 |
| Adomas Varnas „Politikos pamoka“. Nuotrauka iš parodos organizatorių archyvo |
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje (Vilniaus g. 33, Kaunas) nuo balandžio 5 d. pradės veikti paroda „Varnas varnui akies nekerta? Lietuvos politikai ir visuomeninis gyvenimas Adomo Varno (1879–1979) kūryboje“.
Ekspozicijoje pristatomi įžymaus lietuvių dailininko, tapytojo, grafiko, pedagogo Adomo Varno tapybos ir grafikos darbai, jo sukurti pašto ženklai, pirmųjų lietuviškų pinigų eskizai. Paroda atskleidžia, jog Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą fiksavęs dailininkas savo darbais – pašto ženklais ir banknotų eskizais – nuoširdžiai prisidėjo prie jaunos valstybės kūrimo, o šaržais nevengė pašiepti Lietuvos nepriklausomybe abejojančių politikų, visada likdamas ištikimas tautinės valstybės idėjai.
1914 m. sukūręs pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus ir išspausdinęs juos žurnale „Vairas“, A. Varnas iš redaktoriaus Antano Smetonos sulaukė padrąsinimo ir toliau kurti charakteringus portretus. Daugiausia politinių šaržų gimė A. Varnui stebint lietuvių veikėjų pasisakymus 1917 m. birželio 9–17 d. Peterburge įvykusiame Visos Rusijos lietuvių seime. Nors Seime buvo susirinkę 330 lietuvių atstovų, tačiau A. Varnas įamžino tik pačius aktyviausius kalbėtojus. A. Varnas rėmė Lietuvos nepriklausomybės šalininkus, todėl pastarieji – advokatas Stasys Šilingas, istorikas, prof. Augustinas Voldemaras, advokatas Martynas Yčas, teisininkas Mykolas Sleževičius – šaržuose vaizduojami orūs ir išmintingi. Lietuvos nepriklausomybei nepritariančius socialistus ir bolševikus – ekonomistą Stasį Digrį, mokytoją Petrą Balį, rašytoją Jurgį Smalstį-Smolskį ir kitus menininkas „papuošė“ velnio ausimis ir kanopomis. A. Varno sukurtus šaržus į vieną rinkinį „Ant politikos laktų“ sudėjo ir su šmaikščiais komentarais 1922 m. publikavo kun. visuomenės veikėjas, literatas Juozas Tumas-Vaižgantas. Parodoje eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi A. Varno baigtiniai kūriniai bei jų eskizai. Ekrane rodomos muziejaus fonduose saugomos A. Varno nuotraukos bei leidinyje „Ant politikos laktų“ publikuoti visuomenės veikėjų šaržai.
Lietuvos istorija ir šalies visuomeninis gyvenimas atsispindi ne tik A. Varno tapybos, grafikos darbuose, bet ir jo sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1922 m. dailininko sukurtuose 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektuose atsispindi lietuvių liaudies meno motyvai, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai ir kita tautinė simbolika. Nepaisydamas sutarties su pinigų spaustuve sąlygų – sunaikinti visus litų eskizus, bandomuosius vienpusius ir dvipusius atspaudus, A. Varnas dalį jų išsaugojo ir parsivežė į Lietuvą. Ši nuo sunaikinimo išgelbėta „makulatūros“ dalis pateko į kolekcininkų bei muziejų rinkinius. Parodoje eksponuojama Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi A. Varno sukurtų pirmųjų Lietuvos pinigų pavyzdžiai, banknotų projektų albumai bei pašto ženklai.
Adomas Varnas (1879 m. sausio 1 d. Joniškyje – 1979 m. liepos 19 d. Čikagoje, JAV) – dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas ir propaguotojas, dailės pedagogas, scenografas. Studijavęs prestižinėse Rusijos, Lenkijos, Šveicarijos dailės mokyklose studijų nebaigė. Net ir be diplomo niekas neabejojo A. Varno profesionalumu, jis tapo svarbiausiu Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikėju, 1923–1939 m. dėstė Kauno meno mokykloje. Bijodamas sulaukti sovietų represijų 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. – į JAV. A. Varnas įsikūrė Čikagoje ir tapo aktyviu lietuvių išeivijos veikėju bei tautinės kultūros puoselėtoju. Sulaukęs 100 metų jubiliejaus A. Varnas kalbėjo: „Gyvenime stengiausi atlikti žmogiškąją misiją savo tautai ir per ją visai žmonijai. Kaip man pavyko – spręskite jūs visi.“
Parodos kuratorė: dr. Ingrida Jakubavičienė
Parodos organizatoriai: Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Paroda veiks iki birželio 20 dienos.