Daugiau kaip prieš metus startavo Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Pirmajame paraiškų teikimo etape dalyvavo ir nevyriausybinė organizacija Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD). Asociacija laimėjo ir 2013 m. sausį- 2014 m. gegužę įgyvendina 212,6 tūkst. Lt vertės projektą „Stiprūs ir matomi būdami kartu“.Jo tikslas - plėtoti organizacijos institucinius gebėjimus.Projekto koordinatorė – LKD darbuotoja Ieva Čereškaitė.
Veiklos tikslas - bendruomenių švietimas
Neseniai baigta viena iš septynių svarbiausių projekto veiklų. Šiauliuose, Mažeikiuose, Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje ir Panevėžyje surengti seminarai, kuriais siekta paveikti regionų gyventojų savimonę bei paskatinti juos kurti nevyriausybines organizacijas (toliau – NVO). Lektoriais buvo pakviesti Didžiosios Britanijos NVO „DeafPLUS“ (pranešimas ,,NVO veikla, gerosios patirties pasidalijimas“), Valakupių reabilitacijos centro („Neįgaliųjų profesinė reabilitacija“, „Negalės etika“), Lietuvos neįgaliųjų forumo („Darbo su neįgaliaisiais naujovės“) bei Surdologijos centro ("Gestų kalbos svarba kurčiųjų bendruomenei“) atstovai.
Kurtieji gali viską
Kolegės iš Anglijos klausytojams diegė mintį, kad nieko nėra neįmanomo. Kiekvienos organizacijos veikla prasideda nuo idėjos ir asmenų, pasiryžusių dėl jos eikvoti savo laiką ir energiją. Na, o vystoma - kreipiantis į atitinkamus rėmimo fondus, informuojant apie planuojamą užpildyti paslaugų nišą bei pateikiant įrodymų apie atitinkamų paslaugų stygių rinkoje. Gavus pritarimą, organizacija registruojama, samdomi darbuotojai. Kad Lietuvos kurtiesiems būtų lengviau įsivaizduoti veiklų etapiškumą, lektorės kiekvieną įstaigos įkūrimo žingsnį grindė pavyzdžiais. Ypač daug dėmesio skyrė tinkamai kadrų politikai (finansų, vadybos, socialinių problemų išmanymas) ir finansavimui užtikrinti. Jos teigė, kad bent pusę darbuotojų turėtų sudaryti kurtieji ir neprigirdintys, nes jie geriausiai žino apie negirdinčių žmonių poreikius. Viešnios pabrėžė teikiamų paslaugų konfidencialumo svarbą.
Mūsų auditorijas žavėjo pranešėjų juridinis ir finansinis išprusimas. Lietuvos kurtieji teigė norintys lygiuotis į užsienį, tačiau ne vienas skundėsi, kad šalyje naujos organizacijos registravimo kelias nestokoja biurokratinių kliūčių ir yra jiems per sudėtingas. Jie bandė palyginti nevyriausybinių organizacijų veiklos modelius ir daug klausinėjo. Pvz., kurčiuosius domino, ar konkretus asmuo, atvykęs į Didžiąją Britaniją, gali kreiptis į „DeafPLUS“ dėl pagalbos įsidarbinti ir ar jau yra į juos kreipęsi kurčių lietuvių (abiem atvejais atsakyta teigiamai, bet pavardės neatskleistos). Dar jie teiravosi, kokioms veikloms konkrečiai kurtieji gali registruoti įstaigas, prašė dar konkretesnių pavyzdžių, kaip joms pritraukti lėšų. Klausytojus domino, ar darbui tokioje organizacijoje svarbu gerai mokėti valstybinę šnekamąją kalbą (įsidėmėtina, kad kurčiųjų pirmoji kalba yra gestų kalba – autorės pastaba). Buvo ir tokių klausimų: „Kokiais būdais „DeafPLUS“ kovoja už lygias kurčiųjų teises būti įdarbintiems?“, „Kas svarbiau – atitinkamas diplomas ar darbo patirtis?“, „Ar turi „DeafPLUS“ mokėti mokesčius valstybei nuo rengiamose loterijose surinktų lėšų?“ (ne), „Ar kurtieji moka nario mokestį „DeafPLUS?“ (ne), „Kiek kurčiųjų klientų aptarnaujama įstaigoje per dieną (vidutiniškai 5-7 asmenys) ir koks pagalbos jiems sėkmės procentas?“ ir pan.
