Jėzus pateikė miniai kitą palyginimą:
„Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.
Kai želmuo paūgėjo ir išplaukė, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: 'Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?' Jis atsakė: 'Tai padarė mano priešas'. Tarnai pasiūlė: 'Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime'.
Jis atsakė: 'Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: 'Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną'“.
Kiti skaitiniai: Iš 24, 3–8; Ps 50
Evangelijos skaitinio meditacija
Ką gali piktavališkas raugių sėjimas atskleisti mums apie Dievo karalystę? Jėzus naudojasi kasdieniu žemdirbystės pavyzdžiu, kai sėjama, pjaunama ir atrenkamas geras derlius nuo visokių priemaišų. Jei laiku neatskirsime piktžolių, jos gali užgožti pasėlį ir netgi pražudyti gerą derlių. Tačiau per anksti jas rauti irgi pavojinga, nes tuo pačiu galima išrauti ir pasėlį. Kaip gamta mus moko kantrybės, taip Dievo kantrybė mus moko puoselėti Jo Žodį, pasėtą mūsų širdyse, ir saugotis griaunančios nuodėmės bei apgaulės, kurie gali Jį sunaikinti. Dievo Žodis neša gyvenimą, tačiau Šėtonas, melo tėvas, siekia gerumo sėklas išnaikinti. Dievo teismas neskuba, tačiau jis tikrai ateis savo metu. Galiausiai Dievo valia atlygins kiekvienam pagal tai, ką jis sėjo ir plovė savo gyvenime. Tądien Dievas atskirs blogį nuo gėrio. Ar leidi Dievo Žodžiui įsišaknyti savo širdyje?
Viešpatie Jėzau, tegu Tavo Žodis suleidžia gilias šaknis mano širdyje, kad neščiau gerus vaisius savo šlovei. Padaryk, kad alkčiau Tavo teisumo dabar ir su džiaugsmu, o ne su baime, laukčiau teismo dienos.
Pagal „RCNet Daily Scripture Readings and Meditations“ parengė M. Burdulytė
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
