Pastaruoju metu visuomenės gyvenimas nusidažė vaivorykštės spalvomis. Sunku net patikėti, kad šis vaivorykštinis reiškinys taip labai išplito. Skirtingose barikadų pusėse žmonės rimtais veidais ir įraudusiais žandukais ginčijasi, kas yra norma ir kokie santykiai turi būti įteisinti, o kokie ne.
Kai vakar perskaičiau naujieną, jog Žurnalistų etikos inspektorė aiškinsis, ar LRT nepažeidė įstatymų, transliuodama reklamą apie seksualinių mažumų eitynes tik vėlai vakare, pradėjau juoktis. Juoktis todėl, kad visa šita košė jau primena H. K. Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai“, tik kad vaikystėje skaityta pasaka dabar vyksta tikrovėje – žmonės apsimeta nematą to, kas akivaizdu.
Skirtumas tas, kad dabar visiems gerai žinomi lobistai siuvėjai savo šnekomis mulkina ne karalių, o karalienę E. S. Juk tai modernu, tai pati naujausia technologija, lygybė ir žmogaus teisių triumfas, išsilaisvinimas iš daugumos teroro ir diskriminacijos, atsigręžimas į žmogų, jo jausmus ir laimę. Tokiais siūlais nuaustas senosios ponios E. apsiaustas pavers ją trečiojo tūkstantmečio pažiba. O karalienės rūmų personalas Briuselyje juk negali prisipažinti, kad nemato čia jokios modernybės ir jokios prasmės, nes bus apkaltinti senamadiškumu ir nehumaniškumu.
Ir juokinga darosi stebėti, kaip apsišaukėliai siuvėjai kuria reklaminius filmukus savo naujajai „technologijai“ išpopuliarinti, o karalienė E. S. juos platina, norėdama būti pati moderniausia. Žemesniųjų dvarų, tokių kaip Lietuvos provincijos, valdytojai, būdami žemesnio išsilavinimo, dar labiau bijo pasirodyti neišprusę prieš karalienės rūmų gyventojus, tad linksėdami galvelėmis pritaria, kad naujosios technologijos apsiaustas puikus.
Trūksta vaikų, kurie sušuktų, kad karalienė nuoga. Juk kiek ūgtelėję vaikai, atradę, kad Kalėdų Senelis iš tiesų yra ne senelis, o tėvelis, jau gali paaiškinti, iš kur atsiranda vaikai. Jie išdroš, kad vaikus atneša ne gandrai ir jų neparneša iš kopūstų daržo, bet vaikai atsiranda iš tėčio ir mamos. Dar didžiuodamiesi pridės, kad tokiom „gandrų“ ir „kopūstų“ pasakom tiki tik lėliukai.
Taip, atrodo, kad iki šiol vaikams buvo labai paprasta suprasti, iš kur atsiranda vaikai ir kas yra šeima. Jeigu minėti reklaminiai filmukai ir pasakos scenarijus tęsis ir toliau, greitai tėveliai (mama ir tėtis arba tėtis ir tėtis arba mama ir mama) turės kažkaip šitą aiškinimą koreguoti arba likti gandrų ir kopūstų stadijoje. Kai vaikas paklaus tėvelių (tėvelio ir tėvelio), iš kur atsiranda vaikai, matyt, teks pasilikti prie gandro varianto.
Tad kol dar neprasidėjo visiška painiava ir patys vaikai nesusipainiojo, kas jie yra, berniukai ar mergaitės, ir iš kur atsiranda vaikai, reikia nedelsiant sušukti – „Karalienė nuoga! Ar jūs, dideli dėdės ir tetos, dar nežinote, iš kur atsiranda vaikai ir kas yra šeima? Juk tai ir vaikui aišku!“
Monika Midverytė OFS