 |
| Parodos plakatas |
Vasario 28 dieną, penktadienį, 17:30 val., galerijoje “Galerija XX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys) atidaromas tapytojos Dianos Rudokienės projektas: autorinė tapybos darbų paroda “Auksinis vanduo“.
D. Rudokienė gimė 1969 m. Panevėžyje. 1993 m. baigė Šiaulių Universiteto Dailės fakultetą. Nuo 2001 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dailininkė dalyvauja grupinėse parodose, pleneruose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, kūruoja parodas. Dirba Panevėžio Dailės mokykloje. Autorės tapybos darbams būdingas: estetiškumas, paslaptingumas, renesansinis realistiškumas, aiškus ritmas, subtili grafinė linija, išgrynintas piešinys, švarus, akiai malonus koloritas, kuris šiuolaikinėje tapyboje gana retas. Diana Rudokienė panevėžiečiams galerijoje „Galerija XX“ eksponuoja pastarųjų metų drobes.
Kaip teigia pati parodos autorė “ 2014 metais Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė. Tai proga miesto menininkams įgyvendinti naujus projektus. Aš ryžausi ieškoti savos ir Tolimų Rytų kultūros sąsajų, bendrų sąlyčio taškų šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje.
Tokios šalys kaip Kinija, Japonija dar prieš gerus 100 metų buvo uždengtos paslapties šydu ir tapo atviros europiečiui tik nuo 20 a. pradžios, kada ,su pirma importuota arbata, Europa susipažino su tradicine japonų daile. Keista, bet pirmosios arbatžolės Europą pasiekė suvyniotos į senąsias japonų graviūras, tuo sukeldamos visuomenės nuostabą, suteikusios naują postūmį impresionistų kūrybai ir paskatinusios domėtis šalimis, kurių kultūrinis palikimas yra sunkiai suvokiamas tradicinės Europos gyventojui.
Šiandien arbata – kasdienis įprastas gėrimas, kuriam neteikiame ypatingos reikšmės. Iš tiesų arbatos istorija siekia tūkstantmečius ir yra labai įdomi. Kažkada šis gėrimas buvo aukso vertės ir juo mėgautis galėjo tik aristokratai. Ilgainiui žmonės taip susižavėjo arbata, kad įvairiose šalyse gimė skirtingi jos gėrimo ritualai. Viena iš seniausių Rytų kultūrinių tradicijų – arbatos gėrimo ceremonija. Ji turi skirtingus ritualus, skirtingus arbatos ruošimo būdus Japonijoje ir Kinijoje, tačiau jas vienija vienas elementas – arbatžolės lapelis, ant kurio sutelpa visas slepiningas Rytų pasaulis.
Yra daug legendų apie arbatos atsiradimą, tačiau legenda apie tai, kaip į Imperatoriaus karšto vandens puodelį vėjas atnešė žalią augalo lapą, nudažiusį vandenį auksine spalva ir suteikusį jam nepakartojamą aromatą, man patinka labiausiai.
Aš nepasakoju arbatos istorijos, nebandau perkelti į drobę „ritualų“... Mano darbai- tarsi potyrių atspindys, mano asmeninis dienoraštis... mano „auksinis vanduo“... Gal kas paklaus – „o kur čia arbata?“ Prisipažinsiu... aš dievinu kavą ir tik pradedu atrasti arbatą... “Dvigubą “moka”, „vieną “latte” ir vieną “cappucino” išsinešimui”... Kavos gėrimo tradicijos visada asocijuojasi su greitu gyvenimu, kurį visi mes gyvename. Tačiau arbata ir jos teikiami malonumai – visai kas kita.
Puikios arbatos puodelis – beveik meditacija, kuri tęsiasi ne 5 ir ne 10 minučių... Pasaulio arbata – kelionė, pokalbis, naujas potyris... O kas Lietuvoje nėra gėręs mėtų, ramunėlių, melisos, čiobrelių arbatos..? Liepžiedžių ar močiutės „vyšnių uogienės“ arbatėlės...? Prisiminimai sušildo... O arbata kviečia bendrauti, kalbėtis, pažinti...“
Paroda “Galerijoje XX“ veiks iki 2014 kovo 19 d.