„Barackas Obama įsimanevravo į aklavietę“, – rašė dienraštis „Washington Post“ ir tęsė: „Jis nebegali toliau ignoruoti tai, kad peržengta jo paties deklaruota raudonoji linija. Prezidentas, kuris taip didžiuojasi, jog karus užbaigia, dabar, atrodo, verčiamas vėl siųsti kovinius lėktuvus į Artimuosius Rytus.
Jis susigundys paleisti kelias sparnuotąsias raketas, tada save pasveikins ir lauks pokyčio. Bet tai nesuveiks. B. al Assado režimas kovoja už savo išlikimą ir vieną kitą raketų antpuolį išgyvens.
O dar svarbiau tai, kad nei draugas, nei priešas nesileis apgaunamas: kokios silpnos Jungtinės Amerikos Valstijos dabar regione beatrodytų, nesėkmingas karinis smūgis Ameriką tik dar labiau susilpnintų“, – dėstė pagrindinis Vašingtono dienraštis.
Panašiai rašė ir Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“: „Jau birželį amerikiečiai priėjo prie išvados, kad Sirijos diktatorius buvo „maža apimtimi“ įvedęs nuodingų dujų. Jeigu dabar pasirodys, kad jis vėl tai padarė, B. Obama to priimti nebegalės. Nes jei B. al Assadas įstengs išsisukti, tai galės ir kiekvienas kitas.
Amerikiečių grasinimai tada nebeturėtų jokio poveikio – su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis masinių naikinimo priemonių platinimui. Todėl atgrasos principo logika ir verčia B. Obamą ką nors daryti.
Kita vertus, šis prezidentas yra toks žmogus, kuriam pradėti naują karą itin nemiela“, – pažymėjo Nyderlandų laikraštis.
Milano dienraštis „Corriere della sera“ svarstė, kaip Sirijos valdžia reaguotų į JAV karinį antpuolį: „Damaskas neturėtų priemonių atsilaikyti prieš amerikiečių intervenciją, tačiau jis galėtų su savo sąjungininkų pagalba smogti atgal rengdamas atentatus nuo Beiruto iki Tel Avivo. Grasinimas konfliktą išplėsti yra kol kas aštriausiasis B. Assado ginklas“, – įspėjo šiaurinės Italijos dienraštis.
Pasak Madrido dienraščio „Pais“, „Vakarai per ilgai laukė tikėdamiesi, kad režimas pats sugrius. Dabar šiame konflikte vienoje pusėje rikiuojasi B. al Assadas, Iranas ir „Hezbollah“ kovotojai, o kitoje – islamistų ir grupės „Al Queda“ dominuojamas aljansas. Vakarų karinis įsikišimas čia galėtų liepsnose paskandinti visą regioną, tačiau nieko nedaryti irgi reikštų duoti patį blogiausią signalą“, – teigė Ispanijos sostinės kairiųjų dienraštis.
Stambulo dienraštis „Radikal“ pažymėjo, kad „B. al Assado daliniai žygiuoja pirmyn, ir jeigu jo režimas perims greitkelio tarp Damasko, Alepo, Homso ir Hamos kontrolę, tai karas išsispręs jo naudai. Todėl amerikiečiai ir negali toliau nereaguoti.
Tačiau sukilėlių pergalė reikštų ir „Al Quedos“ laimėjimą. Vis dėlto naujo karo B. Obama nenori, todėl karinis įsikišimas bus tik ribotas“, – teigė Turkijos dienraštis.
Kai kurie laikraščiai, pvz., Londono „Independent“, įsakmiai ragino amerikiečius ir britus kariškai į Sirijos konfliktą nesikišti, o kiti, pvz., Bolivijos „Prensa“, teigė, jog „tarptautinė bendruomenė turėtų ieškoti taikaus būdo, kad B. al Assado režimą izoliuotų“, – lyg, pridursime nuo savęs, tai ligi šiol nebūtų buvę bergždžiai daroma.
„Aišku, negalima tylėti, kuomet griebiamasi cheminio ginklo, tačiau lieka klausimas, kas šitą ginklą iš tiesų panaudojo, – rašė Bratislavos dienraštis „Hospodarske Noviny“ ir teigė, jog „kiekvienam iš anksto neužsiangažavusiam stebėtojui aišku, kad kaltos gali būti abi pusės.
Akivaizdu, jog kova čia ne tarp gerų demokratų ir blogo diktatoriaus, net jeigu Vakarų politikai nuo pat vadinamojo arabiškojo pavasario pradžios stengėsi visuomenę šitaip nuteikti. Tai kova dėl galios tarp radikaliųjų islamistų ir pasaulietiškos diktatūros, dar iškreipta smurto protrūkių tarp sunitų ir šiitų.
B. Obama Sirijoje netiesiogiai palaiko islamo fanatikus. Jeigu jis kariškai į Siriją įsikištų, iš to pasidarytų karas teroristams paremti“, – rašė Slovakijos laikraštis.
Ne tik Slovakijos ir keli Rusijos laikraščiai, bet ir Budapešto dienraštis „Magyar Nemzet“ suabejojo, ar B. al Assado režimas naudojosi cheminiu ginklu, rašydamas, jog „visiškai nelogiška, kad Damaskas griebtųsi nuodingų dujų kaip tik tokiu metu, kai jam kariškai sekasi ir dar į šalį atvyksta JT inspektoriai“.
O vis dėlto darosi vis aiškiau, kad nuodingos dujos panaudotos buvo, todėl „nieko nedaryti jau nebegalima“, – antradienį rašė Freiburgo laikraštis „Badische“ ir aiškino, jog „šios masiškai ir skausmingai žudančios priemonės taikymas yra civilizacijos pažeidimas. 188 pasaulio valstybės jau įsipareigojo sunaikinti visus cheminius ginklus.
Tik septynios ligi šiol atsisakė tai padaryti. Tarp jų ir Sirija, šiandien turinti vieną didžiausių tokių ginklų arsenalų. [...] Taigi arba nuodingas dujas paleido vyriausybė, arba ji prarado jų arsenalo kontrolę. Abiem atvejais tai katastrofa“, – rašė pietvakarių Vokietijos laikraštis.
Tai ką daryti? „Kariškai įsikišti ir taip įsivelti į neprognozuojamą konfliktą arba toliau iš šalies stebėti, kaip žudomi žmonės, yra rinktis tarp maro ir choleros“, – teigė Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“.
Kitas Vokietijos dienraštis, „Heilbronner Stimme“, pažymėjo, jog „šiame konflikte seniai nebėra vienaprasmiškai gerųjų ir blogųjų“, tačiau vis tiek „aišku tai, jog Sirijoje nusikaltėlis žvėriška prievarta niokoja savo paties tautiečius, saugojamas Rusijos ir Irano“.
O Frankfurto prie Oderio laikraštis „Märkische Oderzeitung“ teigė, kad „vienintelė galybė, kuri dar galėtų paveikti B. al Assado režimą, lieka Maskva. Tačiau ten mieliau Vakarus vedžiojama už nosies ir visiškai nesijaudinama dėl žmonių žūčių“.
Apžvalga skaityta per LRT radiją.
