Kai Genadijus Kravcovas nusiuntė motyvacinį laišką Švedijos kompanijai, jis argumentavo, kad net jei negautų darbo, norėtų žinoti, ar jo inžineriniai įgūdžiai gali būti vertinami už Rusijos ribų. Vietoje to jis sulaukė apkaltinimo išdavyste ir susidūrė su galimais 15 metų kalėjimo.
Kravcovas dirbo Rusijos karinės žvalgybos agentūroje radijo inžinieriumi palydovinėje žvalgyboje nuo 1990 iki 2005-ųjų. Penkerius metus nustojus eiti savo pareigas, jam buvo draudžiama palikti Rusiją ar imtis tam tikrų saugumo darbų dėl savo darbo slapto pobūdžio. Tačiau pasibaigus šiam periodui, jis nusiuntė motyvacinį laišką vienai Švedijos kompanijai, kurią rado internete. Nieko iš to neišėjo.
2013-aisiais rusų kontržvalgybos pareigūnai paklausė Kravcovo apie turėtą kontaktą, o pernai sugavo jį gatvėje ir įmetė į kalėjimą.
Rusijos vyriausybė kiekvieną bendradarbiavimą su užsienio kompanijomis arba piliečiais vis dažniau vaizduoja kaip grėsmę saugumui. Tai yra didelis žingsnis atgal į sovietų laikus, kai bet kuri sąveika su užsieniečiais kėlė įtarimą. Šiais metais į eklektišką Rusijos išdavikų grupę įeina Sočio eismo kontrolierius, Juodosios jūros laivyno jūrininkas, Sibiro policijos majoras, Ortodoksų Bažnyčios dvasininkas, Maskvos universiteto dėstytojas ir į pensiją išėjęs branduolinės fizikos mokslininkas. Įtariamųjų įvairovė pati savaime nėra griežtėjančio susidorojimo įrodymas, tačiau Rusija kasmet vis daugiau į sąrašą įtraukia asmenų, įtariamų išdavyste.
Devyni žmonės, tarp jų ir Kravcovas, 2014-aisiais, atsižvelgus į Maskvos teismą, buvo areštuoti įtariant išdavyste. Pernai metais visoje Rusijoje už išdavystę buvo nuteista 15 žmonių. Rusijos Aukščiausiojo teismo duomenimis, tai yra keturis kartus daugiau negu prieš metus.
Didesnė kampanija prieš įtariamus išdavikus siejasi su Kremliaus žingsniu 2012-aisiais išplėsti išdavystės apibrėžimą. Į jį įeina ir neapibrėžta parama užsienio valdžiai, piktnaudžiavimas padėtimi.
„Pasižiūrėjus į visa tai, kiekvienas žmogus, bendravęs su užsieniečiu ir pasakęs ką nors blogo apie valdžią, gali būti uždarytas į kalėjimą“, – sakė žmogaus teisių gynimo veteranas Levas Ponomariovas.
Kravcovo advokatas Ivanas Pavlovas dirba su išdavysčių bylomis jau dvidešimt metų, bet jis niekada neturėjo tiek daug klientų kaip dabar.
„Jie ieško priešų ir jų randa. Tarp įvairių žmonių – nuo krūtimi maitinančios motinos iki slaptosios žvalgybos agento, – sakė Pavlovas. – Teisėsaugos agentūrų nuotaikos, jų agresyvumas, uolumas intensyvinti paieškas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn vis daugiau žmonių kyla dėl Ukrainos krizės raidos ir Rusijos pozicijos pasaulyje.“
Jis sakė, kad kiekviena išdavystės byla, su kuria teko šiuo metu susidurti, turi vienokį ar kitokį ryšį su krize Ukrainoje. Rusija vėl grįžta prie senųjų Šaltojo karo taktikų, tik naudoja naujus būdus. Liepą Žemutinio Novgorodo valstybinis universitetas atleido prorektorių, du dešimtmečius Rusijoje gyvenusį amerikietį, po to, kai valstybinė televizija sukritikavo jį už Amerikos mokslininkų portretų kabinimą ant universiteto sienų. Kai valstybinė žiniasklaida siekia diskredituoti Rusijos opoziciją, dažnai apkaltina ją pernelyg artimais ryšiais su Vakarų diplomatais.
