Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį, kaip du skirtingus asmenis, galinčius kurti bendrystę – per savęs dovanojimą teikti gyvybę.
Šeimos, kurios ne tik gyvena kartu, bet ir dalinasi vienas kito rūpesčiais ir džiaugsmais, gilina savo meilę. Dievas, teikiantis savo dvasią, savo gyvybę, suteikia šiam šeimos kūnui gyvybę. Ją palaiko ir šeimos narių tarpusavio palaikymas, užtarimas, atramos Dieve ieškojimas.
Pasakojimas apie vyro ir moters sąjungą kreipia žvilgsnį ir į kitą tikrovę: į Dievo ryšį su žmogumi. Jis tarsi sužadėtinis eina mūsų ieškoti. Mes, žmonija, esame Jo sužadėtinė, esame tarsi viena šeima su Dievu: Jis save dovanoja mums, ir trokšta, kad mes save dovanotume Jam, iš šios bendrystės gimsta gražūs vaisiai. Ši bendrystė ir tikroji atrama būti ištikimiems ir vaisingiems savo pašaukimo kelyje.
Homilijos autorius – kun. Saulius Bužauskas yra Vilniaus Šv. Juozapo seminarijos dvasios tėvas.