Sušaukęs minią, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina“.
Kai sugrįžo nuo minios į namus, jo mokiniai ėmė klausinėti apie palyginimą. Jis sako: „Nejaugi ir jūs nieko nesupratote? Argi neaišku jums, kad visa, kas ateina į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan?“ (Taip jis paskelbia visus valgius esant švarius).
Jis dar pasakė: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, svetimavimai, godumas, suktybės, klasta, begėdystės, pavydas, šmeižtai, puikybė, neišmanymas. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“.
Kiti skaitiniai: 1 Kar 10, 1–10; Ps 37
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Mindaugas Malinauskas SJ
Po susikirtimo su priešininkais Jėzus pakviečia tautą ir nori kai kuo svarbaus pasidalyti, kas tinka ir visai visų laikų Kristaus bendruomenei. Ne apsivalymo taisyklės ir nuostatos čia svarbios Jėzui, bet esminiai klausimai, kurie siejasi su buvimu švariu ir nešvariu. Vienu vieninteliu mįslingu posakiu priverčia Jėzus susimąstyti. Tai sunkiai suprantama, bet minia kaip ir turėtų jo palyginimus girdėti ir suprasti. Bet nei minia, nei artimas mokinių ratas nesupranta. Todėl susirinkus namie dar reikia daugiau aiškintis. O kaip sunku į tas mesijines gelmes nerti ir atskleisti dar nežinomus, nepatirtus dalykus! Atrodo, pasakojami tokie įprasti dalykai, tačiau jie visai kitokie nei tai, kas buvo įprasta iki Jėzaus.
Kita vertus, Jėzaus nuostata yra pasaulio ir kūrinijos atžvilgiu labai atvira ir teigiama. Jėzus nėra priešiškas pasauliui, ir ypač materialiai jo pusei.
Labai svarbi antroji Jėzaus posakio dalis: „Žmogų suteršia vien tai, kas iš jo išeina ...“ Taip jis suformuoja svarbų moralės principą, kad žmogaus papročiai kyla iš vidinio sąžinės apsisprendimo.
Jėzus pažįsta žmogaus širdį, kuri yra linkusi tiek į blogį, tiek ir į gėrį, nes pagal Dievo paveikslą sukurta. Jėzus kalba apie abi žmogaus vidines puses: pasaulį ir kūriniją teigiančią bei pripažįstančią, ir pasaulį griaunančią bei nuodijančią. Tačiau visa tai neturėtų vesti į pesimizmą, bet kaip Paulius pastebėjo: „Visi nusidėjo ir stokoja Dievo garbės“ (Rom 3,23).
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
