![]() |
Balandžio 4 dieną Dusetų kultūros centre įvyko 18 – tos rašytojo, publicisto, žurnalisto, Dusetų krašto Garbės piliečio Donato Čepuko naujos knygos „Beamžis“ sutiktuvės. Malonu pažymėti, kad šis pirmasis knygai skirtas renginys vyko ne kur nors kitur, o Dusetose – autoriaus numylėtoje vietoje. Sutiktuvėms vadovavo mokytojas Raimondas Gapšys.
Renginį papuošė Dusetų kultūros centro moterų ansamblio „Svaja“ skambiai sudainuotos dainos. Fortepionu skambino Dusetų meno mokyklos moksleivė Liucija Vaitukaitytė.
Naujojoje Donato Čepuko knygoje telpa jaudinanti didesnės apimties novelė, skirta motinos atminimui. Knygai iliustracijas sukūrė dailininkas Romualdas Pučekas.
Renginio dalyviams Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vanda Normantienė kalbėjo: „Rašytojas Romualdas Lankauskas yra pasakęs: „Žodžio menas yra vienas iš sunkiausių“.Manau, kad jis teisus. Neneigiu, kad tapyti paveikslus, kurti skulptūras yra nelengva, bet rašytojas privalo sugalvoti siužetą, veikėjus, nuspręsti, kokie bus jų tarpusavio santykiai, ir dar visa tai turi išreikšti kažkokią mintį. Skaitytojui turi būti įdomu, jį kūrinys turi įtraukti nuo pirmųjų puslapių. Būtent tokia yra Donato Čepuko novelė „Beamžis“. Rašytojas žavi gebėjimu atidžiau įsižiūrėti, įsiklausyti ir įtaigiai papasakoti skaitytojui.“
Pirmajame puslapyje užrašyti J. W. Goethes žodžiai: „Gyvenimo faktai vertingi ne todėl, kad jie tikri, bet todėl, kad ką nors reiškia“.Galima suprasti, kad autoriui šie įvykiai labai svarbūs, reikšmingi. Galiniame viršelyje rašytojo ranka parašytas tekstas: „Papasakojau nieko nepraleisdamas su nemenka baime, ar neprinešiau netikrovės, nes emocijų įaudrinta vaizduotė net apie visiems žinomus faktus dažnai prikuria daugiau, nei atsimena atmintis ...“
Kaip ir ankstesnėse novelėse, personažų paveikslus rašytojas kuria tarsi dėlionę iš to, kas sužavėjo sutiktuose ar pažintuose žmonėse. Pagrindinis kūrinio veikėjas Justinas Beragis – girininkas, išdidus, drąsus, doras, užsispyręs, gerai pažįstantis gamtą žmogus.
Novelėje dominuoja meilė artimam, gerumas, noras padėti kitam, užjausti, gailestis, moralinė šviesa, teisingumas, sąžinės balsas. Vyksta konfliktas tarp žmogiškumo, dvasinio tyrumo ir atklydėlio niekšybės, brutalumo. Gerai, kad niekšas nugalimas. Novelėje paliestos aktualios problemos: motinos ir dukters būtis, narkomanijos žala, smurto poveikis jaunam žmogui.
Didžiausią pliusą knygai dėčiau už tai, sakė kalbėtoja, kad šalia veiksmo nestiga meniškų gamtos aprašymų, kurie padeda susikurti nuostabų sengirės vaizdą. Justinui Beragiui sengirė atrodė esanti savotiškai stebuklinga medžių, žolių, paukščių, žvėrių ir daugybės kitokios gyvasties viešpatija. Piešiamas labai romantizuotas girios vaizdas. Žmonių paveikslai ir gamtos grožis – neatsiejami. Knyga parašyta taip paprastai ir aiškiai, kad tereikia atverti širdį tekstui.
Įžvalgos pabaigoje mokytoja pabrėžė, kad šią knygą perskaitę turėtume tapti geresni, paskatinti labiau branginti artimus žmones.
Mokytoja Vanda Normantienė apibendrino ir literatūralogės Jūratės Sprindytės kai kuriuos šios novelės vertinimo momentus: pastebima, kad novelėje labiausiai veikia stiprus romantinis pradas – ypač kalbant apie sengirę, jos skleidžiamą jėgą, garsus, kvapus, augmeniją ir gyvūniją. Jūratė Sprindytė žavisi, kad autorius rado tikrai sugestyvių žodžių girios grožiui skleisti, be to kritikei įspūdį palieka ir lemtingi sutapimai bei simboliai (prarasta dukra ir susirasta įdukra, artumą simbolizuojantys ąžuolas, su egle suaugę vienu kamienu)., artėjančio finalo auginama įtampa, teisingumo pergalė prieš niekšiškumą.
Jūratė Sprindytė gėrisi novelės „Beamžis“ autoriaus pakilumu, vaizduojant gamtą ir jausmus.
Į knygos „Beamžis“ sutiktuves atvyko daug dusetiškių, rašytojo giminių, garbingų svečių: Seimo narys Algimantas Dumbrava su žmona Alicija, Zarasų urėdas Rimantas Jurevičius, knygos dailininkas Romualdas Pučekas, kolegos iš „Utenio“ redakcijos, aktorė, poetė, dusetiškė Meilė Kudarauskaitė, mokytojai, bendruomenių atstovai.
Kalbėdama apie Donato Čepuko kūrybą, Meilė Kudarauskaitė labai taikliai pastebėjo, kad Donatas – ne tik novelių rašytojas, bet ir gamtos poetas. Kad toks yra šia novele jis ir išsidavė. Kalbėtojai regėjosi, kad novelės personažas Justinas Beragis yra įdomus, vienišas girios žmogus. Labai taurus ir dvasingas. Meilė Kudarauskaitė susižavėjusi Donato Čepuko kūryba sakė, kad ji jaučianti, jog autorius dar yra kupinas neišreikštų kūryboje jausmų, kad jis nors save tramdo, tačiau iš jo knygose vis tiek plūsta gyvenimiškoji patirtis, gamtos ir žmonių psichologijos, aistros, jausmų pastebėjimai, žmonių charakteriai, todėl jis gali rašyti apie viską ... Dailininkas Romualdas Pučekas pasidžiaugė vaisingu ir šiltu bendradarbiavimu su novelės autoriumi Donatu Čepuku.
Jautri menininko nuojauta neapvylė – piešiniai padėjo atkoduoti novelės dvasinių vertybių pasaulį.
Autorius padėkojo Romualdui Pučekui už kūrinio supratimą, subtilų gamtos slėpinių atskleidimą.
Autoriui įteiktos gėlių puokštės ir padėkos žodžiai liudijo, kad žmonės supranta Donato Čepuko kūrybą, kad ji jiems labai svarbi. Tarsi atsiliepdamas į susirinkusiųjų nuotaikas, autorius išdalino visas atsivežtas savo knygas atėjusiems į šį susitikimą, o kam neužteko, sakė, jog vėliau gaus visi pageidaujantys.
Donatas Čepukas padėkojo visiems susitikimo dalyviams, renginio vedėjui Romualdui Gapšiui, solidžiai atlikusiam savo pareigas, Kultūros centro dailės galerijos direktoriui Alvydui Stauskui už organizacinius rūpesčius bei malonų priėmimą.