Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pirmą kartą lankėsi Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje. Po Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų viršūnių susitikimo, kuriame vyravo Ukrainos krizė, Krymo aneksija, jis pareiškė, kad pasaulis tampa saugesnis, kai Europa ir Amerika vieningos.
Tokios svarbios Amerikos prezidento kelionės į Europą, ko gero, dar nebuvo. Pastangos sutvirtinti Europos ir Amerikos nepritarimą Rusijos agresijai suteikė jai ypatingos svarbos.
Rusija klydo tikėdamasi, kad įvarys pleištą tarp Vašingtono ir Briuselio, per spaudos konferenciją sakė B. Obama.
Europos Sąjungos viršūnės spaudė prezidentą padėti Europai išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų, kad JAV eksportuotų daugiau gamtinių dujų. Mažiau suvaržymų liktų susitarus dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, Amerikos ir ES laisvosios prekybos sutarties. Derybos vėl vyksta, bet įstrigusios, dar daug nesutarimų.
Briuselyje B. Obama praleis 22 valandas, po to vyks į Italiją, tęsdamas šešių dienų kelionę po Senąjį žemyną. Bet tik Briuselyje jis pasakys viešą kalbą, nes, pasak Baltųjų rūmų, kur kitur, jeigu ne Europos Sąjungos centre kalbėti apie žemyno saugumo svarbą.
NATO generalinis sekretorius, su kuriuo taip pat susitiko B. Obama, perspėjo, kad tokios grėsmės Europos saugumui nebūta nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. O vizitą Belgijoje B. Obama pradėjo kartu su karaliumi Phillipe`u ir šalies ministru pirmininku pagerbdamas amerikiečius karius, žuvusius Europoje per pirmąjį pasaulinį karą.
„Esame labai sujaudinti stovėdami drauge su jumis prie amerikiečių, kurie paaukojo gyvybes už laisvę, kapų“, – sakė Belgijos karalius Phillipe`as.
Ir dabar vienas svarbiausių B. Obamos signalų Europai – kad Jungtinės Valstijos nepamiršo saugumo įsipareigojimų NATO partnerėms, taip pat ir toms, kurios anksčiau buvo Rusijos įtakoje.
Kai grėsmė akivaizdi – vakar Rusijos pajėgos Kryme šturmavo paskutinį karo laivą, virš kurio plevėsavo Ukrainos vėliava, Maskva paskelbė, kad jos bazės perėme visas 193 ukrainiečių karines bazes Kryme.
Ukrainos laikinasis prezidentas kreipėsi į Radą leidimo – šalies pajėgoms dalyvauti pratybose su NATO, kad amerikiečių kariai atsidurtų visai netoli Rusijos pajėgų Krymo pusiasalyje. Pratybas su amerikiečiais Ukraina planuoja vasarą, taip pat ir su Lenkija bei Rumunija. Tradicinės ukrainiečių pratybos su amerikiečiais „Sea Breeze“ ypač erzino Maskvą, nes kartais būdavo rengiamos Kryme, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas. Vėliau jos buvo perkeltos į Odesą, kur Ukraina taip pat turi karinio jūrų laivyno bazę.
Krymo praradimą daugelis ukrainiečių išgyvena sunkiai, skamba kaltinimai ir naujai valdžia, kad tai vyksta ir dėl jos neryžtingumo, neprofesionalumo. Ukrainos premjeras tvirtina, kad šalis kovos, jeigu Rusija brausis toliau.
„Kryme mes nenaudojome jėgos, kad nepralietume kraujo. Taip pat norėdami parodyti pasauliui, kas tikrasis agresorius, kad Rusija okupavo dalį Ukrainos teritorijos. Pažvelkime į Tarptautinę bendriją – 14 iš 15 Saugumo Tarybos narių palaiko Ukrainą. O kas bus jeigu Rusiją veršis į mūsų šalies gilumą? Kiekvieno ukrainiečio pareiga ginti savo šalį, mes kovosime“, – sakė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.
Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba
