Pastaruoju metu vis dažniau prisimenamas Karlas Marxas. Štai Rushas Limbaughas apkaltino popiežių Pranciškų, jog šis propaguoja marksizmą, o Washington Times Niujorko merą Billą de Blasio neseniai apkaltino atkakliu marksizmu. Deja, bet panašu, jog iki šiol sunkiai suvokiama marksistinė kapitalizmo kritika. Daugelis esame girdėję, jog K. Marxas tvirtino, kad kapitalizmas neišvengiamai bus pakeistas komunizmu, tačiau retas žinome, kodėl jis taip tvirtino. Nors šis ekonomistas neabejotinai daug kur klydo, tačiau jis daug ką labai tiksliai numatė: nuo Didžiosios recesijos iki iPhone atsiradimo.
Štai penki pavyzdžiai iš 2014 metų tikrovės, kuriuos galima vertinti kaip K. Marxo pranašysčių išsipildymą.
1. Didžioji recesija (chaotiška kapitalizmo prigimtis).
Vienas iš svarbiausių K. Marxo teiginių – kapitalizmas pats gimdo imanentines krizes, Nuolatinis pelno siekimas anksčiau ar vėliau privers kompanijas automatizuoti darbo vietas ir pradėti gaminti kuo daugiau prekių, kartu mažinant darbininkų atlyginimus. Galiausiai patys darbininkai nebeturės galimybių įsigyti savo gaminamų prekių. Neabejotina, kad nuo Didžiosios depresijos iki interneto bendrovių „burbulų“ galime atrasti tai, ką K. Marxas vadino „fiktyviu kapitalu“, tokius finansinius instrumentus kaip obligacijos ar kredito srautai. Mes gaminame tol, kol nebelieka tų, kurie galėtų tai įpirkti, nebelieka naujų rinkų ir tų, kurie norėtų ir galėtų mums duoti naujų kreditų. Juk būtent tai 2008 metais tapo būsto rinkos griūtimi. Dešimtmečius augusi nelygybė mažino pajamas, kas vertė daugelį mažiau uždirbančių amerikiečių giliau klimpti į skolas. Kai skolininkai masiškai nustojo mokėti skolas, ekonominio rūmo pastatas, kaip ir įspėjo K. Marxas, sugriuvo.
2. iPhone 5S (menami poreikiai)
K. Marxas įspėjo, kad kapitalizme didėja polinkis priskirti didelę vertę savo esme nebūtiniems produktams, ir tai galiausiai veda prie to, kad vartotojas pradeda vergauti gudriai išgalvotiems, be galo išsikerojusiems norams. Tai griežta, bet iš esmės tiksli diagnozė, jei kalbame apie šiandienos amerikiečius, kurie mėgaudamiesi neįsivaizduojama prabanga, jaučia poreikį įsigyti vis naujų daiktų. Puikus pavyzdys – iPhone 5S. Ari š tiesų jis daug geresnis už iPhone5, kurį daugelis tų, kurie nerimsta dėl naujausio modelio, įsigijo tik pernai? O esminis skirtumas nuo iPhone 4S, kurį įsigijo užpernai? Susimąstykime – kiek tai tikras, kiek menamas poreikis? Tuo metu, kai daug šeimų Kinijoje serga vėžiu dėl elektroninių atliekų, globalinės korporacijos plėtoja plačias reklamines kampanijas, raginančias mus naikinti dar puikiai veikiančius produktus dėl vienintelės priežasties, jog atsirado naujesni. Jei K. Marxas matytų šiuos procesus, jis tik palinguotų galva, jog taip ir numatė.
3. Kapitalizmo globalizacija
K. Marxą svarstymai apie perprodukciją skatino pranašystę, kuri dabar įsikūnijo kaip globalizacija – kapitalizmo išplitimas visame pasaulyje, ieškant naujų rinkų. Kaip rašė K. Marxas, nuolatinis poreikis plėsti rinkas prekėms realizuoti veja buržuaziją apglėbti visa pasaulį. Dabar šis teiginys atrodo akivaizdus ir net banalus, tačiau jis rašytas 1848 metais, likus šimtmečiui iki globalizacijos proceso pradžios. K. Marxas ne tik išpranašavo, kas vyks XX amžiuje, bet ir tiksliai paaiškino priežastis: atkaklios naujų pardavimo rinkų ir pigios darbo jėgos paieškos, gamtinių išteklių didėjantis poreikis. Kapitalizmas – tai žvėris, kurį reikia nuolat maitinti.
4. Monopolija
Klasikinė ekonominė teorija tvirtina, jog konkurencija yra natūrali ir tvari. Tačiau K. Marxas tvirtino, kad galiausiai visa valdžia bus sutelkta kelių korporacijų – monopolijų, kurios kovos tarpusavyje, rankose. Galbūt XIX amžiaus pabaigoje tai skambėjo keistai. Kaip rašo istorikas Richardas Hofstaderis: „Amerikiečiams buvo savaime aišku, kad gėrybės pasiskirsto visoje visuomenėje, o ekonominė ir politinė valdžia yra atskirtos.“ Tačiau jau XX amžiuje situacija pasikeitė. Šeimynines parduotuves išstūmė dideli prekybos centrai, nedidelius privačius bankus – pasauliniai bankai, o nedidelius ūkius pakeitė didžiulės žemės ūkio korporacijos, Technikos pasaulis taip pat tampa vis labiau centralizuotas: stambios kompanijos praryja mažas, Politikai vis dar gražiai kalba apie paramą smulkiajam verslui, tačiau kartu priima sprendimus, kurie palankūs tik stambiajam. Visi šiandien suvokia, kad stambusis kapitalas daro didžiulį poveikį politikai.
5. Didelis pelnas ir maži atlyginimai
K. Marxas tvirtino, kad darbininkų atlyginimas turės tendenciją mažėti, nes egzistuos darbo jėgos rezervas, kuris paklus klasikiniams ekonomikos dėsniams: kapitalistas visada nori už darbą mokėti kuo mažiau, ir tai daryti gerokai lengviau, kai egzistuoja didelė grupė norinčių darbo žmonių. Nors pelnas nuolat didės, tačiau aukštas nedarbo lygis neleis kartu augti atlyginimams: žmonės bus tiek išgąsdinti nedarbo pavojaus, jog nepaliks savo darbo vietų, nors ir bus nepatenkinti atlyginimų bei darbo sąlygomis. Šiandien net autoritetingasis The Wall Stree Journal perspėja: „Pastaruoju laikotarpiu JAV ekonomikoje pasirodo vis daugiau marksistinės teorijos bruožų. Korporatyvinis pelnas sparčiai auga, ir tai leidžia kompanijoms stiprėti, nedarant praktiškai nieko, idant būtų sumažinta gigantiška bedarbių armija.“ Tai galima paaiškinti tuo, kad vis labiau išnaudojami darbininkai bijo prarasti savo darbo vietas, todėl negali diktuoti savo sąlygų. Darbininkų situacija gali pagerėti tik „visiško užimtumo“ sąlygomis, kai jie galės išsakyti savo reikalavimus, nebijodami prarasti darbą.
Apibendrinimas
Karlas Marxas dėl daugelio dalykų klydo. Jis griežtai kritikavo kapitalizmą, tačiau paliko neišplėtojęs jo alternatyvų – dėl to jo idėjas neteisingai interpretavo įvairūs bepročiai, tokie kaip Josifas Stalinas. Kita vertus, šis ekonomistas iki šiol daro didelį poveikį pasauliui. Kai jis siūlė progresyvinius mokesčius, pasaulyje nebuvo nė vienos valstybės, kurioje jie būtų taikomi. Šiandien reta valstybė jų netaiko. JAV tokie mokesčiai suvokiami kaip veiksmingiausias kovos su nelygybe būdas. Kaip rašo Robertas Heilbroneris, mes turime skaityti Marxą ne todėl, kad jis neklystantis, bet todėl, jog tai autorius, su kurio idėjomis neišvengiamai susiduriame. Šiandien pasaulyje ekonominė nelygybė pasiekė neregėtus mastus. Tai reiškia, kad žymusis šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės. Jums nėra ko prarasti, išskyrus savo grandines“, – aktualus kaip niekada.
Pagal Rollingstone.com parengė A. N.
Bernardinai.lt