Nekantriai laukta Jungtinių Tautų ataskaita apie tai, kaip Vatikanas tvarkosi su vaikų seksualinio išnaudojimo skandalais, krėtusiais Bažnyčią ilgiau nei dešimtmetį, pagaliau paskelbta šiandien, vasario 5 dieną, ir savo žodžių stiprumu prilygsta viešam nuplakdinimui.
JT Vaiko teisių komitetas kaltina Vatikaną „nepripažinus“ viso įvykdytų nusikaltimų masto, vykdžius politiką, kuri leido išnaudojimui tęstis ir skatinus pažeidėjų „nebaudžiamumą“. Komitetas paskelbė keletą rekomendacijų, tarp kurių yra ir raginimas, kad naujoji popiežiškoji komisija dėl vaikų apsaugos turi nagrinėti ne tik vaikų išnaudojimo atvejus, tačiau ir „Katalikų Bažnyčios hierarchijos elgesį nagrinėjant tuos pažeidimus“. Ataskaitoje taip pat pažymimos ir kitos probleminės vietos, tokios kaip praktika perkelti dvasininkus, taip siekiant išsisukti nuo kaltinimų.
„Pažeidėjų mobilumo praktika, leidžianti daugeliui kunigų ir toliau palaikyti kontaktą su vaikais bei juos išnaudoti, daugelyje šalių vis dar kelia didžiulį seksualinio išnaudojimo pavojų“, – teigiama ataskaitoje. „Daugybė asmenų, seksualiai išnaudojusių vaikus, kaip pranešama, ir toliau palaiko kontaktus su vaikais“, – rašoma toliau.
Ataskaitoje Vatikanas smerkiamas dėl vadinamosios „tylos sienos“, kuria esą buvo reaguojama į kaltinimus išnaudojimu. Praktikoje, kaip teigia komitetas, tai esą reiškė, kad apie nusikaltimus retai kada būdavo pranešama policijai.
„Komitetas yra didžiai susirūpinęs, kad Šventasis Sostas nepripažino viso įvykdytų nusikaltimų masto, nesiėmė būtinų priemonių sustabdyti vaikų seksualinį išnaudojimą ir juos apsaugoti. Taip pat buvo priimti sprendimai ir praktika, leidę toliau tęsti išnaudojimą ir apsaugoję prasikaltusiuosius nuo atsakomybės“, – rašoma ataskaitoje.
Grupės, buriančios išnaudojimo aukas, sveikina tokią ataskaitą.
„Tikimės, kad dėl vaikų saugumo kiekvienos šios planetos valstybės galva perskaitys šią ataskaitą ir imsis veiksmų“, – skelbiama pranešime tinklo, jungiančio tuos, kurie nukentėjo nuo kunigų seksualinės prievartos.
Norėčiau pasidalinti dviem trumpais pastebėjimais dėl šios ataskaitos.
Vienas iš pastebėjimų yra paremtas sausio 16 dieną Ženevoje vykusiu svarstymu, kuriame arkivyskupas Silvano Tomasi ir Maltos vyskupas augziliaras Charlesas Scicluna Vatikano vardu stojo prieš Vaiko teisių komitetą.
S. Tomasi prisiekė, kad Katalikų Bažnyčia šiandien nori būti „geriausios praktikos pavyzdžiu“ kovoje su vaikų seksualiniu išnaudojimu, o vyskupas Ch. Scicluna teigė, kad Bažnyčia dabar pripažįsta „nepajudinamą principą“ dėl rūpinimosi vaikų gerove savo politikoje prasižengusių kunigų atžvilgiu.
Iš tos dienos posėdžio buvo galima susidaryti įspūdį, kad JT komitetą sudarantys vaiko teisių apsaugos ekspertai pajuto, jog Vatikanas, nors ir pavėluotai, juda tinkama kryptimi. Sara De Jesus Ovieda Fierro iš Ispanijos dienos pabaigoje pareiškė, kad komitetas dabar „puoselėja didelius lūkesčius, jog bus žengti nauji žingsniai, kad vyks dialogas su pilietine visuomene, jog tai taps realybe. Tai žymės naują erą, naują erą Šventajam Sostui.“
Rašytinėje ataskaitoje mažai užsimenama apie S. Tomasi ir Ch. Sciclunos liudijimą, o ataskaitos tonas yra negailestingai kritiškas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad arba kai kurios ataskaitos dalys buvo jau parašytos prieš išklausant minėtus dvasininkus, arba, viską apsvarstę, ekspertai vis dėlto mažiau buvo linkę patikėti pokyčiais Vatikane nei kad rodėsi prieš dvi savaites.
Antra, atrodo, kad bent dalis katalikų šią ataskaitą skaitys nestokodami skepticizmo, nes ataskaita pasineria į tai, kas yra įvardijama kaip kultūriniai karai. Įvairiose vietose JT komitetas siūlo, kad Vatikanas modifikuotų ar net atsisakytų savo mokymo dėl tokių klausimų kaip abortai, homoseksualų santuokos ir kontracepcija.
Štai 55 ataskaitos skirsnyje yra patariama, kad Vatikanas panaikintų Kanonų teisės 1398 kanoną, numatantį, jog dalyvavimas atliekant abortą automatiškai užtraukia ekskomuniką. Kitoje ataskaitos vietoje siūloma, kad katalikų susibūrimuose turi būti teikiamos šeimos planavimo ir gimstamumo kontrolės paslaugos.
Laukiama, kad Vatikanas į šią ataskaitą atsakys paprastu pareiškimu, kuriame bus paskelbta, jog ataskaitos pasiūlymai bus apsvarstyti. Tačiau iš esmės privačiai ši ataskaita gali būti suprasta kaip politinis pareiškimas, kuriame „gyvybės klausimais“ tiesiog peršama sava politinė darbotvarkė.
Pagal johnlallenjr.wordpress.com parengė Donatas Puslys