Sekmadienį viso pasaulio Kolpingo organizacijos minės organizacijos įkūrėjo Palaimintojo Adolfo Kolpingo gimimo 200-ąsias metines.
Pagrindiniai šventiniai paminėjimo renginiai vyks Kaune. Gruodžio 8 d. 10.30 val. šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje, po jų kolpingiečiai, susirinkę iš visos Lietuvos, bendraus naujajame Kolpingo name, Kauno senamiestyje.
Adolfas Kolpingas gimė 1813 m. gruodžio 8 d. Kerpene, netoli Kelno, vargingoje šeimoje. Jis buvo ketvirtas vaikas. Baigęs pradžios mokyklą turėjo išmokti batsiuvio amato. Septynerius metus dirbo batsiuvio pameistriu. 1837–1841 m., kęsdamas sunkiausius nepriteklius, kartu su dvylikamečiais būdamas 27-erių, mokėsi Marcelio gimnazijoje Kelne. 1841–1842 m. studijavo teologiją Miunchene ir Bonoje. 1845 m. balandžio 13 d. A. Kolpingas įšventinamas į kunigus ir paskiriamas į Elberfeldo Šv. Laurencijaus bažnyčią. Ten jis pradėjo savo socialinę veiklą šv. Jozefo pameistrių draugijoje, iš kurios 1850 m. išaugo Reino pameistrių sąjunga", 1851 m. – Katalikiškas pameistrių susivienijimas, o vėliau – Kolpingo draugija. Dar jam gyvam esant ši sąjunga paplito Europoje ir išsiplėtė iki JAV.
Adolfas Kolpingas buvo katalikiško socialinio mokymo pradininkas, žymus pedagogas ir žurnalistas, mokytojas, švietėjas, publicistas, socialinis reformatorius, teologas, „Pameistrių tėvas“. Čia jis randa savo misiją. „Pameistriui draugijoje turi būti sukurta tam tikra tėviškė, šeimos nariai turi jį priimti ir suteikti jam išsilavinimą, apsaugą ir globą“, – sakė jis. Pameistrių namai – ne vien jaunų pameistrių susirinkimo vieta, pokalbių centras, bet ir keliaujančių pameistrių nakvynės vietos, jų ugdymo erdvės. Skaičiavimo, vokiečių kalbos, dalykinės korespondencijos, buhalterijos ir stenografijos mokymas. Mokomųjų darbo vietų organizavimas, parengiamieji kursai meistro egzaminams – tam tikra prasme liaudies universitetų ir plataus suaugusiųjų švietimo pirmtakai. Žvelgimas paprasto žmogaus ir Dievo akimis, bendravimo su pameistriais patirtis išugdė jame supratimą, kad ko nors pasiekti gyvenime galima tik savo pastangomis ir padedant Dievui. „Mokymasis visą gyvenimą“, – Adolfas Kolpingas yra suaugusiųjų švietimo pradininkas.
A. Kolpingas teigė, jog geresni žmonės kuria geresnę visuomenę, todėl turi būti skatinamas pilietinis aktyvumas, tikėjimas, teigiamų pokyčių siekimas. Kolpingo draugijos nariai turi stengtis būti tikrais krikščionimis darbe, šeimoje ir santuokoje, bažnyčioje, bendruomenėje ir valstybėje. Tai keturi kertiniai A. Kolpingo filosofijos atramos taškai. Reikia padėti savo nariams ir bendruomenei, stengtis paveikti, atnaujinti ir humanizuoti bendruomenės gyvenimą. Ugdymasis – ne vien pinigai, bet ir valia. „Jeigu jūs norite geresnės ateities, privalote patys ją susikurti“, – sakė jis, ir šie žodžiai išreiškia A.Kolpingo nuostatas.
Mirdamas 1865 m. Kelne Adolfas Kolpingas paliko 2400 narių bendruomenę, suburtą į 400 draugijų. Jo kapas yra Kelno Minoritų bažnyčioje. 1991 m. spalio 27 d. Adolfas Kolpingas buvo paskelbtas palaimintuoju.