Jėzus bylojo savo mokiniams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nei vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.
Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“.
Kiti skaitiniai: Įst 4, 1. 5–9; Ps 148
Evangelijos skaitinį komentuoja s. Pranciška Bubelytė FDCJ
„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų“.
Sunku pasakyti, kam buvo skirti šie žodžiai. Kontekstas nelabai daug pasako, ar tai tebėra Kalno pamokslo publika – susirinkusios minios žmonių, ar keletas artimiausių Viešpaties mokinių, kiek anksčiau paragintų būti žemės druska ir pasaulio šviesa. Tačiau bet kokiu atveju Jėzaus žodžiai įpareigotų tiek vienus, tiek kitus. Kodėl?
Pirma mintis, atėjusi į galvą, verčia pasigilinti į priežastis, kodėl Jėzus tai sako. Panašu, kad žmonės, patyrę Jėzaus išgydančią ir išlaisvinančią jėgą, laisve dvelkiantį Jo žodį, ėmė galvoti, kad Jis gali panaikinti, tiesiog atimti iš vargą ir prispaudimą kenčiančiųjų juos slegiančias Įstatymo naštas ir dažnai grėsmingus Pranašų žodžius, palikusius jiems atsakomybę už tautos praeitį ir ateitį, kad galima pabėgti nuo to, kas sunku ir nemalonu... Tačiau tam, kad žmogus neprarastų savo identiteto, Jėzus liepia vykdyti Įstatymą ir Pranašus, užtvirtindamas, kad „nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys“. Ir „kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje“. Vadinasi, jie yra svarbūs, jie yra būtini, jie turi prasmę, kuri Jėzaus vaikščiojimo žemėje laiku buvo galbūt beišsitrinanti, benublunkanti. Ar ne todėl ir atsimainymo ant kalno metu šalia Jėzaus pasirodo Mozė ir Elijas – Įstatymo ir Pranašų svarbiausieji atstovai?
Taigi šiuo mokymu klausytojas yra kviečiamas sugrįžti prie savo šaknų, prie to, kas apsprendžia jo kilmę, jo pašaukimą, jo misiją. O šio mokymo esmė dar labiau išryškinama vėlesniuose Jėzaus mokymuose: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 7, 12) bei „...Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 22, 37-40).
Netrukus mes pamatysime, kad tas Įstatymas ir Pranašai galiausiai išsipildys Jėzaus asmenyje, jie įgaus prasmę pasaulio ir kiekvieno žmogaus Išganytojuje.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
