Vaistų pašalinis poveikis ir kitos nenumatytos gydymo vaistais pasekmės gali nužudyti ar pakenkti daugiau žmonių, nei manėme.
Kokia yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis išsivysčiusiame pasaulyje? Žinant, kad vėžys ir širdies kraujagyslių liga užima pirmas dvi pozicijas, tikriausiai trečiąją vietą paskirtumėte diabetui, insultui ar automobilių avarijoms. Ir klystumėte. Atsakymas yra „jatrogeninės“ mirtys – sukeltos medicininių klaidų, nepageidaujamo vaistų poveikio ar hospitalinių infekcijų.
Nepaisant visų moderniosios medicinos galimybių palengvinti kančias ir užkirsti kelią ankstyvai mirčiai, ji taip pat sukelia nemažai šių abiejų negandų. Daug medicininių intervencijų pasirodo turinčios nenumatytų ir neigiamų pasekmių, kurios dažnai kyla kaip geresnio gydymo paieškų rezultatas. Nors daug jų akivaizdūs, atrandame daugiau kenksmingų efektų.
Pavyzdžiui, vėžys. Bet kas, patyręs chemoterapiją, žino, kokie pavojingi gali būti jos pašaliniai efektai: ji gali taip susilpninti paciento imuninę sistemą, kad jie tampa kasdieniškiausių infekcijų aukomis. Tai gerai suprantama, bet naujausi atradimai apie auglių ląstelių gebėjimą plisti į kitus audinius, rodo ką kita – kartais chemoterapija gali padaryti vėžį agresyvesnį.
Arba pagalvokime apie kukliuosius analgetikus. Milijonai žmonių geria juos, siekdami palengvinti gripo simptomus. Bet populiacijos lygmeniu jie gali paversti žmones į efektyvesnius viruso skleidėjus, vien JAV kasmet sukeliančius iki 2000 papildomų mirčių nuo gripo.
Vis daugiau įrodymų, kad žarnyno bakterijos gali ženkliai paveikti mūsų protinę sveikatą. Jei tyrimuose su gyvūnais stebėti efektai bus atkartoti su žmonėmis, gali tekti permąstyti įvairias praktikas – nuo antibiotikų naudojimo iki transplantų tinkamumo tikrinimo.
Visa tai nerodo, kad chemoterapija, nuskausminamieji ar antibiotikai bendrai paėmus daro daugiau žalos, nei duoda naudos. Bet tai išryškina būtinybę apie jaterogenines mirtis mąstyti plačiai. Remiantis viešai pateikiamais duomenimis, 2000 m. JAV taip mirė 225 tūkst. žmonių.
