo ambasadorių: ten dabar rusams kilęs mirtinas pavojus.
Tuo tarpu Europos Komisija jau siunčia Ukrainai signalus, kad įvykdžiusi tam tikrus reikalavimus ji gali tapti ne tik asocijuota, bet ir pilnateise Europos Sąjungos nare. Konkrečiai sutartį dėl asocijuotos narytės ES žada aptarti iškart po Ukrainos prezidento rinkimų.
Iki šiol valdžiusi Regionų partija pareiškė pasitraukianti į opoziciją, todėl naujos valdžios laukia neatidėliotini politiniai sprendimai: kuo greičiau susitarti dėl naujos vyriausybės, kurios vadovu greičiausiai gali tapti jau minėtas Arsenijus Jaceniukas (jam vadovauti vyriausybei siūlė ir išeičių beieškantis eksprezidentas V. Janukovyčius), suformuoti naują teisėtvarką, gegužės 25 dieną išsirinkti naują prezidentą (ši rinkimų kampanija neišvengiamai pradės skaldyti kol kas vieningą sukilėlių frontą), iki rudens paruošti naują konstituciją (to reikalauja ir dalis ukrainiečių ir JAV) ir - labai tikėtina - dar šiemet surengti naujus parlamento rinkimus.
Ir visa tai reikia padaryti šalyje, kurios dalis yra labai priešiškai nusiteikusi ateinančiai naujai valdžiai. Pvz., Krymas ir po dabartinės Ukrainos revoliucijos išlieka Rusijos bastionu: kai šiomis dienomis Kijevas Maidane apraudojo žuvusius protestuotojus, Krymas gedėjo žuvusių „Berkuto" smogikų.
 |
Visgi kalbos apie Krymo apskrities (ten yra apie 2 mln. gyventojų) prisijungimą prie Rusijos pritilo, nes to nepalaiko net didelė dalis vietinių rusų, jau nekalbant apie Krymo totorius (jų yra 10% gyventojų), kurie nuo pat pradžių buvo aktyvūs sukilimo rėmėjai.
JAV jau kelintą kartą įspėja Rusiją nesikišti į Ukrainos virsmą ir nenaudoti ten savo kariuomenės. Beje, nors JAV neseniai sveikino Ukrainos armiją, kad ši nesikišo į valdžios ir sukilėlių konfliktą, atskleistos šifrogamos rodo, kad ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Jurijus Iljinas vasario 20 visgi buvo davęs nurodymą kai kuriems daliniams vykti į Kijevą ir išvaikyti Maidano sukilėlius. Kodėl tas neįvyko ir kodėl prezidentas V. Janukovyčius tos dienos vakare atstatydino J. Iljiną, dar neaišku.
 |
Ukrainos prokuratūra paskelbė oficialią buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus paiešką byloje dėl masinių žudynių. Tuo tarpu žiniasklaida jau viešina jo nusikalstamas veikas, kurios matyti iš slapto eksprezidento archyvo: pinigų plovimas, mokesčių slėpimas, kyšių davimas, valstybės turto pasisavinimas, oponentų persekiojimas ir pan. Rasti dokumentai atskleidžia ir kaip neteisėtai V. Janukovyčiaus sūnus tapo itin turtingu Ukrainos verslininku.
Austrija pranešė pradėjusi baudžiamąją bylą prieš V. Janukovyčiaus administracijos vadovą Andrejų Kliujevą dėl pinigų plovimo ir piktnaudžiavimo valdžia. A. Kliujevas su broliu Austrijoje turi daug brangaus nekilnojamojo turto ir kampanijas, kurios Ukrainoje užsiima saulės energija.
Ant Kultūros ministerijos kabanti iškaba užbraukta ir ranka užrašyta „Pračečnaja" (skalbykla) - aiški užuomina, kad ši ministerija masiškai plovė kultūros pinigus. Prie įėjimo - nauja sargyba iš savanorių būrių. Įstaiga tiesiog „užkonservuota": baiminamasi, kad niekas nesunaikintų išlikusių dokumentų. Pagal sąrašą atvykę menininkai, kultūros žmonės tariasi, ką toliau daryti, nes kultūros sistemą reikia statyti tiesiog nuo pamatų.
 |
Vienas iš opozicijos lyderių Olegas Tiagnibokas pakvietė parlamentines frakcijas kartu sukurti ir kuo greičiau primti liustracijos įstatymą, kuris „uždraustų komunistinę ideologiją ir padėtų įveikti sovietinės okupacijos Ukrainoje pasekmes". Kaip žinia, Ukrainoje iki šiol veikia Komunistų partija, o iki dabartinio sukilimo visoje Ukrainoje buvo išlikę dešimtys Lenino paminklų.
Dalis išorinės liustracijos jau vyksta: masiškai atsistatydina regionų, kur buvo stiprus komunistinis įšalas, vadovai, skubiai keičiami komunistiniai centrinių miestų aikščių pavadinimai, Lenino paminklai arba stichiškai griaunami ir gadinami, arba demontuojami su vietos valdžios leidimu. Vien per praėjusią lemiamą Ukrainai savaitę buvo nuversti arba pažeisti 39 Lenino paminklai. Verčiant Leniną Dnepropetrovske ir Zaparožėje kilo susirėmimai, Lenino šalininkai netgi apšaudė ir sužeidė komunizmo priešininkus.
 |
Sukilimo metu atsiradęs „automaidano" judėjimas („automaidanas - tai važiuoti protestuotojai, kurie ilgomis automobilių eilėmis naudodami garsinį signalą blokuodavo gatves, pastatus ar tiesiog stabdydavo judėjimą Kijeve) pirmadienį pareikalavo atleisti visą autoinspekciją. Pasak vieno iš „automaidano" lyderių Sergejaus Chadžijevo, „beveik kiekvienas ukrainietis reguliarai kenčia nuo autoinspekcijos korupcijos", „autoinspekcija atitinka visus požymius nusikalstamos grupuotės, kuri revoliucijos metu veikė kaip svarbus represinis valdžios instrumentas prieš „automaidaną".