 |
| Agnės Čerkauskaitės nuotrauka (iš eFoto.lt) |
Vasario 14 d., penktadienį, 17 val., A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje vyks parodos „Stasys Sčesnulevičius: šešėlyje likusi kūryba“ atidarymas.
Stasys Sčesnulevičius (1905–1979) – naujai atrastas vardas XX a. vidurio lietuviškosios dailės kontekste.
Per gyvenimą autorius sukūrė gerokai virš tūkstančio tapybos darbų, tačiau iki šiol visuomenei žinomas tik kaip Kauno technologijos universiteto docentas ir technikos mokslų daktaras. Kaip oficialiai kuriantis dailininkas, autorius niekur nefigūravo, nes po studijų universitete pradėtų mokslų Kauno meno mokykloje nebaigė, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Nepaisant to, S. Sčesnulevičiaus tapybinė kalba įtaigi, atskleidžianti vidinį žmogaus pasaulį.
Vientisas spalvos ir formos charakteris atpažįstamas tiek dailininko portretuose, tiek figūrinėse kompozicijose, tiek peizažuose. S. Sčesnulevičiaus sukurti peizažai įtaigūs, intriguojantys, nors dailininkui būdinga keliskart tapyti tą patį gamtos objektą ar vietovę. Autorius aprėpia skirtingas šio žanro tematikas, pradedant plačiomis panoramomis ir baigiant urbanistiniais bei marinistiniais vaizdais. Pastaruosiuose subtiliai juntamas XIX a. rusų tapybos mokyklai būdingas charakteris, ypač Isaako Levitano (1860–1900) peizažams artimas jausminis pasaulis.
Figūrines kompozicijas, kaip ir peizažus, autorius tapo jautriai ir įtaigiai. Dažniausias tapybos objektas šiuose darbuose – kaimo žmogus – asmenybė, tylinti, tačiau dvasingai mąstanti apie kasdienybę bei jos trapumą.
S. Sčesnulevičiaus kūrybinis palikimas neabejotinai įdomus ir vertingas. Autoriaus kūryba įtaigi, pasižyminti savitu ir vientisu tapybos charakteriu, fovizmui ir ekspresionizmui artimu koloritu bei formų jutimu. Dailininko darbai harmoningai papildo XX a. vidurio lietuviškosios dailės kontekstą, todėl verti būti matomi ir analizuojami tiek meno mėgėjų, tiek menotyrininkų.
S. Sčesnulevičius gimė 1905 m. ir iki trylikos metų gyveno Voroneže, Rusijoje, kadangi dailininko tėvas Kazimieras caro administracijos buvo paskirtas dirbti Valstybiniame žemės ūkio banke. Slaviško mentaliteto dvelksmas dailininką pasiekė ir iš mamos, bajoriškos kilmės lenkaitės Elenos Kaminskaitės-Kamińskos, kuri skyrė ypatingą dėmesį vaikų kultūriniam pažinimui. Dailininko kūryboje šis gilus ir dvasingas ne išmoktos, bet išgyventos slaviškos kultūros charakteris išreikštas formos ir spalvos derme.