 |
| „Draugystės tilto-2014“ organizacinio komiteto narės (iš k.): Rūta Mikliovienė, Edita Saaf, Arūnė Wallin ir Aušra Jasiulevičienė; trūksta Astos Mineikytės. |
2014-ųjų vasarą Europos lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“ vėliava sugrįš į Švediją. Prieš dešimt metų pradėję rengti šį šviečiamąjį-kultūrinį projektą, Švedijos lietuviai ruošiasi jau 10-jam – jubiliejiniam – „Draugystės tiltui“. Apie šį sėkmingą projektą, per savo gyvavimo laikotarpį apkeliavusį 6 Europos šalis, pritraukusį dalyvius iš daugiau nei 10 šalių, kalbinu Švedijos Lietuvių Bendruomenės atstovę, kultūros srityje dirbančią jau 9 metus, „Draugystės tilto-2014” organizacinio komiteto vadovę Editą Saaf.
Kaip ir kiekvienas projektas, taip ir „Draugystės tiltas“ turi savo atsiradimo istoriją. Pasak Editos, poreikis ir noras mokytojams, dirbantiems lituanistinėje mokyklėlėje Stokholme, pradėti dalintis sukaupta patirtimi, o dar svarbiau – kartu su kitų lituanistinių mokyklų pedagogais ieškoti atsakymų į kasdien iškylančius vis naujus neformaliojo švietimo klausimus, atsirado natūraliai.
Mintis rengti Europos lituanistinių mokyklų sąskrydį, skirtą mokytojams ir bendruomenių atstovams, o taip pat vaikams bei jų tėvams, gimė tuo metu Stokholmo lituanistinėje mokykloje „Saulė“ dirbusiai mokytojai Eleonorai Jonušienei, pasak Editos, „nepaprastai gabiam žmogui ir strategui“, šiuo metu gyvenančiai ir dirbančiai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jonušienės ir jos kolegų sumanymą nedvejodama parėmė Švedijos LB, kuri, drauge su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijoje, buvo pagrindinė pirmojo sąskrydžio rėmėja ir stūmėja.
Nors 2005 metais rengiant pirmąjį „Draugystės tiltą“ didelių ambicijų neturėta, atgarsio sulaukta nemažo. Į pirmąją stovyklą, sutapusią su Joninėmis, atvyko šešios aplinkinių šalių lituanistinės mokyklos ir lietuviškos bendruomenės iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Norvegijos, Olandijos ir Vokietijos. Pirmojo renginio partneriais tapo Olandijos LB ir lituanistinė mokykla, Norvegijos LB ir lituanistinė mokykla, Danijos LB ir Hamburgo LB ir lituanistinė mokykla „Abėcėlė“.
„Kaip pirmam blynui pasisekimo būta gero“, - prisimena Edita. Todėl tiek sąskrydžio rengėjai, tiek jo dalyviai, nenorėję sėkmės paleisti iš rankų, sutarė, kad kitą vasarą „Draugystės tiltas“ keliaus pas Airijos lietuvius. Taip jau 10 vasarų šviečiamieji, susipažinimo vieno su kitu renginiai keliauja iš vienos šalies į kitą. Be Švedijos ir Airijos, pastarojoje šalyje sąskrydis pabuvojo net tris kartus, „Draugystės tiltas“ vyko Vokietijoje (2007 m.), Ispanijoje (2008 m.), Jungtinėje Karalystėje (2009 m.), Vokietijoje (2010 m.) ir Sardinijoje, Italijoje (2013 m.).
Vienu metu diskutuota ir dėl galimybės Europos lituanistinių mokyklų sąskrydį rengti Lietuvoje. „Pasiūlymas gražus, todėl diskusijos būta karštos, - prisimena Edita. - Bet pagalvojome, kad mes, Europos lietuviai, turime pirmiausia susipažinti vieni su kitais, pamatyti, kaip lietuviai gyvena kitame krašte.“ Todėl sumanymo „Draugystės tilto“ vėliavą išskleisti Lietuvoje atsisakyta.
2014 metų „Draugystės tilto“ organizacinio komiteto vadovė džiaugiasi, kad toks kieminėjimosi vienų pas kitus variantas prigijo. „Praktiškai visos didžiosios Europos šalys apkeliautos, mūsų draugystės tiltas tiesiasi ir į Airiją, ir į Vokietiją, ir į Angliją, - pastebi Švedijos lietuvė. - Airiai net tris kartus sąskrydį rengė. Jie – krikštatėviai, nes renginyje dalyvavo nuo pat jo pradžios ir nė vienos stovyklos nėra praleidę.“ Jau porą metų, kai Europos lituanistinių mokyklų stovykloje dalyvauja ir svečiai iš Šiaurės Amerikos – JAV ir Kanados, kurie panašias stovyklas rengia gerokai seniau, nei jų bendraminčiai Europoje.
Per 10 metų renginys sustiprėjo ir išaugo. „Mūsų tikslai visų pirma yra šviečiamieji, - sako Švedijos lietuvė. – Šalia jų glaudžiasi ir kultūra.“ Į stovyklas yra kviečiami ir pramoginės kultūros atstovai, teatro ar šokių grupės. Tad „Draugystės tilto“ dalyviai ne vien tik sėdi paskaitose, bet ir patys dalyvauja pasirodymuose. Bendravimas renginyje vyksta per veiksmą, muziką, meną. Pasak Editos, tokio formato renginys dalyvius įtraukia visomis prasmėmis. Ji džiaugiasi, jog šiandien Lietuvos vyriausybinės įstaigos jau mato „Draugystės tilto“ svarbą ir skiria jam paramą.
