Kaip praneša vokiečių dienraštis Die Welt, po to, kai Rusija įsiveržė į Krymą, Skandinavijos valstybėse vėl užvirė diskusija apie narystę NATO. Paradoksalu, bet agresyvi Rusijos politika prieš Ukrainą nėra rimtas argumentas suomiams ar švedams, jog reikėtų kuo greičiau stoti į NATO.
Tiesa, Suomijoje žmonių, kurie mano, kad jų valstybei derėtų prisijungti prie NATO, šiandien kiek daugiau nei per metus, tačiau ir dabar tik kas penktas Suomijos gyventojas pritaria savo valstybės narystei NATO. Net 60 procentų suomių įsitikinę, kad Suomija turi likti anapus karinio aljanso. Švedijoje NATO rėmėjų santykinai kiek daugiau nei kaimyninėje Suomijoje, tačiau pastaruoju metu jų net kiek sumažėjo ir šiandien už narystę pasisako tik kiek daugiau nei 30 procentų švedų, o prieš – 50 proc.
Kodėl skandinavai nesiveržia į NATO? Viena vertus, geri ekonominiai santykiai su Rusija yra vienas svarbus argumentas. Kita priežastis – Suomija ir Švedija jau seniai laikosi neutralumo pozicijos ir jų gyventojai įsitikinę, kad būtent tai padeda išvengti įklimpimo į karinius konfliktus. Jei tai padėjo iki šiol, tai kam kažką keisti? Skandinavai, regis, įsitikinę, kad narystė NATO paprastai nesuteikia karinio saugumo, tačiau tik suerzina Rusija ir sugadina su ja santykius. Geri santykiai su Rusija, pasak skandinavų, daug geriau gali apsaugoti nuo kokių nors išorinių grėsmių nei NATO aljansas.