Katalikybė Amerikoje mėgina imtis iniciatyvos
Dvi neseniai pasirodžiusios knygos teigia, kad, nepaisant iššūkių ir problemų, Jungtinėse Amerikos Valstijose pagreitį įgauna autentiškas katalikybės atsinaujinimas.
Anne Hendershott ir Christopherio White'o knyga Renewal („Atsinaujinimas“ – išleido „Encounter Books“) gražiai sutapo su popiežiaus Pranciškaus neseniai pasirodžiusiais komentarais apie seminarijų reformą. Popiežius pabrėžia visavertiško ugdymo būtinybę: žmogiškasis brendimas, dvasinis augimas, intelektinis ugdymas ir sielvoadinių įgūdžių tobulinimas turėtų būti vienodai svarbūs ruošiant būsimus kunigus.
Kaip atskleidžia Hendershott ir White'as, Amerikos seminarijos, kadaise stipriai supurtytos iškart po Vatikano II susirinkimo kilusios maišaties, dabar yra tokio atsinaujinimo avangarde. Jų patirtį lengvai galėtų pritaikyti ir kitos Vakarų šalys.
Ilga 2002 metų gavėnia ir jos metu atskleistas sugedimas aiškiai parodė, kad atbukusi seminarijų formacija turėjo tragiškų pasekmių Bažnyčios tarnystei ir jos patikimumui. Tik didelių pastangų dėka Jungtinių Valstijų vyskupai perėmė seminarijų reformą į savo rankas. O šiandien, užuot žaidusios gynėjų pozicijose, Amerikos seminarijos, tokios kaip, pavyzdžiui, Mundelein seminarija Čikagoje, bando praminti kelius, kuriais Bažnyčia galėtų eiti į savotišką puolimą – ne užgauliu būdu, bet vystydama naujus 21 amžiaus apologetikos modelius. Ieškoti būdų, kaip padėti nusivylusiems postmoderno žmonėms patirti dieviškąjį gailestingumą ir pažinti tiesą, į kurią ši patirtis veda.
A. Hendershott ir Ch. White'as parodo, kaip dienos, kai seminarijose vyravo įvairių formų psichiniai marazmai, iš esmės jau praeityje. Maža to, šiuo metu stebimas norinčiųjų studijuoti seminarijose skaičiaus didėjimas rodo tiek ilgalaikę Jono Pauliaus II asmenybės įtaką (dauguma 21 amžiaus seminarijų būtent jį renkasi pavyzdžiu), tiek svarbą stiprios katalikiškos tapatybės patraukiant ir formuojant būsimus ganytojus.
Stipri katalikiška tapatybė užtikrins evangelinį veiksmingumą, jeigu ją pagilins žmogaus pasinėrimas į Eucharistijos slėpinį, kuriame atpirkimas, unikalios, gelbstinčios Jėzaus Kristaus kunigystės dėka, sakramentinių būdu yra pratęsiamas per visą istoriją. Kardinolas Edwinas O'Brienas, pats buvęs vienos iš reformuotųjų seminarijų rektorius, kai tai nebuvo lengvas dalykas, kartą pažymėjo, kad „žmogus mielai pašvęs savo gyvenimą slėpiniui, bet ne klaustukui". Štai kodėl reformuotose 21-ojo amžiaus Amerikos seminarijose panardinimas į Eucharistijos slėpinį, teologinis išsilavinimas, pastoraciniai įgūdžiai ir stipri katalikiška tapatybė bei įsipareigojimas evangelinei misijai eina kartu.
O tai, anot Hendershott ir White'o, galima pasakyti ir apie JAV katalikybę kaip visumą, ypač jos sielovadinę lyderystę. Efektyviausi kunigai ir vyskupai JAV katalikybėje šiandien nebemato prieštaros tarp pastoracinės užuojautos ir evangelinio uolumo bei tvirtos katalikiškos tapatybės. Tai vienas dalykas. Auga tie tikslai, kurie apčiuopė šią tiesą ir gyvena ja misijoje.
Šiame kontekste verta pmainėti ir Duncano Stroiko puikiai iliustruotą esė rinkinį „The Church Building as a Sacred Place: Beauty, Transcendence, and the Eternal“ (Bažnyčios pastatas kaip sakrali vieta: grožis, transcendencija ir amžinybė“). Knygos leidėjas „Hillenbrand Books“ savo pavadinime norėjo įamžinti vieno iš Liturginio judėjimo pradininkų, Čikagos mons. Reinoldo Hillenbrando vardą. Dera tokiai leidyklai išleisti 23 apmąstymus vieno iš architektų, sėkmingiausiai vedančių Amerikos bažnyčių architekturą į kilnią ateitį.
Panašiai kaip seminarijos laikotarpiu tuoj po Susirinkimo rimtų sunkumų turėjo ir bažnyčių projektavimas. Laimė, picerijų tipo „garbinimo erdvių“ dienos, atrodo, jau praeityje. Ne maža dalimi dėl to, kad tokie mokslininkai praktikai kaip D. Stroikas padėjo katalikybei iš naujo atrasti, kaip įvairūs klasikiniai požiūriai į architektūrą ir dekorą per akmenį, stiklą ir kitas žemiškas medžiagas gali kai ką vertingo pasakyti apie dieviškąjį slėpinį, esantį katalikų dievogarbos centre.
Tapatybė ir misija, kaip visada, eina kartu.
George'as Weigelis yra etikos ir viešosios politikos centro Vašingtone vyresnysis mokslinis bendradarbis, daugelio knygų ir publikacijų autorius.
Iš Aleteia.org vertė S. Žiugždaitė