Praėjusiais metais iš Sardinijoje vykusios stovyklos Edita sugrįžo ne tuščiomis – su savimi ji parsivežė „Draugystės tilto“ vėliavą, kaip įrodymą, kad jubiliejinė stovykla vyks ten, kur ji ir prasidėjo – Švedijoje. „Tai labai simboliška, - sako kitą vasarą vyksiančios stovyklos rengėja, - o tuo pačiu mūsų garbės bei prestižo reikalas.“
Jubiliejinės stovyklos rengėjai nori renginį kilstelėti vienu laipteliu aukščiau ir į 10 metų nueitą kelią pažiūrėti kaip į slenkstį, kurį peržengus atsiveria naujos galimybės ir iššūkiai. Edita sako, jog būsimos stovyklos programa bus paremta ne senelių legendomis, ką iki šiol rengėjai darė. „Galime būti modernūs ir ne vien tik gyventi legendomis, - įsitikinusi ji. - Mūsų šaknys tvirtos, mes jas neblogai pažįstame.“
Todėl Editos suburtos komandos tikslas yra pabandyti pažiūrėti į priekį. „Mūsų tikslas šiandien yra išauginti iš savo vaikų lyderius, stiprius, garsius lietuviškus vardus užsienyje“, - sako ji. Švedijos lietuvė nepuoselėja minčių, kad visi išvykę lietuviai vieną dieną sugrįš į Lietuvą, todėl siūlo užsienyje gyvenančius lietuvius susitelkti ties pastangomis išauginti savo vaikus tokiais žmonėmis, kurie ateityje nuveiks kažką tokio, apie ką Lietuva sakytų – „Tai bent!“
Kitą vasarą Švedijoje vyksiančiame „Draugystės tilte“ pagrindinė tema bus ryškios naujos kartos, lyderių kūrimas. Editos nuomone, apie tai svarbu kalbėti jau dabar ir tai daryti su tėvais ir mokytojais, nes nuo jų priklauso, kokiais žmonėmis nauja karta užaugs, kaip savo vardais ir darbais tarnaus Lietuvai. „Žinoma, - pripažįsta Edita, - vieno renginio neužteks – mes kartos vienu renginiu nepakeisime, lyderių neišauginsime.“ Tačiau ji tikisi, jog bus pasėtas grūdas, jog tai bus graži naujos idėjos sklaidos pradžia.
Greitu laiku „Draugystės tilto-2014” rengėjai išsiųs ne vieną kvietimą prisidėti prie sąskrydžio rengimo ir jo sėkmės. Lėšų bus ieškoma visur: ir valstybinėse, ir privačiose įmonėse, taip pat pas pavienius verslininkus ir mecenatus, tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje bei kitose šalyse. Prie renginio prisidės ir Švedijos LB, vaisingo bendradarbiavimo Edita tikisi ir su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijoje. Edita viliasi, jog sąskrydžiui pasirinkta lyderystės tema sudomins ne vieną įmonę ir privatų rėmėją bei paskatins prisidėti prie renginio.
Šiuo metu jubiliejinio „Draugystės tilto“, į kurį, tikimasi, atvažiuos iki 200 dalyvių ir svečių iš visos Europos, taip pat JAV ir Kanados, biudžetui dar trūksta trečdalio numatytos sumos, t. y. apie 50 000 litų. Todėl kiekviena parama, didesnė ar mažesnė, yra be galo vertinga. Parama galėtų būti įvairi, taip pat dalinė. Gauti pinigai būtų skiriami nakvynės, maisto, transporto arba kviečiamų lektorių, menininkų honorarams, kitoms išlaidoms.
Sąskrydžio organizacinio komiteto vadovė užtikrina, jog renginį parėmusiems bus pasiūlyta garbinga vieta tarp kitų rėmėjų vardų, jų įmonės ar organizacijos logotipas/vardas pasirodys visose reklaminėse renginio kampanijose, būtų viešinimas Europos mastu, taip pat pasiūlytos reklaminės pozicijos renginyje, įmonė būtų pristatyta renginio metu, lietuviškoje žiniasklaidoje bei lietuviškose ir švediškose interneto svetainėse.
Editai, pirmą kartą vykdančiai tokio masto projektą, „Draugystės tiltą“ padeda rengti, jos pačios žodžiais, stipri komanda, pasiryžusi dirbti. Tokio ryžto netrūksta ir jau pačiai. „Esu nusiteikusi optimistiškai, o kaip gausis, pamatysime, - sako Švedijos lietuvė. – Jubiliejinis sąskrydis tikrai bus su fanfaromis, jame bus to, ko iki šiol dar nebuvo. Tikiu, kad ‚Draugystės tiltas‘ gyvuos ir toliau.“
Jei susidomėjote renginiu ir norėtumėte jį paremti arba jame dalyvauti, susisiekite su Edita Saaf el. paštu: DT2014@lietuviai.se arba apsilankykite renginio internetinėje svetainėje: www.draugystestiltas.eu