Reabilitacijos galimybės Lietuvoje neišsemtos
Susirinkusieji susidomėję klausė Valakupių reabilitacijos centro atstovių pranešimo. Pasirodo, šalia kurčiųjų bendruomenių veikia NVO, apie kurios galimybes padėti kurtiesiems žinoma per mažai. Čia asmeniui teikiama visapusė reabilitacija: nuo medicininės, psichologinės ir socialinės iki profesinės. Esą Valakupių RC pirmiausia suderinami asmens poreikiai ir galimybės. Čia pasitelkiami psichologai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, profesinio orientavimo ir reabilitacijos specialistai. Atkuriami profesiniai gebėjimai arba išugdomi nauji. Visuomet remiamasi asmenybės stipriosiomis pusėmis. Teikiama pagalba įsidarbinant ir jau dirbant.
Susitikimuose klausytojai taip pat sužinojo, kokios profesijos NVO pačios populiariausios tarp kurčiųjų ir kokių specialybių atstovai geriausiai įsidarbina.Kiek laiko trunka mokymai ir ar jie yra mokami,kokio dydžio stipendija mokymosi laikotarpiu mokama ir kaip ilgai; ar mokymai vyksta pagal gyvenamąją vietą, per kiek laiko po mokymų privalu susirasti darbą ir t.t.
Veikla neįgaliųjų teisių srityje
Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė supažindino su 15 LNF visateisių narių, tarp kurių yra ir organizacijų iš kurčiųjų sistemos. Tai LKD ir Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA. LNF teisės srityje veikia jau 11 metų. Šiuo metu vienija 280 tūkst. neįgaliųjų. Jo misija – užtikrinti neįgaliesiems lygias teises bei galimybes, vykdyti socialinę integraciją. LNF yra įstojęs į Europos neįgaliųjų forumą (ENF). Pastarasis per nacionalinius forumus vienija 50 mln. Europos Sąjungos (ES) neįgaliųjų. Įrodymas, kad tai kompetencijos raumenis užsiauginusi organizacija, – sėkmingai surengtas ir vestas 2013 m. lapkritį ENF išplėstinės Tarybos posėdis, kuriam buvo suteiktas pirmininkavimo ES statusas.
Regionų bendruomenės pranešėją apipylė klausimais. Kaip padėti kaimo vietovėse gyvenantiems ir likimo valiai paliktiems kurtiesiems, kaip sužinoti ir pasiekti juos? Ar LNF gali įtakoti mobiliojo ryšio operatorius šiems nustatant vaizdo skambučių įkainius? Ar tinklo operatoriamsnustačius aukštus įkainius, nepažeidžiamos kurčiųjų teisės komunikuoti vieninteliu jiems prieinamu nuotoliniu būdu?
Ataskaita už 20 metų veiklas
Surdologijos centro,1992 m. LKD įsteigtos viešosios įstaigos, atstovių pranešimas, be šviečiamosios misijos, turėjo pasitarnauti ir kaip sėkmingai veikiančiospačios kurčiųjų sistemos įstaigos iliustracija. Apie1995 m. įstaiga pradėjo rūpintis lietuvių gestų kalbos (LGK) puoselėjimu, sklaida, mokymu, kurčiųjų švietimo reikalais ir šioje srityje dirba iki šiol.
Ištraukų iš dešimčių mokymo priemonių bei metodinių leidinių tikslinėms grupėms, pasaulio ir Lietuvos kurčiųjų istorijų leidinių, smulkiųjų kurčiųjų taustosakos žanrų rinkinio, pasakų, pasektų gestais, vaizdo retrospektyva padėjo auditorijai apžvelgti ir prisiminti, kas jau padaryta. Na, o tokiomis pranešėjų pristatytomis naujienomis, kaip LKD interneto puslapyje www.lkd.lt įdėtos konsultacijos kurčiųjų bendruomenei ir visuomenei apie gestų kalbą, pašnekesių žodynėlis gestų kalba pradedantiesiems klausytojams, buvo stengiamasi pažadinti kurčiųjų bendruomenės kūrybines galias ir paraginti kartu stiprinti gestų kalbos pozicijas visuomenėje. Lektorių susirinkusieji klausinėjo apie išverstą į gestų kalbą Neįgaliųjų teisių konvenciją – prašė apibūdinti skirtumus nuo deklaracijos, kitų teisės aktų, paaiškinti, kaip šis dokumentas gali pasitarnauti Lietuvos kurtiesiems.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
 |