 |
Esame įpratę tingėjimą laikyti trūkumu, ir dauguma norime šio „trūkumo“ atsikratyti bei išmokyti to savo vaikus – ne tingėti, o dirbti. Bet ne paslaptis, kad tam tikrai atvejais tingėjimas atlieka svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Jis kaip lakmuso popierėlis parodo, ką mes norime daryti, o ką darome per prievartą. Kiek tai efektyvu? Ar mums gali padėti šio reikalo visapusiškas išmanymas? Pabandykime susigaudyti.
Kaip jau išsiaiškinom, visuomenėje vyrauja nuomonė, jog tingėjimas nėra sveikintinas dalykas. Šį žodį vartojame, jei manome, jog žmogus elgiasi/ dirba/ gyvena neefektyviai, norime jį sukritikuoti, o neretai ir įskaudinti. Tingėjimas – priešingybė norui dirbti, tai nusigręžimas nuo darbo, reikalo, užsiėmimo...
Pradėkime nuo klasifikacijos. Juk tinginystė, kaip ir bet kuris kitas kokybinis rodiklis, turi tam tikrų skirtybių.
Tinginystės klasifikacija
Tinginystė kaip pažangos variklis
Greičiausiai ir jums teko girdėti, jog būtent tinginiai sukūrė visa tai, kas padeda racionaliai paskirstyti laiką ir jėgas. Pradedant gerai žinomu ratu ir baigiant internetu. Tik tai greičiau buvo ne tingumas, o noras surasti greitesnį kelią spręsti problemą ir išspręsti ją daug veiksmingesniu būdu. Ne vienam iš jūsų gyvenime greičiausiai yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie, gavę užduotį, neskuba jos atlikti. Ar visada iš tinginystės? Gal tiesiog jiems iš pradžių norisi surasti rezultatyviausią užduoties atlikimo būdą, o tik po to veikti. Apie tokius žmones sakoma: „Ilgai užsivedinėja, bet greit važiuoja“.
Tinginystė kaip organizmo apsauginė reakcija
Neretai nenoras kažką daryti būna fizinio ar protinio nuovargio, perkrovos rezultatas. Tas, kuris dirba daug ir be pertraukos, vieną dieną ima ir neberanda elementariausių jėgų – organizmas tiesiog atsisako tam daugiau paklusti. Deja, bet pastaruoju laiku tokių atveju tik daugėja.
Tokia „tinginyste“ dažniausiai serga tie, kuriuos vadina darboholikais – dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie dirba po 25 val. per parą. O kai organizmas pradeda gintis nuo tokios veiklos, maištauti, reikalaudamas pertraukos, darboholikas sako sau: „Ko čia aš tinginiauju, tai negerai.“
Tada „į pagalbą“ ateina kaltės jausmas. Darbštuolis tiesiog negali sau leisti tinginiauti! Bet organizmas ne guminis. Jis randa optimalų sprendimą, kad nustotų dirbti – ligą. Tai būdinga ir mokyklinukams, kurie, ypač vyresnėse klasėse, serga palyginti dažnai, ir neretai tai būna ne vien infekcijos, o ir nuovargis nuo per didelio krūvio. Juk kaip dažnai šiuolaikiniams vaikams būdingos paraudusios akys, nuovargis ir nenoras užsiimti net mėgstamais dalykais. Tokiais atvejais „tinginystė“ gali tapti tiesiog atokvėpiu, kuris būtinas vaikiškam organizmui.
Tinginystė kaip motyvacijos nebuvimas
Paprastai tai būdinga žmonėms, kurie gal net nesąmoningai jaučia, jog gal ne visai ten viskas krypsta, ne visai tuo užsiimama. Tokiu atveju tinginyste dažniausiai pradedama kaltinti kitus žmones – paprastai tuos, kuriems būtina, kad tas žmogus atliktų darbą, kurio šiam daryti nesinori. Tarkim, mes ir jūs, mieli tėvai.
