 |
| Gedimino Petkaus nuotrauka |
Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, 2014 „metų paukščiu“ pasirinko kovą (Corvus frugilegus). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metų paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai su nepalankia apsaugos būkle, kurių apsaugą užtikrinančios priemonės ypač nepakankamai efektyvios, todėl rūšies populiacija nyksta.
Kovas visuomet buvo žmogaus palydovas, net ir Viduramžiais Europoje įsikurdavęs miestuose ar atskirose dvarų sodybose, pilių satelitinėse gyvenvietėse. Todėl natūralu, kad ir dabar beveik visuomet glaudžiasi prie žmogaus, jo kaimynystėje augančiuose aukštuose medžiuose, kur peri įvairaus dydžio kolonijomis, rečiau pavieniuose lizduose. Didžiausiose žinomose kolonijose Lietuvoje suskaičiuojama daugiau nei po tūkstantį užimtų lizdų, nors paskutiniais metais didelės kolonijos nyksta visoje šalies teritorijoje. Viena iš priežasčių yra perinčių paukščių persekiojimas ar net naikinimas visokiais, taip pat ir neleistinais būdais, pavyzdžiui, šaudant perinčius paukščius. Tenka apgailestauti, kad dalis visuomenės, ypač stokojanti ekologinių žinių, vis dar nevengia drastiškų priemonių. Todėl ir „metų paukščio“ akcija numato atitinkamas veiklas, pirmiausiai, siekiant išaiškinti tokius pažeidėjus ar, tiesiog, gamtos niokotojus. Kartu planuojama stebėti, ar gamtosauginės institucijos pasvertai duoda leidimus reguliuoti kovų gausą kolonijose. Tačiau pirmiausia būtina atlikti kovų kolonijų inventorizaciją, kad jos duomenis palyginus su ankstesne apskaita, nustatyti tikrąją rūšies būklę šalyje.
Kovai iš tikrųjų pavasarį parskrenda netgi anksčiau nei pavasario pranašu vadinamas vieversys. Priklausomai nuo pavasario pradžios, kovai gali pasirodyti ir anksčiau nei liaudyje numatytą Kovų dieną – jau vasario pabaigoje ir iškart įsikurti pernykštėse kolonijose. Tuo jie parodo, kad pavasaris yra ankstesnis nei įprastai ir verta pradėti galvoti apie atitinkamus darbus.
Kovai nyksta daugelyje Europos šalių
Nors kovai matomi visur – ir kaime, ir mieste – paskutiniais metais nustatyta, jog daugelyje Europos šalių jie sparčiai nyksta. Vakarų Europoje, pirmiausiai, dėl to „kaltas“ intensyvus žemės ūkis, kuris tiesiogiai siejamas su gausiu pesticidų naudojimu. Šios medžiagos, patekę į kovų organizmą (ko jie negali išvengti, nes maitinasi žemės ūkio naudmenose), įtakoja ne tik žemą rūšies produktyvumą, bet neretai yra ir suaugusių paukščių mirties priežastis. Taip kovai, naikindami žemės ūkio kenkėjus, patys patenka į šiems paspęstus spąstus. Tuo tarpu Rytų Europoje, kur gamtosauginės tradicijos dažnai nėra siejamos su lygiateisiu žmogaus ir gyvosios gamtos vertybių sugyvenimu kartu, laikantis pakantumo ir tolerancijos principo, kovai paprasčiausiai paskelbiami kaip nepageidaujamas žmogaus aplinkos komponentas su atitinkamais, tolimesniais sprendimais – naikinti, vyti, išvaryti.
Pavyzdžiui, Lenkijoje, ornitologai, dėl ypač spartaus rūšies nykimo, siūlo kovus įtraukti į saugomų paukščių sąrašą. Panašu, kad ir Lietuvoje kovų populiacija nyksta ne mažesniais tempais. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) šiemet organizuoja kovų kolonijų inventorizaciją. Jos rezultatus lyginsime su prieš dvidešimt metų vykdytos apskaitos duomenimis, kas parodys dabartinę rūšies būklę. Apie planuojamą inventorizaciją parašysime artimiausiu metu paskelbdami jos vykdymo metodiką bei parengę specialias formas apskaitų duomenims suvesti, kad kiekvienas šalies pilietis galėtų pateikti savo stebėjimų duomenis iš bet kurio šalies kampelio. Šiuo metu galime pranešti, kad jos vyks balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
Lietuvos ornitologų draugijos informacija