Jaroslavas Melnikas. Maša, arba Postfašizmas: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2013. – 248 p.
 |
Maša, apie kurią sukasi romano veiksmas, nėra žmogus, bet meilė padarys ją žmogumi, o plaukiantį pasroviui žurnalistą privers stoti į kovą su nusistovėjusia sistema. Jie pabėga iš siaubo pasaulio į kalnus, bet ten jų laukia dramatiški išbandymai ir... laimė.
Jaroslavas Melnikas – paslaptingas ir nenuspėjamas rašytojas. Po netikėto „Paryžiaus dienoraščio“, tapusio bestseleriu Lietuvoje, jis grįžo prie rimtos, bet galinčios šokiruoti prozos. Jo naujas aštraus siužeto romanas užgniauš kvapą kiekvienam, paėmusiam knygą į rankas.
Naujasis Jaroslavo Melniko romanas yra vienas iš retų pavyzdžių, kaip meistriškai galima kurti intriguojantį pasakojimą. Žanro požiūriu tai yra futuristinis, netgi fantastikos sričiai priskirtinas kūrinys, tęsiantis George’o Orwello kūrybos liniją. Bet visuomenės modelis, nagrinėjamas romane, turi sąsajų su mūsų dabartiniu gyvenimu, todėl pasakojimas yra toks įtikinamas. Kūnas ir siela, gyvūnas ir žmogus. Kaip gimsta švelnumas? Ar jis gali pakeisti žmogų? Jaroslavo Melniko romanas kalba apie gyvenimo žiaurumą ir meilę. Apie sunkius išgyvenimus, kurie veda į laimę.
Jaroslavo Melniko kūrybą kažkas pavadino „gero tyro oro gurkšniu“ lietuvių prozoje. Manau, tai tiesa. Mūsų prozos lauke J. Melnikas stovi užėmęs savo nišą – rašo originalią vyrišką idėjų prozą, gerokai kitokią, nei mums įprasta.
Romano tekstas – neįtikėtinas laikraščio „Reicho balsas“ korespondento, nuėjusio ilgą dvasinės metamorfozės, praregėjimo kelią, pasakojimas. „Mašą“ skaitai kaip perspėjimą: kas galėtų nutikti, jei būtų paminta žmogiškumo riba ir žengta anapus žmoniškumo.
Danutė Kalinauskaitė, rašytoja
Naujasis Jaroslavo Melniko romanas, galbūt paradoksaliausias iš visų iki šiol išleistų rašytojo kūrinių, keliamomis diskusijomis ir abejonėmis turės sukrečiamą poveikį.
dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, VU Lietuvių literatūros katedros docentė
Jaroslavas Melnikas – rašytojas, literatūros kritikas, filosofas, nuo1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jo knygos, spausdinamos Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų atsiliepimų. Romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) buvo išleistas vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. Dirbo „Laimos“ ir „Moters“ žurnalų redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „ELLE“.
Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ukrainiečių, rumunų, kroatų ir kt. kalbas.
2008 m. rašytojas gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją,2009 m. – pirmąją premiją už geriausią metų apsakymą. Jo knygos du kartus buvo išrinktos į Metų knygos penketuką (2007 m. – „Pasaulio pabaiga“,2009 m. – „Tolima erdvė“).2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas knygą „Kelias į rojų“ įtraukė į kūrybingiausių2010 m. knygų dvyliktuką, tais pačiais metais ši knyga pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą ir buvo nominuota Europos literatūrinei premijai.
2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine rengiamą Metų knygos penketuką. 2013 m. rudenį „Tolimą erdvę“ išleido tarptautinei korporacijai „Bertelsmann AG“ priklausanti didžiausia Ukrainos leidykla „Клуб сімейного дозвілля“, romanas iš karto pateko į Metų knygos ilgąjį sąrašą.