Lordas Jonathanas Sacksas, kuris kadaise buvo vyriausias Didžiosios Britanijos rabinas, yra vienas iš įdomiausių ir įtakingiausių šios šalies viešųjų intelektualų. Šis filosofas neseniai tapo Londono Karaliaus koledžo teisės, etikos ir Biblijos profesoriumi.
Savo pirmojoje paskaitoje rabinas J. Sacksas kalbėjo apie Biblijos svarbą formuojantis šiandieninei visuomenės teisei ir etikai. Lordas J. Sacksas atsiremia į septynias Biblijoje išdėstytas mintis, lėmusias, kad būtent Vakaruose išsivystė rinkos ekonomika, demokratinė politika, žmogaus teisės ir laisva visuomenė.
„Istorikas Niallas Fergusonas cituoja Kinijos Socialinių mokslų akademijos narį, gavusį užduotį atrasti paaiškinimą, kodėl Vakarai XVI amžiuje aplenkė Kiniją ir pasiekė pramoninių ir mokslinių aukštumų. Pirmiausia, kaip teigia jis, mes galvojome, kad visa tai įvyko, nes jūs turėjote geresnius ginklus. Tuomet mes galvojome, kad tai lėmė jūsų politinė sistema. Vėliau, kad tai buvo ekonominės sistemos padarinys. Tačiau pastaruosius 20 metų mes nebeturime jokių abejonių – tai buvo jūsų religija“, – savo paskaitoje dėstė J. Sacksas.
Pirmosios trys charakteristikos, kurias identifikavo rabinas J. Sacksas, yra žmogaus orumas, laisvė bei atsakomybė ir gyvenimo šventumas, kuris apskritai yra centrinis principas, kadangi visi žmonės yra sukurti pagal Dievo atvaizdą, todėl jau pats žmogaus gyvenimas yra šventas.
Cituodamas Amerikos antropologę Ruth Benedict, lordas J. Sacksas identifikavo ir ketvirtą aspektą – kaltės sąvoką, kuri yra priešinga gėdai. Artikuliuodamas skirtumą tarp kaltės kultūros ir gėdos kultūros, jis rėmėsi seru Bernardu Williamsu, kurio pastebėjimu, gėdos kultūra yra vizualinė kultūra, o kaltės kultūra yra klausymosi kultūra. Visa tai J. Sacksas iliustravo pavyzdžiu iš Adomo ir Ievos istorijos.
„Labai svarbu, kad hebrajų Biblija įvedė kaltės kultūrą į pasaulį, kuris iki tol žinojo tik gėdos kultūrą. Kaltės kultūra priešingai nei gėdos kultūra daro perskyrą tarp nusidėjėlio ir nuodėmės. Blogas tampa pats veiksmas, o ne asmuo“, – teigė J. Sacksas.
Penktasis principas, anot jo, yra šeimos kaip visuomenės rišamosios grandies svarba. „Šeima yra šventa“, – teigė J. Sacksas.
Šeštasis principas yra sandora. Ši sandora sieja žmones, o kartu susieja juos ir su Dievu.
Galiausiai, kaip teigė J. Sacksas, septintasis principas yra ir pamatinis judaizmo principas. Kadangi kiekviena visuomenė yra sandoros padarinys, tai reiškia, kad visa žmogiška galia, visa politinė valdžia yra palenkiama transcenduojančiai Dievo valdžiai. Vadinasi, galia yra ribojama moralės. „Teisingumas yra suverenas galios atžvilgiu“, – apibendrino rabinas.
„Tai yra šie septyni principai, kurie padaro biblinę etiką tokią skirtingą nuo bet kokios kitos etinės sistemos. Tai yra vienintelė etinė sistema, kurioje meilė ir atlaidumas yra moralinio gyvenimo centras. Man rodosi, kad visiems šiems septyniems principams šiandien kyla pavojus“, – nuogąstavo J. Sacksas.
Pasak jo, gyvenimo šventumo principo nykimas pastebimas kalbant apie abortų ir eutanazijos liberalizavimą. Visa tai yra pasekmė to, kad mūsų visuomenė praranda žmogaus orumo ir žmogaus laisvės suvokimą.
Viena įdomiausių J. Sackso pranešimo dalių yra jo pastebėjimas, kad mūsų visuomenė nuo kaltės kultūros jau perėjo prie gėdos kultūros.
„Šiandien mes regime žiniasklaidos teismus, teismus viešąja gėda. Tokioje kultūroje tampa labai sunku sukurti erdvės išpažinčiai, atgailai, atleidimui ir reabilitacijai. Jei jau esi sugėdintas, tai tau jau yra galas“, – teigė J. Sacksas.
Galiausiai lordas J. Sacksas pareiškė, kad šiandien mums kyla pavojus užmiršti, kad galia turi būti ribojama moralės.
„Šiandien tampa labai lengva pasakymą „aš turiu teisę daryti x“ pakeisti pasakymu, kad „elgiuosi teisingai, darydamas x“. Vadinasi viskas, kas nėra įstatymiškai draudžiama, yra moraliai leidžiama ir todėl moraliai pateisinama. Jei mes daugiau nebedarysime skirties tarp teisės ir moralės, jei pasikliausime tik rinkos ekonomika, įstatymais, reguliuojančiomis institucijomis, tai turėsime ydingai funkcionuojančią ekonomiką, kurią apibūdina vis auganti nelygybė ir ekonominis elgesys, kuris turėtų būti nepriimtinas“, – reziumavo rabinas.
Pagal Mercatornet.com parengė Donatas Puslys