Trečiadienį Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) pristatyta jungtinė mokslininkų studija, apžvelgusi skalūninių dujų gavybą, galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Studiją paskatino praeitais metais kilusi stipri visuomenės reakcija dėl galimos skalūninių dujų gavybos Lietuvoje, naudojant hidraulinio ardymo metodą.
Mokslinės studijos darbo vadovas prof. Algimantas Grigelis pasakoja, kad šis darbas prasidėjo praeitų metų vasario mėnesį, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kreipėsi į LMA ir užsakė tyrimą. Per mėnesį suformuota komisija atliko tyrimą ir pateikė rezultatus Seimui, kuris, atsižvelgdamas į juos, padarė įstatymų pakeitimus. Tačiau mokslininkai šiomis komisijos išvadomis neapsiribojo. „Supratome, kad reikia pateikti visuomenei išsamius duomenis apie šią problemą, pagrįstus mokslo žiniomis, tačiau suprantama kalba. Studiją „Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba: poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“ atliko dvylika mokslininkų iš skirtingų sričių, devyni iš jų mokslo akademijos nariai“, – sakė A. Grigelis.
Prof. Jurgis Vilemas, vienas iš studijos narių, labai apgailestavo, kad nepavyko sandoris su JAV įmone Chevron: „dėl to, matyt, dar ilgai nežinosime, kiek tiksliai skalūnų dujų turime Lietuvoje. Todėl išlieka daug spekuliacijų ir neaiškumų. Mano nuomone, valdžios žmonės, nepriklausomai nuo šios studijos, turėtų įsipareigoti atsakyti į klausimą, kiek dujų turime ir kokia būtų galima dujų išgavimo savikaina. Tada jau galėtume kalbėti, ar iš gavybos būtų naudos ir ar verta šiandienėmis sąlygomis ją pradėti. Šiandien daugiau spekuliacijų negu realaus atsakymo, ką turime.“
Mokslininkai sutartinai teigė, kad skalūnų dujų gavyba nebūtų pavojingesnė nei kitos energetikos rūšys. Algimantas Grigelis teigė, kad „pavojus yra visur – galiu čia kalbėdamas nukristi nuo kėdės ir susilaužyti koją arba ranką. Kalbant apie galinčius gavyboje pasitaikyti katastrofinius įvykius, technologijos sutrikimus ir pan., tokia galimybė neatmestina ir jos nenagrinėjome. Visuomenė yra ne visiškai pagrįstai įbauginta ir mes tai labai gerai suprantame. Mūsų studijos pagrindinė tezė – laikantis įstatymais nustatytos tvarkos skalūnų dujų gavybos poveikis aplinkai yra negalimas daugeliu atvejų, o kai kuriais atvejais įmanomas nežymus poveikis.“
„Jei palygintume, kiek teršiame aplinką važinėdami automobiliais arba kiek problemų sukelia naudojamos trąšos, tai skalūnų poveikis būtų nežymus. Tačiau paimame iš konteksto vieną būdą ir nepasveriame, kiek jis pavojingas palyginti su kitomis homogeninės veiklos rūšimis, – aiškino J. Vilemas – žinoma, technologijos dar nepakankamai ištobulintos, pasaulis juda ta kryptimi ir galime laukti vis saugesnių gavybos būdų“.
Prof. Algimantas Grigelis teigia, kad visa ši skandalinga skalūnų istorija prasidėjo nuo Chevron padarytos klaidos. „Lietuvos geologijos tarnyba 2009 m. paskelbė tarptautinį kvietimą dalyvauti skalūninių dujų žvalgybos konkurse. Į tai atsiliepė kelios kompanijos ir didžiausią susidomėjimą parodė Chevron. Kada buvo priimti dokumentai, atitinkantys konkurso keliamus reikalavimus, organizacijos atstovai nieko nelaukdami pradėjo važinėti Šilutės ir Tauragės rajonuose po kaimus ir prašyti žmones pasirašyti sutartis, kad leidžia naudotis jų žeme. Tai buvo padaryta per anksti, ne visi tai suprato. Buvo ir pagąsdinimo atvejų, kad nepasirašę gyventojai sulauks sankcijų. Dėl to ir prasidėjo judėjimas prieš skalūnus, kuris išsivystė iki tiek, kad kompanija buvo priversta pasitraukti“, – pasakojo mokslininkas. Prie to prisidėjo ne tik sugriežtinti įstatymai, bet ir didelis, 40 proc. mokestis valstybei už gavybą. Chevron pamatė, kad nebus pelno, o apsispredimą paskatino ir tai, jog nepavyko pasiekti susitarimo su vietos bendruomenėmis.
Kaip sprendimą būdą mokslininkas siūlo pradėti žvalgybą valstybinėse žemėse. Studijos nariai mano, kad žmonių baimes numalšinti padėtų pakeisti įstatymai, kurie užtikrintų, jog gyventojai gaus dalį pelno už gavybą ir pakankamas kompensacijas už galimus nuostolius.
Tačiau mokslinės studijos pranešėjai laikėsi vieningos nuomonės, kad jeigu Lietuvoje yra dideli skalūninių dujų klodai, kuriais būtų galima patenktinti šalies dujų poreikį, tai energetinė nepriklausomybė ir nauda gerokai pranoktų nežymias neigiamo poveikio rizikas.
Parengė Monika Midverytė OFS