Mes pradedame skųstis tingiais vaikais, kurie mums nepadeda, nenori mokytis ir eiti į užsiėmimus, į kuriuos mes juos taip sunkiai vežiojame. Bet palaukit: o pačiam žmogui ar reikalingas tas darbas, kurį jį verčia daryti? Ar pasakote vaikui nuoširdų ačiū už pagalbą? Ar paauglys asmeniškai supranta, kodėl jam reikia mokytis ar kažkuo užsiimti? Ar dažnai paklausiate savo vaikų: kodėl ir kam jie mokosi, eina į užsiėmimus, kodėl reikia tvarkytis savo kambarį? Paklauskite. Jūs būsite nustebę dėl to, ką išgirsite: „Kaip tai dėl ko? Dėl jūsų, mieli tėvai!“
Laikas susimąstyti: jei vaikas mokosi ir viską daro tik dėl jūsų, tai ar išmoks jis gyvenime kažką daryti ir dėl savęs? Ar sugebės užaugęs atskirti savo norus nuo kitų? Ar taip ir liks svetimų svajonių išpildytoju? Apie tai verta pamąstyti jau šiandien...
Tinginystė kaip nauda
Mums dažnai nesinori keisti to, kas mums naudinga. Ir mes prisidengiame tinginyste kaip skydu, kuris bendruomenėje gal ir bus aptariamas, bet bus priimtas ir suprastas. Kas tai galėtų būti? Mes nenorime rūpintis savo sveikata ir numesti svorio. Bet jei to nedarysime, negalėsime skųstis blogais gydytojais, žiauriu pasauliu, produktais-mutantais ir ekologija apskritai. Vaikui naudingiau pasakyti: „man tingu eiti į treniruotę“, nei prisipažinti, kad vakar jis susipyko su bendraklasiais ir dabar bijo ten eiti.
Parazitinė tinginystė
Na ir pabaigai – pati žinomiausia tinginystės forma – parazitinė. Kam kažką daryti, jei visada atsiranda tas, kuris tai padaro už tave nieko neklausinėdamas. Aišku, taip mąstantis žmogus kaži ar kada taps įdomia asmenybe, bet už tai išmoks bet kurioje situacijoje surasti aktyvių žmonių, pasirengusių už jį nugyventi gyvenimą.
Tęsiant temą, jei jau kalbėtume apie tinginystę kaip apie ydą, trūkumą, tai greičiausiai pati blogiausia jos apraiška – proto tinginystė. Kada tiesiog tingu net pagalvoti ką, kaip ir kodėl darysi. Šiuo atveju žmogus sukasi gyvenime iš inercijos, net jeigu ir jam pačiam jo gyvenimo būdas atrodo nebepakenčiamas. Bet kad tai pakeistum, reikia tuo pasirūpinti – o juk galvoti tingu.
Kaip pavyzdį galima pateikti tokį elgesį, kai moteris automatiškai rūpinasi namų tvarkymu, nors to ir nekenčia, ir nuolatos kritikuoja visus, kurie jai nepadeda. Bet pagalvoti, kaip motyvuoti namiškius jai padėti buityje – tingu. Tada reiks ieškoti individualaus priėjimo prie kiekvieno šeimos nario, mokytis būti supratingai, stebėti, kas kam įdomu. O tai daryti tingu...
Neretai protinė tinginystė pasireiškia vyro ir žmonos santykiuose, kai kiekvienam iš jų tingu pagalvoti, ko norėtųsi antrajai pusei. Lengviau reikalauti, kritikuoti, žeminti... Ir tam paskiriama daug jėgų. Bet tam, kad pastatytum save į sutuoktinio vietą ir bandytum įsivaizduoti, kaip jis jaučiasi, reikia dar daugiau jėgų, dvasinių... O tai jau dvasios tinginystė.
Paprastai kenčiantieji nuo tokios tinginystės formos visai nelaiko savęs tinginiais. Greičiau jau jiems artimas aukos, iš kurios visi tyčiojasi ir nesupranta, vaidmuo.
Pagal užsienio spaudą parengė Jurga Lūžaitė
BUS DAUGIAU: II dalyje skaitykite – „Motyvacija kaip būdas suprasti ir įveikti tinginystę“.