Jei Vakarai neapgins Ukrainos nuo Rusijos agresijos, tuomet Ukraina turi gintis pati atkurdama savo branduolinių ginklų arsenalą.
Apie tai Krymo totorių lyderis Mustafa Džemiliovas trečiadienį pareiškė per Vašingtone vykusį Carnegie fondo tarptautinei taikai susitikimą. Ukraina savo branduolinio arsenalo atsisakė 1994 metais, kai Rusija, Didžioji Britanija ir JAV pasirašė Budapešto memorandumą, žadantį apsaugoti Ukrainos teritorinį integralumą mainais už šios šalies prisijungimą prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Rusija, anot M. Džemiliovo, šį susitarimą pažeidė įsiverždama į Krymą ir kodėl dabar Ukraina neturėtų galvoti apie branduolinio ginklo susigrąžinimą?
M. Džemiliovas yra Ukrainos parlamento narys ir buvęs totorių medžliso pirmininkas. Jis gimė likus vos keliems mėnesiams iki to laiko, kai Stalinas įvykdė visų Krymo totorių deportaciją į Sibirą. Atsiminimai apie šią deportaciją, pražudžiusią daugiau nei pusę visų Krymo totorių, atgyja šiandien, kai Krymą vėl valdo Rusija. M. Džemiliovas augo tremtyje ir į Krymą grįžo tik 1989 metais, kai ten jau kurį laiką dominavo dabartinė etninių rusų dauguma. „Mes Ukrainoje jaučiamės apgauti, jaučiamės išduoti. Dabar mes turime atgauti savo branduolinį statusą“, – teigė M. Džemiliovas Vašingtone. Tiesa, Rusija neigia pažeidusi Budapešto susitarimą.
Tuo tarpu artėja balandžio 18 diena, kai 290 tūkst. Krymo totorių, gyvenančių Rusijos aneksuotame pusiasalyje, turės priimti sprendimą. Tą dieną visi Krymo gyventojai automatiškai taps Rusijos piliečiais, jei nepateiks oficialaus dokumento, išreiškiančio norą išlaikyti Ukrainos pilietybę. Ši diena labai apsunkins Krymo totorių gyvenimą. Jei nepriims Rusijos pilietybės, jie negalės dirbti jokiose valstybinėse pareigose. „Prarasime visas savo pilietines teises ir savo pačių žemėje būsime traktuojami kaip užsieniečiai. Tai rimtas smūgis“, – teigė M. Džemiliovas.
„Jei žmonės priims Rusijos pilietybę, atsidursime spąstuose“, – kalbėjo Krymo totorių lyderis. Remiantis Rusijos įstatymais, bet kokia diskusija apie teritorinius Rusijos pokyčius yra laikoma separatizmu ir gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų. Pasak M. Džemiliovo, ukrainiečių ir totorių mokyklos jau yra uždarinėjamos, o abiejų kalbų vartojimas viešumoje tampa vis didesniu tabu. Tai ypač pasakytina apie ukrainiečių kalbą. Kryme veikiančios Ukrainos stačiatikių bažnyčios kunigams neleidžiama melstis savo šventovėse, todėl pamaldas jie pradėjo rengti ir totorių mečetėse – vienintelėje vietoje, kur galėjo rasti laikiną prieglobstį. Daug žmonių, ištikimų Ukrainos bažnyčiai, jau paliko Krymą, jų pėdomis pasekė ir 5 tūkst. Krymo totorių. Gyvybėms tų, kurie drįsta reikšti Kremliui priešingą nuomonę, gresia pavojus. Todėl Krymo totoriai svarsto galimybę įkurti savo nepriklausomą televizijos tinklą, kuris veiktų kažkur Europoje, V. Putinui nepasiekiamoje vietoje, ir transliuotų naujienas Krymo totorių diasporai.
„Mes buvome kupini vilties, kad reikalai pakryps į gera“, – teigė M. Džemiliovas. Tačiau tada Rusija įvykdė invaziją. Ir, nors V. Putinas pats asmeniškai dalino patikinimus M. Džemiliovui, kad totoriai bus palikti ramybėje, tačiau šiandien M. Džemiliovas teigia, jog pasiekta tokia riba, kur nebėra jokių garantijų, jog nebus pralietas kraujas. Ragindamas Vakarus įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, M. Džemiliovas teigė, kad tokiu atveju, jei nedelsiant nebus imtasi priemonių Rusijos ekspansionizmui pažaboti, tai „vėliau teks mokėti šimteriopai daugiau pinigų.“ „Jei 2008 metais JAV būtų veikusios ryžtingiau, tai šiandien tokios situacijos Kryme nebūtų. Labai greitai mes matysime Rusijos karius Briuselyje“, – perspėjo M. Džemiliovas.
Parengta pagal The New Republic