Šiandien, sausio 15-ąją, Seime Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija (STLA) susitiko su valdžios atstovais išsiaiškinti, kas kaltas, kad ankantiems pacientams neužtikrinamas reikalingas gydymas. Dabartinė valdžios pozicija pražūtinga daliai pacientų – negaudami būtino gydymo, jie rizikuoja negrįžtamai prarasti regėjimą bei jaučiasi nepelnytai diskriminuojami.
Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos (STLA) prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra 500 pacientų, kuriems reikėtų gydymo injekcijomis, diagnozuota cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti tinklainės kraujagysles – geltonosios dėmės paburkimas (GDP). Tokie pacientai yra gydomi lazeriu, tačiau procedūra efektyvi tik pusei jų, likusiai pusei turėtų būti taikomas gydymas vaistų injekcijomis į akis arba injekcijas kombinuojant su lazeriu.
„Paradoksalu, bet šiems ligoniams reikalingą gydymą injekcijomis valstybė atlygina sergantiesiems panašia akių liga, tuo tarpu regėjimo netenkantiems dėl cukrinio diabeto – užvertos visos valdžios institucijų durys, jie praranda regėjimą ir yra palikti likimo valiai. Manome, kad tokiais sprendimais valstybė neužtikrina lygiateisiškumo į gydymą, pacientai diskriminuojami“, – sako D. M. Žižliauskienė.
Kita problema, su kuria susiduria sergantieji tinklainės ligomis, – pacientai negauna laiku tinkamo ir reguliaraus gydymo , nes atsakingos institucijos nepasirūpina, kad centralizuotai būtų nupirktas reikiamas kiekis vaistų. Pernai sergantieji amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) tris mėnesius negalėjo gauti gydymo, nes gydymo centruose pasibaigė vaistai. „Gydymas šiems pacientams tęsiamas bent dvejus metus pagal poreikį ir vidutiniškai vienam pacientui per metus reikia 5 injekcijų. Nutraukus vaistų leidimą ilgesniam laikui, ligonis gali negrįžtamai prarasti regėjimą ir tolimesnis gydymas tapti nebereikalingas. Dėl nuolat vėluojančio vaistų pirkimo, švaistomos biudžeto lėšos, nes brangūs vaistai naudojami neefektyviai ir vietoj gero gydymo rezultato, kuris padėtų išsaugoti regėjimą, ligonis netenka regėjimo“, – teigia D. M. Žižliauskienė.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka, nuo 2013 m. rugsėjo prieš užsakant vaistus, gydytojai atsiuntė gydytų pacientų sąrašus, pagal kuriuos yra užtikrinamas gydymo tęstinumas iki 2014 m pirmo ketvirčio. Pasak D. M. Žižliauskienės, tai reiškia skaudžias pasekmes naujai diagnozuotiems pacientams, t.y. tiems, kuriems liga buvo diagnozuota po sąrašų patvirtinimo, gydytojai tiesiog nebegali jų pradėti gydyti, nors kiekviena papildoma savaitė laukimo be vaisto gali reikšti visišką apakimą.
D. M. Žižliauskienė tikisi, kad valstybinės institucijos atsakingiau žiūrės į gydymo prieinamumą ankantiems pacientams. Ji teigia, kad kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą su prašymu laiku aprūpinti pacientus būtinais vaistais bandyta ne kartą, tačiau valdžios atstovai iki šiol demonstravo abejingumą, motyvuodami nepakankamu sveikatos apsaugos sistemos finansavimu. „Sergantiesiems tinklainės ligomis reikalingas gydymas centralizuotai perkamais vaistais, kurių tiekimą privalo užtikrinti mūsų valstybė“, – teigia STLA prezidentė.