 |
Sausio 11 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje kamerinis spektaklis poetų Marinos Cvetajevos, Rainerio Marijos Rilkės, Boriso Pasternako laiškų motyvais „Laiškai į niekur“.
Pjesės ir spektaklio „Laiškai į niekur“ sukūrimą įkvėpė unikalūs literatūros tekstai – XX a. klasikų Rainerio Marijos Rilkės, Marinos Cvetajevos ir Boriso Pasternako 1922–1927m. laiškai. Trijų rašytojų gyvenimo sankirta sutapo su jų kūrybiniu pakilimu, o taip pat tragiškaisiais XX a. istoriniais posūkiais. Pasak literatūros istorikų, R. M. Rilkės, M. Cvetajevos ir B. Pasternako 1926 m. „laiškų romanas“ laikomas vienu įdomiausių XX a. epistoliarinio žanro pavyzdžių pasaulio literatūroje.
XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje Cvetajeva gyvena Paryžiuje, Pasternakas – Maskvoje, Rilkė – Šveicarijoje, prie Ženevos ežero. Šiame tūkstančius kilometrų nusidriekusiame trikampyje didžiulę dvasinę įtampą ir romantinį ilgesį, nepasotintos meilės alkį išgyvena trys praėjusio amžiaus literatūros genijai. Tai ypatingas jų gyvenimo etapas, kūrybinis pakilimas, patikėtas laiškams intensyvus dvasinis degimas, gyvenimo prozos atspindžiai. Marina – kaitriausia bendrai kurstomo laužo liepsna. Ji vis kartoja Rilkės žodžius: „Mes liečiame viens kitą kuo? Sparnais.“
Režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, vaidina: Birutė Mar, Vytautas Anužis, Aleksas Kazanavičius.
Spekatklio premjera vyko – 2013 m. sausio 5, 6 d.