„Iš pradžių maniau, kad jis buvo vienintelis šnipas kalėjime, – sakė Kravcovo žmona Alla Kravcova. – Vėliau suvokiau, kad tai yra karinė kampanija. Šnipų gaudymo kampanija tiesiog prasidėjo, o Gena su savo kvailu laišku atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu metu.“
Pavlovui yra uždrausta kalbėti apie Kravcovo bylos detales, tačiau jis sakė, kad prokurorai kaltina jį atskleidus savo darbo žvalgybos sistemoje detales, taip pat informacijos apie karinius Tselina-2 radijo stebėjimų sistemos pajėgumus platinimu. Kravcovo gynėjai tvirtino, kad nuo tada, kai 1970-aisiais išrastas palydovas nuo 2000-ųjų nebebuvo naudojamas, informacija apie jį neturėjo būti klasifikuojama. Nuo paties advokato nemaža dalis bylos buvo paslėpta, jo teigimu, ir gynyba buvo bejėgė, nes Vyriausybės informacija taip pat yra įslaptinta.
Kravcovo bylos bandomasis tyrimas Maskvos teisme vyko už uždarų durų. Kravcovo žmona atsigręždavo ties kiekvienu dalyku, kurį pavykdavo nugirsti, nors ji net nebuvo įleidžiama. Ji stovėjo lauke, stengdamasi klausytis, kas vyksta už durų, ir tikėdamasi bent trumpam sugauti savo vyro žvilgsnį joms atsivėrus.
Prokurorai paprašė teismo 47-erių Kravcovą nuteisti 15 metų kalėjimo. Sprendimo tikimasi kitą pirmadienį.
Kravcovo žmona pasakojo, kad jis, dviejų vaikų tėvas, baigė savo darbą karinėje žvalgyboje 2005-aisiais, nes jautėsi, jog švaisto savo talentą ir pinigus. Jis gavo darbą Maskvos ekspertų grupėje, tačiau kai baigėsi penkerių metų draudimo dirbti su saugumu susijusį darbą periodas, jis pradėjo ieškoti kitų galimybių.
Žmona pasakojo, jog jis nusiuntė laišką Švedijos kompanijai, jį parašė naudodamasis internetine vertimo į anglų kalbą programa, tačiau greitai gavo atsakymą, kad firma jo pasiūlymu nesusidomėjo.
„Jis tenorėjo įsitikinti, ar jo įgūdžiai dar kur nors reikalingi, ar jam reikia pradėti mokytis ko nors naujo ir bandyti dirbti kokioje nors kitoje sferoje“, – sakė Kravcova.
2013-aisiais jis parašė dar vieną laišką, kaip apibūdina jo žmona – pagalbos šauksmą. Jis nusiuntė elektroninį laišką Baltarusijos gynybos ministrui. Ten buvo rašoma, kad jis nusivylęs savo srities galimybių mažėjimu Rusijoje, tad norėtų darbo Baltarusijoje, buvusioje Sovietų Sąjungos valstybėje, artimoje Maskvos sąjungininkėje.
Po kelių mėnesių, 2013-ųjų liepą, rusų kontržvalgybos pareigūnai areštavo jį gatvėje.
Jie tiesiog priėjo prie mano vyro ir užteko gatvėje parodyti savo dokumentus, kaip stalinizmo laikais, – sakė Kravcova. – Jie net neleido jam užeiti namo, tiesiog įsodino į mašiną ir nuvežė į savo kontorą.“ Moteris sakė, kad FSB pareigūnai klausė jo apie elektroninį laišką į Švediją ir tą patį vakarą konfiskavo jo kompiuterį. Kitais metais Kravcovas pareigingai atsakinėdavo į tyrėjų skambučius ir eidavo su jais susitikti, kada tik jie paprašydavo, nors jau nebebuvo jokių kaltinimų. Žmona pasakojo, kad tyrėjai jam buvo pasakę, jog jis laisvas keliauti, tačiau vos tik jo šeima nusipirko kelialapius į Graikiją, Kravcovas iškart buvo areštuotas gatvėje, surakinus rankas už nugaros.
FSB, pagrindinė sovietinės KGB metodų perėmėja, neatsakė į raštišką prašymą.
Abu Kravcovo vaikai, 4-erių Vasilisa ir 8-erių Antonas, žino, kad jų tėtis yra kalėjime. Kravcova pasakojo, kad kai Antono mokykloje buvo paklausta, kodėl tėvelis nebeateina jo pasiimti po pamokų, berniukas atsakė: „Jis dabar kalėjime, bet nebijokite, mano tėtis – politinis kalinys.“
Pavlovas mano, kad Kremliaus vyresnieji nebeturi siųsti įsakymų savo pavaldiniams, kad šie suimtų disidentus arba dairytųsi šnipų, nes politinė sistema gyvuoja savaime.
„Kiekvieno lygmens pareigūnas, nuo tyrėjų iki teisėjų, jaučia tai; jiems nereikia kam nors skambinti ir prašyti nurodymų, – sakė advokatas. – Visi žino, ką jie turi daryti.“
Iš www.news.yahoo.com vertė Vaiva Lanskoronskytė