Jėzus pastebėjo muitininką, vardu Levį, sėdintį prie muitinės stalo, ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tasai, viską palikęs, nusekė paskui jį.
Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį. Prie stalo susirinko gausus būrys muitininkų ir kitų svečių. Fariziejai ir jų Rašto aiškintojai murmėjo ir prikaišiojo jo mokiniams: „Kam jūs valgote ir geriate su muitininkais ir nusidėjėliais?“
O Jėzus atsiliepė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“.
Kiti skaitiniai: Iz 58, 9b–14; Ps 86
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas
Apie žmogų, kuris nuolatos praktikuoja blogį, mes sakome, kad jis yra blogas žmogus. Kartais netgi pasakome, jog jis tam tikra prasme yra ligonis. Blogio tikrovė yra viena, o jos apibūdinimų būna gerokai daugiau. Kiekvienas iš jų mums sukelia įvairių emocijų ir gimdo skirtingas laikysenas.
Blogį kuriantis, kitaip sakant, gėrį atmetantis žmogus, gimdo kitų žmonių pyktį, įniršį arba abejingumą, už kurio taip pat slypi gėrio atmetimas. Juk blogis visada gimdo blogį. Tuo tarpu ligonis mums sukelia užuojautą, solidarumo jausmą, išlaisvina mūsų norą suteikti pagalbą kitam. Bet jei kas nors pasmerkia žmogų vien dėl jo ligos, tai apie jį sakome, kad jis yra nežmogiškas.
Tad darosi akivaizdu, kaip skirtingai mes galime reaguoti į žmogų, kuris praktikuoja blogį, skirtingai mes laikomės tokio žmogaus atžvilgiu. Ir vien nuo mūsų pačių priklauso asmeninis pasirinkimas, kuris yra susijęs su nuodėmingumu. O nuo šio mūsų pasirinkimo iš tiesų labai daug kas priklauso tolesniame mūsų gyvenime. Nepamirškime, kad Jėzus „atėjo šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“, o „gydytojo reikia ne sveikiesiems, bet ligoniams“.
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
