Sausio 19 d., sekmadienį, Paryžiuje organizuojama eisena už gyvybę, kuri sutelks Prancūzijos pasauliečius, neabejingus žmogaus gyvybei, kuriai nuolat metami iššūkiai, kaip antai, įstatymo projektas, trivializuojantis abortus, įstatymo dėl gyvenimo pabaigos pakeitimas bei pasisakymai už „pasyviąją eutanaziją“.
„Būtina, kad pagarba gyvybei, taptų svarbiu klausimu Europos rinkimuose“, - teigia Jean-Marie Le Mene‘as, Jerome‘o Lejeune‘o fondo (padedančio įgimtą protinę negalę turintiems žmonėms bei jų šeimoms ir kovojančio už gyvybės kultūros puoselėjimą) prezidentas.
„Sausio 19-osios eisena už gyvybę – tai proga perteikti žinią, kad šie klausimai yra esminiai ateinančiuose rinkimuose“, - pabrėžė jis.
Pasak J.-M. Le Mene‘o 2013-ieji Prancūzijoje buvo labai ryžtingo visuomenės mobilizavimosi prieš „mirties kultūrą“ metai. Pradedant susitelkimu prieš homoseksualias santuokas, žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimus (pilietinė iniciatyva „Vienas iš mūsų“) baigiant pasipriešinimu Estrelos rezoliucijai. Tačiau jis prisipažino sunerimęs dėl silpnos politikų ir moralinių autoritetų mobilizacijos šiais klausimais.
„Pažadinti opozicijos politikus (neskaitant dviejų trijų), dramatiškai išaugusios mirties kultūros grėsmės Prancūzijoje akivaizdoje, atrodo, neįmanoma“, - apgailestavo J.-M. Le Mene‘as. Jo manymu, nepaisant pavienių individualių pagarbos vertų pasisakymų, ir Prancūzijos Bažnyčios komunikavimas šiais klausimais yra neadekvačiai menkas pastarųjų problemų ar grėsmių atžvilgiu.
„To rezultatas – praraja tarp visuomenės ir elito. Žmonės pasijuto palikti vieni su šiais esminiais klausimais per ištisus dešimtmečius, jie pasijuto tų, kurie turėtų priešintis puolantiems žmogaus prigimtį gyvybės ir šeimos srityje, strateginės vizijos nebuvimo aukomis. Jie pasijuto apleisti drąsių lyderių. Kokio politinio rytdienos projekto esama šiais klausimais? Šiandien mes laukiame moralinio ir politinio atsako tų, kurie formaliai atsakingi už bendrąjį gėrį.“- kalbėjo J. Lejeune‘o fondo prezidentas.
Kalbėdamas apie grėsmes gyvybės kultūrai 2014-aisiais Prancūzijoje ir Europoje, J.-M. Le Mene‘as pabrėžė, kad kalbant apie visuomenines reformas 2014-ųjų Prancūzijoje, tai nebus homoseksualų „nevaisingumo“ gydymo ar „nėštumo visiems“ įteisinimas, ar eutanzija. „Visų pirma naujaisiais metais pagrindinis dalykas bus didesnės pastangos, nukreiptos prieš vaiko interesus, suteikiant daugiau galimybių eugeniniams ir „nepagrįstiems“ abortams po 12-tosios nėšumo savaitės. Ir visa tai prasidės jau sausio mėnesį! Kas išdrįs pasisakyti prieš, mobilizuotis?“, - piktinosi jis.
Kaip priešingą pavyzdį Prancūzijai J.-M. Le Mene‘as pateikė Ispaniją, kurioje pirmoji socialinė reforma, dėl kurios bus balsauojama, tai – abortų apribojimas.
Pasak J.-M. Le Mene‘o, kalbant apie tokius pasiekimus Europos lygmeniu, kaip iniciatyos „Vienas iš mūsų“ sėkmė, Estrelos rezoliucijos atmentimas ir Ispanijos įstatymo, ribojančio abortus, projektas, čia reikalinga konsolidacija. „Neabejotinai, pagarbos gyvybei klausimas, yra keliama europiniu mastu. Labai svarbu, kad jis taptų Europos rinkimų tema. Kol kas nei Prancūzijos politinis elitas, nei žiniasklaida nežengė jokio žingsnio šiuo klausimu. Tuo jie atsilieka nuo savo kaimynų. Sausio 19-osios eisena už gyvybę yra proga paskleisti žinią, kad šie klausimai bus esminiai kituose rinkimuose“,- pabrėžė jis.
J.-M. Le Mene‘as įvardijo tris pagrindines eisenos už gyvybę sausio 19-ąją Paryžiuje organizavimo priežastis.
Visų pirma - tai Prancūzijoje vykstanti klastinga abortų liberalizacija, bandant užgniaužti idėją, kad abortas sukelia psichologinį skausmą, ir trukdant informacijos apie abortų žalą sklaidai. „Trumpai tariant, abortas – visiems, žodžio laisvė – niekam! Tai taps traktuojama kaip teisė, o ne pagarbos gyvybei principo pamynimas“,- sakė J.-M. Le Mene‘as.
Antra pasipriešinimo abortų reformai priežastis, pasak jo, kad ši reforma gali tapti „aukso standartu“, su kuriuo bus lyginamos visos kitos socialinės reformos. „Tas, kas gali nužudyti nenorimą vaiką, gali nužudyti ir nenorimą senuką. Taigi abortas yra eutanazijos „garvežys“, - įspėjo fondo prezidentas.
Trečioji šios demonstracijos priežastis – tai pasikeitęs europinis kontekstas. Ispanijos Mariano Rajoy vyriausybė visai neseniai, gruodžio 27-ąją priėme įstatymo, ribojančio abortus šalyje, projektą, aiškiai užkertantį kelią eugeninams abortams. Šis dokumentas tapo įmanomas galingų 2009 m. vykusių manifestacijų už gyvybę dėka.
Šioje eisenoje dalyvaus dešimt įvairių Prancūzijos asociacijų, padedančių moterims, patiriančioms krizinį nėštumą, ir ginančių gyvybę nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties. Eisena yra atvira visiems, nepaisant tautybės, filosofinių, politinių ir religinių įsitikinimų. Ji vyksta jau keletą metų, kaip dižiausia metinė eisena Europoje, išreiškianti pagarbą gyvybei.
J.-M. Le Mene‘as tikisi, kad ši manifestacija padidins visuomenės suvokimą, kad abortas yra tikrai ne tik individualus moralės klausimas ar asmeninė drama. Jame slypi milžiniškos pasekmės visuomenei. „Abortas – tai naikinantis demografinis ginklas, tai – nesąžiningas kompromisas, iškreipiantis medicinos esmę ir teisinis nuosmukis, įteisinantis pačių silpniausių žudymą“, - pabrėžė Jerome‘o Lejeune‘o fondo prezidentas.
Parengta pagal Zenit.org