 |
Vienodi pažymiai dar nereiškia vienodo potencialo – tokiu požiūriu vadovaujasi Didžioji Britanija, kur dalis aukštųjų mokyklų priėmimą organizuoja ne pagal moksleivio pažymius ir formalius rezultatus, bet pagal turimą potencialą, kurį atskleisti gali padėti aukštoji mokykla. Taip aukštosios mokyklos ne tik siekia sukurti lygias galimybes studentams iš labiau socialiai pažeidžiamų grupių patekti į aukštąjį mokslą, tačiau kartu įsipareigoja teikti nuolatinę socialinę ir akademinę paramą studijų metu bei bandant sėkmingai įsilieti į darbo rinką. Tačiau Lietuvoje kalbant apie prieinamumą, iš esmės matoma tik viena medalio pusė – galimybė patekti į aukštąją mokyklą, o pagalba studijuojant ir bandant įsidarbinti paliekamos nuošaliau.
Visuomenė, kurioje gyvename, jau kurį laiką nebėra vienalytis darinys. Socialinė įvairovė iš retenybės virto realybe, kuri, deja, dar ne visada yra savaime suprantama. Ir nors vieni su kitais sugyvename, neretai pasitaiko, jog turime skirtingas sąlygas, ypatingai – kalbant apie aukštąjį mokslą. Šių sąlygų suvienodinimas neretai tampa tikru iššūkiu, verčiančiu priimti netradicinius sprendimus. Pavyzdžiui, Norvegijoje, siekiant išlyginti lyčių pasiskirstymą tam tikrose, stereotipiškai „vyriškomis“ arba „moteriškomis“ laikomose, studijų programose, stojant yra pridedami papildomi balai, kaip kad vyrams, ketinantiems studijuoti veterinariją, o moterims – inžinerinius mokslus. Tačiau lytis – ne vienintelis socialinės dimensijos faktorius. Įstojus, didžioji dalis studentų finansinę paramą studijoms bei daugybę kitų paslaugų gauna iš valstybės, kuri stengiasi užtikrinti efektyvų jų mokymąsi. O štai Nyderlanduose gausios etninės mažumos yra vertinamos kaip kultūrinio tapatumo dalis, todėl siekiant suteikti lygias galimybes patekti ir sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijas, ypatingas dėmesys skiriamas būtent joms.
„Europa jau suprato, kad lygių galimybių patekti į aukštąjį mokslą sudarymas yra tik pirmas žingsnis, po kurio turi atsirasti kiti mechanizmai – socialinės ir akademinės paramos studentams plėtra, pagalba darbinantis – į visa tai reikia žiūrėti kaip į integralų procesą, o ne atskiras, tarpusavyje nesusijusias dalis“, – teigė VU SA akademinio proceso reikalų koordinatorius Andrius Uždanavičius.
Susipažinti su skirtingų Europos šalių patirtimi gerinant socialinę dimensiją aukštajame moksle buvo galima balandžio pradžioje vykusioje PL4SD projekto konferencijoje Vienoje, kurioje dalyvavo ir studentai iš Lietuvos – Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai. Visose šalyse, kurios aktyviai darbuojasi šioje srityje, nuolat vyksta įgyvendintų politinių sprendimų vertinimo procesas, leidžiantis įvertinti, kokios investicijos atnešė naudos, o kokios turėtų būti keičiamos. Siekiant surinkti šias gerąsias šalių praktikas bei statistiką, susijusią su socialinės dimensijos aukštajame moksle tobulinimu, sukurta duomenų bazė, prie kurios tobulinimo aktyviai prisidėjo ir ją išbandę VU studentų atstovai.
„Šalys, kurios pristatė savo gerąsias patirtis, pasižymi vienu bendrumu – jos priima sprendimus remiantis aiškiais ir objektyviais duomenimis. Yra problema, atsiranda sprendimo būdas, sudaromas planas, numatomi reikalingi finansai ir įsivertinimo kriterijai, kuriuos matuojant galima pasakyti ar investicija sėkminga. Tyrimais grįsta politika leidžia sukurti skaidresnę ir efektyvesnę sistemą, eliminuoti poveikio neturinčius metodus ir finansus skirti į labiausiai pasisekusių projektų plėtrą. Lietuvoje dažnai dar trūksta duomenų, o jei jų ir yra, tai į analizes, ekspertų išvadas ir rekomendacijas yra žiūrima tik tuomet, kai tai palanku sprendimus priimantiems žmonėms. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurios dalyvauja pilotiniame projekto etape, tad tai yra galimybė žengti didelį žingsnį į priekį šioje srityje“, – įspūdžiais po konferencijos dalinosi A. Uždanavičius.
Konferencijos metu aukštojo mokslo ekspertai vieningai sutarė, jog aukštasis mokslas suteikia naudą kiekvienam individui, tačiau kartu yra ir visuomeninė gėrybė, o pagrindinė prielaida sėkmingam valstybės vystymuisi yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Būtent ši mintis tapo pagrindine, kalbant apie socialinės dimensijos gerinimą Europoje. Prastėjanti demografinė padėtis senajame žemyne lemia, jog investicija į kiekvieną žmogų ir jo išsilavinimą tampa išgyvenimo klausimu, todėl ypatingai svarbu sudaryti vienodas sąlygas kokybiškoms studijoms, pradedant priėmimo organizavimu ir baigiant visuomenės tolerancijos didinimu.
VU SA aktyviai dalyvauja Lietuvos aukštojo mokslo politikos formavime bei yra pirmoji organizacija Lietuvoje, suorganizavusi tarptautinę konferenciją, skirtą išimtinai aptarti socialinę dimensiją Lietuvos aukštajame moksle.