Apaštalinis nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi dalijasi ir su Bernardinai.lt skaitytojais mintimis, kurias prieš pat šv. Kalėdas išsakė per Marijos radiją.
Brangūs Marijos radijo bičiuliai,
Štai jau stovime prie Kalėdų, to didžiojo įvykio, kuris kiekvieną kartą yra pajėgus perkeisti mūsų gyvenimą, slenksčio. Jeigu jas priimsime, jos padės mums dar labiau tapti tuo, kuo karštai trokštame būti savo širdyje.
Pasidalinti su jumis Kalėdų džiaugsmu, Kalėdų šviesa, Kalėdų viltimi man padės vienas Levo Tolstojaus apsakymas, apie kurį sužinojau iš Popiežiaus Benedikto XVI.
Rusų rašytojas Levas Tolstojus savo apsakyme pasakoja apie rūstų valdovą, kuris paprašė savo kunigų ir išminčių parodyti jam Dievą, kad jis galėtų jį pamatyti. Išminčiai nesugebėjo išpildyti tokio jo noro. Tada vienas piemuo, tuo metu grįžtantis iš laukų, pasisiūlė atlikti kunigams ir išminčiams patikėtą uždavinį. Karalius sužinojo iš piemens, kad jo akys yra per silpnos regėti Dievą. Tačiau tada karalius panoro bent jau sužinoti, ką Dievas veikia. „Kad galėčiau atsakyti į šį tavo klausimą“, tarė piemuo valdovui, „mums reikia apsikeisti drabužiais“. Šiek tiek dvejodamas, bet vis dėlto raginamas smalsumo kuo greičiau gauti laukiamą atsakymą, valdovas sutiko; atidavė piemeniui savo karališkus apdarus, o pats apsirengė kukliais vargšo žmogaus drabužiais. Ir štai tada jam ateina atsakymas: „Kaip tik tai daro Dievas“. Iš tiesų, Dievo Sūnus – tikras Dievas iš tikro Dievo – palieka savo dievišką didybę, kaip skelbia apaštalas Paulius: „apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones; išore tapęs kaip visi žmonės, jis nusižemino... iki kryžiaus mirties“ (plg. Fil 2,6ss).
Būtent tai padarė Dievas per Kalėdas Jėzaus gimimu. Kaip sako Bažnyčios Tėvai, Dievas atliko sacrum commercium, šventą sandorį: jis prisiėmė tai, kas buvo mūsų, kad mes galėtume gauti tai, kas buvo jo, tapti panašūs į Dievą.
Iš to kyla šūkis, skambantis jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių: „Pažink, krikščioni, savo garbingumą ir, tapęs dieviškos prigimties dalininku, nebeįpulk į nedorą elgesį ir buvusiąją menkystę“ ([1].
Taip pat ir per Kalėdas, kurias netrukus švęsime, iš naujo įvyksta pasikeitimas dovanomis, apsikeitimas drabužiais. Iš savo dosnumo Viešpats dovanoja mums savo drabužį. Dievo drabužis yra Meilė. Per Kalėdas Viešpats mums dovanoja savo Meilę nepaprastai gausiai. Jėzus yra regimas šios Meilės ženklas. Jeigu jį priimsime, tada į mūsų namus, į mūsų širdį įžengs Meilė. Mums bus duota ta pati Dievo Meilė.
Būtent toks stebuklas įvyko mūsų Krikšto dieną, stebuklas, kurį mums primena Kalėdos. Per Krikštą Dievas gimė mumyse, o mes gimėme Dieve. Dievas įliejo į mus savo meilės apstybę: meilę, kuri duoda jėgų laimėti visus mūšius, įveikti visus sunkumus ir leidžia mums gyventi taikoje su Dievu, su savimi pačiais ir tarpusavyje.
Apstumas. Tikra tiesa, daugybė žmonių vis dar kenčia ekonominės krizės pasekmes, daugybė turi gerai laviruoti, kad išgyventų iki mėnesio pabaigos. Dar ne visi turi ekonominį perteklių, nors jau jaučiasi atsigavimas. Tačiau yra toks apstumas, kurį turime visi, kuris nieko nekainuoja ir kuris yra pats brangiausias ir įmanomas visiems. Tai meilės apstumas. Meilės, kurią mums duoda Dievas ir kuria galime dalintis tarpusavyje.
Viešpatie, padėk mums per šias Kalėdas suvokti, kokį apstumą tu įdedi į kiekvieno iš mūsų rankas: tai meilės apstumas, sugebėjimas dovanoti save ir padaryti laimingais mūsų brolius. Padėk mums pasidalinti šiuo apstumu.
Tada kiekviena diena bus Kalėdos, nuostabios Kalėdos.
+Luigi Bonazzi, Apaštalinis Nuncijus
[1] Šv. Leonas Didysis, I Kalėdų pamokslas (PL 54, 190 s.).