 |
| Jehošuos Kovarskio biblinių motyvų įkvėptas tapytas triptikas „Vaisiaus vagystė“. VVGŽM nuotrauka |
Pastarąjį dešimtmetį stebime džiuginančią tendenciją – tai globalaus Lietuvos meninio palikimo sugrįžimas į tėvynę. Mūsų šalyje gimę dailininkai litvakai ar jų giminaičiai ir kūrybinio palikimo saugotojai vis dažniau bendradarbiauja su Lietuvos muziejais, renkančiais po pasaulį išsibarsčiusias meno kolekcijas. Šiais metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės rinkinį pasiekė tapytojo Jehošuos Kovarskio (1907–1967) sūnėno ir dukterėčios su šeimomis dovana – 28 didžiaformatės drobės, kurtos XX a. 6 ir 7 dešimtmetyje. Davidas Finkelsteinas ir Sandra Ben-Artzi – J. Kovarskio žmonos ir mūzos – žinomos šokėjos ir dailininkės Corinne Chochem sesers Fanios vaikai, padovanojo vertingą meninį palikimą Lietuvai.
Vilniaus žydų šeimoje gimusio ir augusio dailininko J. Kovarskio kūrybinis kelias plėtojosi Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Meninį išslavinimą įgijęs Bezalelio meno mokykloje Jeruzalėje, Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, dėstytojaujant Liudomirui Slendzinskiui, vėliau mokęsis Paryžiuje pas kubistą Andre Lhote ir plakato meistrą Paulą Coliną, J. Kovarskis atrado savitą abstraktųjį figūratyvinį stilių. Tapymo procesas jam buvo ritualiniu aktu, galimybe susiliesti su amžinybe ir tam tikrame lygmenyje įgyti magiškų galių. Tapyba tapo jo paties visatos pažinimo medžiu. Taip iš pasąmonės vaizdinių chaoso tapymo proceso metu drobėje gimdavo tvarka.
D. Finkelsteino ir S. Ben-Artzi asmeninėje kolekcijoje saugomi darbai nebuvo nuosekliai tyrinėti ir inventorizuoti. 2019 m. pavasarį Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus specialistai – menotyrininkės dr. Vilma Gradinskaitė ir Ieva Šadzevičienė, dailės rinkinio saugotoja ir tyrinėtoja Irina Nikitina ir restauratorė Žymantė Kasperavičienė identifikavo didžiąją dalį gautų darbų ir nustatė, kad didžiaformatis tirptikas „Vaisiaus vagystė“ (1951–1960) pasiekė ne visos komplektacijos – trūko pirmojo triptiko kūrinio „Adomas“.
Šis triptikas – vienas įdomiausių J. Kovarskio kūrinių. Čia dailininkas kontempliuoja pirmųjų žmonių – Adomo ir Ievos – išvarymo iš rojaus temą. Tai ir pirmoji nuodėmė, ir saldus vaisius, sugundęs juos sulaužyti pažadą Kūrėjui. Dailėje – tai vienas iš labiausiai mėgtų siužetų, atrandamų ant romaninių bažnyčių sienų, viduramžių tapyboje, tebeaudrinančių dailininkų vaizduotę ligi mūsų dienų. J. Kovarskio triptike vaisius – stilizuotas grybo formos vaisius/medis – užima svarbiausią ir centrinę triptiko dalį, jis kelia nuodingo ar haliucinogeninio grybo asociacijų. Ryškios spalvos vilioja jį paliesti, ragauti. Tai tebėra ir šių laikų uždrausto vaisiaus simbolis, vedantis žmogiškojo nupuolimo link.
 |
| Jehošuos Kovarskio triptiko „Vaisiaus vagystė“ fragmentas. VVGŽM nuotrauka |
 |
| VVGŽM nuotrauka |
Bendromis muziejaus ir J. Kovarskio kolekcijos paveldėtojų pastangomis trūkstamas kūrinys praėjusią savaitę pasiekė Vilnių. Tam, kad muziejaus Tolerancijos centro (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) lankytojai galėtų išvysti pirmą kartą po 60-ies metų eksponuojamą vientisą triptiką, buvo pratęsta paroda „Chaoso sutramdymas“ iki lapkričio 3-iosios.
Pačiam tapymo procesui suteikdamas mistinę reikšmę, J. Kovarskis ieškojo įkvėpimo iš pasąmonės kylančiuose vaizdiniuose, sujungdamas dar vaikystės metais girdėtas biblines istorijas, studijų Paryžiuje laikotarpiu pažintus siurrealistinius ir kubistinius vaizdinius, Palestinos dykumas bei dekoratyvią (kartais artimomis net plakato žanrui) spalvų paletę. Biblinė pasaulio sukūrimo tema tapo vartais ir atspirties tašku rutulioti kitų šalių antikinius sukūrimo mitus ir istorijas.
J. Kovarskis, profesionalaus dailininko kelią pradėjęs Tel Avivo hebrajų teatre kaip dekoratorius, vėliau daugiausia tapė, tačiau sukūrė ir taikomosios dailės objektų: žymiosios Los Andželo Vestsaido sinagogos interjerą puošia jo kurtas kilimas, o eksterjerą – mozaika.
29 dailininko drobės praturtino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kolekcijas ir tęsia džiuginančią pastarųjų metų tendenciją: tokie Vilniuje gimę dailininkai kaip Samuelis Bakas ar Rafaelis Chvolesas patys ar per savo kūrinius sugrįžta į gimtąjį miestą. Jų gretose ir J. Kovarskis. Simboliška ir parodos vieta muziejaus – Tolerancijos centras, stovintis Naugarduko gatvėje, vos keli namai nuo J. Kovarskio vaiksytės namų Vingrių gatvelėje.