„Iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro“ – šie žodžiai iš poemos „Metai“ lydėjo 2014 m. vasario 27 dieną Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje vykusią respublikinę konferenciją „Kristijonas Donelaitis – „Metai“ ir metas...“, skirtą paminėti šio didžio poeto 300–ąsias gimimo metines, akcentuoti K. Donelaičio asmenybės ir kūrybos svarbą šiuolaikinei visuomenei, o ypač jaunajai kartai, pristatyti ir aptarti K. Donelaičio asmenybės bei kūrybos patrauklaus pateikimo profesinių mokyklų mokiniams būdus ir galimybes, gilinti žinias ir įžvalgas, dalintis gerąja patirtimi, skatinti bendravimą bei bendradarbiavimą tarp Lietuvos profesinių mokyklų. Norėjome parodyti, jog profesinės mokyklos turi daug potencialo, jog gebame ne tik ugdyti puikius specialistus, bet ir supratingas, kūrybingas, suvokiančias savo tautos istoriją ir savo vietą gyvenime asmenybes.
Sakoma, kad viskas prasideda nuo kelionės...Šios konferencijos idėja kilo iš svajonės nuvykti į K. Donelaičio žemę – Mažąją Lietuvą, apsilankyti Lazdynėliuose, Tolminkiemyje, Gumbinėje. Įveikėme visus sunkumus ir nedidelei mūsų mokyklos ekspedicijai (dviem mokytojams – Renatai Schmid ir Ramūnui Masilioniui bei trims mokiniams – Tautvydui Stepučiui, Gabrielei Riaubaitei ir Edvinui Grigorjevui) ši svajonė tapo realybe. Kaip pasakė mokinė G. Riaubaitė per konferenciją pristatydama mūsų kurtą filmą, buvo apėmęs nepaprastas jausmas, kad mes vaikštome ten, kur kadaise gimė poetas, kur dirbo ir parašė savo unikalų kūrinį – poemą „Metai“.
Tada pradėjome galvoti, jog norime ir turime, ką pasakyti, jog puiku būtų susirinkti profesinių mokyklų mokytojams lituanistams, išklausyti pranešimų, kuriuose įvairiapusiškai būtų pristatoma K. Donelaičio asmenybė, kūryba, epocha, pasidalinti patirtimi, kaip padedame savo mokiniams priartėti prie K. Donelaičio kūrybos, kokius būdus ir metodus taikome, norėdami, kad mūsų mokiniai nors truputį praskleistų uždangą į poemos „Metai“ pasaulį, ir, aišku, pasidžiaugti nuveiktais darbais.
Svajonės ir gražios idėjos tapo prasminga realybe – vasario 27 d. konferencija įvyko. Joje dalyvavo net vienuolika profesinių mokyklų iš Vilniaus, Ukmergės, Alytaus, Švenčionių. Pranešimus skaitė žinomi visuomenėje žmonės: kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius, docentas Darius Kuolys, etnologė Gražina Kadžytė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto prof. Domas Kaunas. Atvyko svečias iš Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos – Aleksas Bartnikas bei Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Seimo Pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento vyr. specialistė Stanislava Sabaliauskienė.
Buvo surengta paroda „K. Donelaičio metų ir raštų ratas pas mus“. Parodoje buvo galima pamatyti leidinius, analizuojančius K. Donelaičio asmenybę ir kūrybą, atskleidžiančius epochos dvasią. Taip pat buvo surinkti kitų poetų bei rašytojų kūriniai donelaitiškąja tematika. O pageltę laikraščių puslapiai bylojo apie tai, kaip buvo minimas K. Donelaičio 275 –ųjų gimimo metinių jubiliejus 1989 metais.
Parodoje eksponuoti mokinių kūrybiniai darbai parodė, kaip K. Donelaičio kūrybą suvokia šiuolaikinis jaunimas. Apžiūrėjęs parodą prof. Domas Kaunas svečių knygoje parašė, jog, jei K. Donelaitis pamatytų šią parodą, tikrai pasidžiaugtų.
Konferencijos metu veikė kūrybinės dirbtuvės mokiniams. Jie iliustravo ištraukas iš K. Donelaičio poemos, turėjo aprengti du manekenus būriškais drabužiais, sukurti improvizuotą savo darbų pristatymą. Žvelgiant į mokinių darbus buvo galima pamatyti daug kruopštumo, išradingumo ir jaunatviško veržlumo.
Mes dar kartą galėjome įsitikinti, kad K. Donelaitis tikrai buvo teisus, rašydamas, jog iš menkų daiktų daugsyk dyvai pasidaro. Nuriedėjo per širdis donelaitiškoji saulelė, pabudino, prikėlė naujiems darbams ir svajonėms. Tegul ir vargsim ateityje kaip K. Donelaičio būrai, bet kartu ir „viežlybėsim“.