 |
Ekumeninė savaitė Romoje pražydo įvairiausių krikščioniškų tradicijų renginiais. Miestas, turintis daugiau nei devynis šimtus bažnyčių, tikrai gali pasidžiaugti rimtomis jungtinėmis pajėgomis meldžiantis už krikščionių vienybę. Maldų būta skirtingų: nuo kuklių parapinio lygio pamaldų iki tarptautinių konferencijų. O visą savaitę vainikavo Mišparai su popiežiumi Pranciškumi Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje, vykę sausio dvidešimt penktąją – Apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną.
Pasidalinę sakramentuose, suvienyti maldoje. Šiemetinė Maldų už krikščionių savaitę tema „Argi Kristus padalytas?“ kvietė dar kartą naujai pažvelgti į esminį ekumenizmo iššūkį – Kristus negali buti padalytas, tačiau liūdniausia, kad krikščionys pasidalijo būtent dėl jo vardo. Pasak popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho, tai ir yra esminis ekumenizmo galvosūkis – kaip atrasti tą kelią susivienyti.
Tad šią savaitę ir buvo ieškoma būdų kaip regimai išreikšti vienybės troškimą. Įvadas į maldų aštuondienį buvo Popiežiškajame Grigaliaus universitete vykęs susitikimas su rabinu Abraomu Skorka, kuris žinomas kaip aktyvus žydų ir krikščionių dialogo skleidėjas. Pasak kai kurių katalikų teologų, pirmas didysis krikščionybės patirtas skilimas buvo tarp sinagogos ir bažnyčios, todėl judaizmo ir krikščionybės susitaikymas yra Katalikų Bažnyčios ekumeninių įsipareigojimų dalis.
Maldų už krikščionių vienybę savaitės pradžią pažymėjo šiaurietiškai santūrus renginys – mažutėje švedų Šv. Brigitos bažnyčioje vyko ekumeniniai mišparai, kur dalyvavo katalikų, liuteronų ir ortodoksų arkivyskupai, Šiaurės Europos šalių diplomatai ir keli iš šalies priklydę ekumenizmo puoselėtojai. Šv. Brigita žinoma kaip viena iš Europos globėjų, o seserys brigitietės Romoje užsiima ekumeniniu apaštalavimu skandinavų šalims, tad ši bažnyčia kasmet aktyviai dalvvauja ekumeninėse iniciatyvose.
Keliose popiežiškosiose kolegijose buvo surengti ekumeniniai vakarai, kur buvo kviečiami kitų katalikiškų institutų atstovai pristatyti savą liturginę tradiciją. Taip pavyzdžiui Popiežiškosios kolegijos „Russicum“ studentai lankė Bedos kolegiją.
Viena ypatinga iniciatyva leido iš arčiau susipažinti su įvairiais Katalikų Bažnyčios ritais. Miesto centre esančioje Šv. Marijos in Via Lata bažnyčioje kasdien vyko pamaldos pagal skirtingas liturgines tradicijas – aleksandriškąją, antiochiškąją, armėniškąją, chaldėjų, lotynų, bizantiškąją. Tai buvo unikali proga labiau pažinti Katalikų bažnyčios tradicijų turtus.
O štai Šventųjų Ugandos kankinių bažnyčioje vyskupijos lygmeniu vyko ekumeninė maldos vigilija. Katalikai, ortodoksai, ekumeninio patriarchato atstovai, Eritrėjos ir Etiopų bendruomenių nariai, anglikonai, liuteronai, baptistai, metodistai rinkosi į šią šventovę prašydami vienybės dovanos. Bažnyčia pasirinkta neatsitiktinai – XIX a. pabaigoje Ugandoje misionierių – tiek katalikų, tiek protestantų liudijimas buvo pažymėtas kankinių krauju. Prieš penkiasdešimt metų popiežius Paulius VI pakėlė juos į altorių garbę. Šį ekumeninį renginį, kuris leidžia pajusti Bažnyčios visuotinumą, inicijavo vyskupijos ekumenizmo ir dialogo biuras. Jo atstovas monsinjoras Marco Gnavi komentuoja, kad šiandien pasaulyje trūksta vilties būtent dėl pasidalijimų. Tačiau krikščionių bažnyčios ir bendruomenės, net ir išgyvendamos skirtingumus, atsiduria bendrų iššūkių akivaizdoje.
Turime gyventi tuo pačiu užsidegimu, kaip ir prieš penkiasdešimt metų įvykęs garsusis popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio patriarcho Athenagoro I susitikimas Jeruzalėje, atvėręs vartus dialogui. Tada po tūkstantmečio tylos šios dvi šios dvi bažnyčios iš naujo pripažino savo seserystę. Ši ekumeninė dvasia ir šiandien teatranda mus budinčius.
Parengė Dalia Žemaitytė, tekstas skaitytas Katalikų radijo Mažosios studijos laidoje „Septintoji diena“
